- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-07-28
- Bylos Nr.
- 1-781-900/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33242-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- G. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro J. T. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, baigęs 8 klases, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu, yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. D. 2015 m. birželio 13 d. apie 21⁰⁰ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė šeimos nariui – sugyventinei A. D. - už rankos ir ją suspaudė, sukeldamas fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo G. D. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (62-63 b. l.), kuriame nurodyta, kad 2015 m. birželio 13 d. apie 21⁰⁰ val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ten rado neblaivią sugyventinę A. D.. Jis buvo blaivus. Jis atsigulė miegoti, o sugyventinė įkyriai kabinėjosi, burbėjo. Nežino, kas pakvietė kaimynę K. Č., atrodo, ji atėjo pati ir liepė nekelti triukšmo. K. atėjus, jis gulėjo lovoje, po to iš pykčio pašoko iš lovos ir pradėjo šaukti ant A. Kilo triukšmas. Prašė sugyventinės nesikabinėti ir, norėdamas, kad ji nusiramintų ir eitų miegoti, ją pastūmė, galėjo suspausti ranką. K. pasiūlė A. eiti pas ją miegoti, nes bijojo, kad jis nemuštų sugyventinės. A. su K. išėjus į laiptinę, matė, kaip kaimynė iškvietė policiją, tuo metu jis apsirengė ir išėjo. Gailisi, kad taip pasielgė, sugyventinės atsiprašė.
Nukentėjusiosios A. D. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (23-24 b. l.), kuriame teigiama, kad 2015 m. birželio 13 d. apie 21⁰⁰ val. su sugyventiniu G. D. namuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Begerdama susiginčijo su juo, nes G. galvojo, kad ji iš jo pavogė telefoną. Puolė ant sugyventinio. Neprisimena, ar sudavė jam, nes buvo girta. Sugyventinis paėmė už dešinės rankos ir ją suspaudė. Tai sukėlė fizinį skausmą, ant rankos atsirado mėlynė. Neprisimena, kodėl prašė, kad kaimynė K. Č. iškviestų pagalbą, ką jai pasakojo. Vėliau sugyventinis jos atsiprašė, jie susitaikė, vėl gyvena kartu, jam pretenziją neturi.
Liudytojos K. Č. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (28-30 b. l.), kuriame pažymėta, kad 2015 m. birželio 13 d. apie 21⁰⁰ val. pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivi kaimynė A. D.. A. D. pasakė, kad jos sugyventinis G. D. „pablūdo“, „nudumėjo“, prašė jos pasiimti savo mobiliojo ryšio telefoną ir ateiti pas ją į namus (duomenys neskelbtini). A. D. nebuvo sumušta, nieko nesakė, kad sugyventinis prieš ją būtų smurtavęs. Nuėjusi pas juos į namus, liudytoja rado G. D. gulintį lovoje, jis taip pat buvo neblaivus. A. prašymu liudytoja skambino į G. telefoną, nes G. D. kaltino A. pagrobus telefoną. Paskambinus suskambėjo G. D. telefonas. Jis buvo nukritęs už sofos. Tuo metu G. pašoko iš lovos ir puolė ant jos, bet nesudavė, apsisuko išeiti per duris. Jai iš paskos ėjo A. ir tada G. sudavė A. kumščiu į kairę nugaros pusę, kad Astai net pritrūko oro. Abi išėjo į laiptinę ir ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Gintaras apsirengęs išėjo laukan ir garsai šaukė. Liudytoja matė tik tą vieną smūgį.
Taip pat nukentėjusiosios protokolu – pareiškimu (4 b. l.), BIRT ataskaitų žiūrykle (6-9 b. l.), kurioje nurodyta, kad pranešėja K. Č. paaiškino, jog girtas G. D. sumušė sugyventinę A. D., sukeldamas jai fizinį skausmą; įvykio vietos apžiūros protokolu (12-16 b. l.)., Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio R. P. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir parodymais (17-18b, 31-32 b. l.), skaitmeninės garso įrašo kopijos, liudytojai K. Č. skambinant į BPC Klaipėdos skyrių, apžiūra (35-36 b. l.);
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, kurie vieni kitus atitinka ir papildo, teismas konstatuoja, kad inkriminuota nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII sk. straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.
Fizinio skausmo sukėlimas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).
Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai visuomenės labui dirbti po 20 valandų kas mėnesį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai visuomenės labui dirbti po 20 valandų kas mėnesį.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (70-72 b. l.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos padarant veiką (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka, dominuoja viešosios tvarkos pažeidimai, turi galiojančią nuobaudą (50-53 b. l.). Buvo teistas, teistumas išnykęs, be to, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją A. D., pritaikius BK 38 straipsnio 1 dalį (54-56 b. l.), todėl laikomas teisiamu pirmą kartą. Oficialiai nedirba (47 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (48 b. l.). VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre, VšĮ Dainų PSPC Psichikos sveikatos centre nesilankė (42, 44 b. l.). Į VšĮ Šiaulių rajono PSPC priklausomybės ligų kabineto įskaitą, psichiatro pacientų registrą neįrašytas (46 b. l.), bet įtrauktas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės klinikos pacientų registrą, 2007 m. nustatyta diagnozė F430 (43 b. l.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos priežastis, padarinius, kaltinamojo asmenybę, elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų per griežta bausmė. Adekvati bausmė kaltinamajam už pirmą kartą padarytą nusikaltimą galėtų būti prokuroro siūloma švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, kurių dydis (trukmė) parenkamas mažesnis už sankcijos vidurkį (BK 46 str. 2-3 d.).
Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta viešųjų darbų bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (64-65 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kompaktinė plokštelė su skaitmenine garso įrašo kopija, prisegta prie bylos viršelio, paliekama saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai visuomenės labui dirbti po 20 (dvidešimt) valandų kas mėnesį.
Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, G. D. skirtą 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant neatlygintinai visuomenės labui dirbti po 20 valandų kas mėnesį.
G. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kompaktinę plokštelę su skaitmenine garso įrašo kopija, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti G. D., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitokios rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.