Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. B., R. G., D. T., B. J., B. B., T. B., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys R. G., D. T., B. J., B. B., T. B., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo reikalavimų tenkinimui. Suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, nustatyta, kad S. B. teismo pripažinta neveiksnia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl juridinio fakto nustatymo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, nes per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja po jos tėvo mirties išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, pareiškėja šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininke. Teismas abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais neturi pagrindo, taigi pripažįsta, kad pareiškėja po jos tėvo B. B. mirties 2013 m. (duomenys neