- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-06
- Bylos Nr.
- 1A-587-120-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
- Nuteistasis
- N. L., ir L
- Advokatai
- Bronius Šimkus
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Broniui Šimkui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo N. L. apeliacinį skundą dėl 2007 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo N. L. pripažinti kaltu ir nuteistas:
- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - dvejiems metams laisvės atėmimo ;
- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 40 parų arešto;
- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - vieneriems metams šešeriems mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 p., 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 p. ,,a“ papunkčiu bausmės subendrintos, griežčiausia dvejų metų laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnę bausmę – 40 parų arešto, paskirtą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, bei prie apėmimo būdu subendrintos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant vienerių metų šešerių mėnesių bausmę, paskirtą pagal BK 214 straipsnio 1 dalį bei bausmę, paskirtą 2007 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta treji metai ir aštuoneri mėnesiai laisvės atėmimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 178 str. 4 d. nuteista ir L. A., kurios atžvilgiu nuosprendid neapskųstas.
Civiliniai ieškiniai patenkinti pilnai ir nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti iš N. L. priteista 155 Lt R. V. bei 734 Lt V. A..
Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, n u s t a t ė :
Aprašomoji dalis
N. L. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 17 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Alytaus mieste, Daugų gatvės namo Nr.3 kieme, turėdamas tikslą pagrobti turtą, užpuolė nukentėjusįjį V. A. ir, panaudojęs fizinį smurtą, t.y. sudavęs ne mažiau kaip vieną smūgį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, nukentėjusiajam į viršugalvį bei tuo dėl kairiojo momens sumušimo, paviršinio dešinės pusės viršugalvio nubrozdinimo, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdęs sveikatą, iš striukės kišenės pagrobė 734 vertės svetimą nukentėjusiajam V. A. priklausantį turtą, kurį sudarė - 45 Lt. vertės piniginė su, joje buvusiais 40 Lt., 40 Lt vertę atitinkančius 400 R. F. rublių, 600 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „SONY ERICSON T 630“ ir 9 Lt vertės butelį vyno "Vynuogių 21" . .
Be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, plėšimo būdu pagrobdamas turtą, pagrobė ir svetimą, nukentėjusiajam V. A. AB banko "Snoras" išduotą mokėjimo instrumentą, mokėjimo kortelę ,,Maestro“ Nr. 097324 bei ją neteisėtai laikė, o 2006 m. gegužės 17 d., 15 val., Alytaus mieste, Pulko g. 14-o namo kieme, realizavo perduodamas L. A..
Be to, jis, 2006 m. birželio 15 d., apie 17 val., Alytaus mieste, Jotvingių gatvėje, autobusų stoties teritorijoje, iš R. V. pagrobė 20 Lt ir 135 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną ,,Motorola Cl 15“, padarydamas tuo nuketėjusiajam R. V. nedidelės 155 Lt vertės turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis N. L. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13d. nuosprendį jo nuteisimo pagal BK 180 str. 1 d. dalyje pakeisti ir šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į kitą baudžiamojo kodekso straipsnį, nes nukentėjusiojo atžvilgiu fizinės prievartos jis nenaudojo bei sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad teismas nepagrįstai jo parodymus vertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas nuosprendį pagrindė abejotinais, nepatvirtintais ir prieštaringais įrodymais, neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas. Nuosprendyje teismas nenurodė, kodėl jis patikėjo neįrodyta prokuroro versija. Visos abejonės dėl jo kaltumo turėjo būti traktuojamos jo naudai (BPK 301 str.), bet teismas to neįvertino. Nepatvirtinta, kad nukentėjusysis galėjo matyti ir matė užpuoliką, t.y. būtent jį. Apeliantas neneigia, jog būtent jis paėmė daiktus iš nukentėjusiojo, tačiau teigia, jog tam jis smurto nenaudojo, smūgių nesudavė. Nukentėjusysis buvo girtas ir nepastebėjo kaip jis pavogė daiktus. Teismo posėdžio metu jam buvo trukdoma užduoti klausimus nukentėjusiajam, liudytojams, todėl teismas pažeidė BPK 22 str.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. L. apeliacinis skundas nepagrįstas, atmestinas.
Apeliantas savo kaltės pagal BK 214 str. 1 d., 178 str. 4 d. neginčija, tad jo pripažinimas kaltu pagal šiuos straipsnius netikrinamas ir nevertinamas.
Faktiniai duomenys byloje pilnai patvirtina nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų pagrįstumą (LR BPK 328 str. 1 d . 3 p.) bei apelianto veikos kvalifikavimo pagal BK 180 str. 1 d., teisingumą. Nukentėjusio V. A. parodymai rodo, kad, smūgis į galvą suduotas jam buvo po to, kai jis, parduotuvėje nusipirkęs vyno, nešinas juo ėjo link garažų. Nukentėjusio teigimu, nuo gauto smūgio jis prarado sąmonę, o atsipeikėjęs pasigedo mobilaus ryšio telefono ir piniginės su joje buvusiais daiktais bei parduotuvėje nusipirkto vyno. Nukentėjusio parodymus apie tai, kad į parduotuvę jis ėjo norėdamas nusipirkti vyno bei tai, kad, eidamas pirkti vyno nukentėjusysis sumuštas nebuvo, byloje tvirtina liudytojo J. R. parodymai, o specialisto išvados aktas, konstatavęs, kieto buvo daikto poveikyje nukentėjusiam padarytą kairio momens sumušimą ir paviršinį odos nubrozdinimą viršugalvio dešinėje pusėje, patvirtino nukentėjusio duotų parodymų apie patirtą smurtą, teisingumą. Nukentėjusio parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu buvo pastovūs ir nuoseklūs, tad pagrindo jais netikėti teismas neturėjo. To deja negalima pasakyti apie apelianto duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad kartu su nukentėjusiu ir J. R. gėręs vyną ir sudavęs nukentėjusiam į galvą, o šiam nuo smūgio nukritus, pamatęs iškritusius mobilaus ryšio telefoną bei piniginę, juos pagrobė. Duodamas parodymus teisme jis aiškino, kad prie parduotuvės liudytojo J. R. pavaišintas vynu, galynėdamasis su nukentėjusiu, ištraukė šiam iš kišenės piniginę ir mobilaus ryšio telefoną. Faktiniai bylos duomenys nepatvirtina nei vienų iš apelianto duotų parodymų. Nukentėjusysis ir liudytojas J. R. apelianto teiginių, jog jie jį vaišino vynu, bei, kad jis galynėjosi su nukentėjusiuoju, paneigė. Jokio galynėjimosi prie parduotuvės nematė ir liudytoja apklausta apelianto sesuo I. L., tad apelianto duotus parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai. Įvertinus tai, kad daiktai iš nukentėjusio pagrobti buvo tada, kai šis po suduoto smūgio neteko sąmonės, akivaizdu, kad smurtu prieš nukentėjusį buvo siekiama jo turto užvaldymo, tad priimdamas nuosprendį teismas, BPK 20 str., 301 str. reikalavimų nepažeidė, visas bylos aplinkybes ištyrė ir įvertino nešališkai bei išsamiai ir pagrįstai N. L. pripažino kaltu pagal BK 180 str. 1 d., todėl šioje dalyje N. L. apeliacinis skundas yra atmestinas.
Nuteistojo skundo teiginiai, kad jam buvo trukdoma teismo posėdžių metu, užduoti klausimus yra deklaratyvaus pobūdžio. Teisiamojo posėdžio protokolai rodo, kad apklausiamiems asmenims klausimus uždavinėjo ir apeliantas. Be to teismo posėdžiuose dalyvavo ir nuteistojo N. L. gynėjas, kuris irgi užtikrino N. L. garantuojamas procesines teises, (3 t., b.l.86-190), tad ir šioje dalyje apelianto skundas nepagrįstas.
Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė ir atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimų motyvus, asmenybę. Apeliantas nuteistas už dviejų apysunkių nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo padarymą. Nusikalto jis neišnykus teistumams. Teisiamas jis buvo vienuoliktą kartą, tad yra recidyvistas. Recidyvisto statusas parodo jo asmenybės pavojingumą, tad būtent laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas ir leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). BK 61 str. įpareigoja teismą skiriamos bausmės dydį skaičiuotiti nuo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio. Už apelianto padarytas nusikalstamas veikas griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki šešerių metų numato BK 180 str. 1 d., tad jam bausmės dydis už šios nusikalstamos veikos padarymą turėjo būti skaičiuojamas nuo trejų metų ir pusantro mėnesio laisvės atėmimo ( 6 m. + 3 mėn. : 2). Apeliantas gi už šios nusikalstamos veikos padarymą buvo nubaustas žymiai mažesne, t.y. dvejų metų laisvės atėmimo bausme. visas nusikalstamas veikas. Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 str. 1 d., padarymą, apeliantas nubaustas 30 parų areštu. Arešto bausmės vidurkis už baudžiamojo nusižengimo padarymą yra 27,5 paros ( 10 parų + 45 paros : 2 ). Akivaizdu, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą apeliantui paskirta beveik artima bausmės vidurkiui bausmė, tad ir ji nėra aiškiai per griežta. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 str. 1 d.l. atėmimo bausmės vidurkis taip pat yra treji metai ir pusantro mėnesio. Tad ir už šią nusikalstamą veiką jam paskirta 1 m. 6 mėn. l. atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė nei įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teisiamas jis 11-ą kartą, niekur nedirbo ir yra recidyvistas, tad pagrindo jam paskirtas bausmes laikyti aiškiai per griežtomis, nėra. Galutinės subendrintos trejų metų ir aštuonerių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydį lėmė ne tik šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, bet ir 2007 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta 1 m. ketverių mėnesių l. atėmimo bausmė, tad ir galutinę subendrintą bausmę laikyti aiškiai per griežta taip pat nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas ir šioje dalyje atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo N. L. apeliacinį skundą atmesti.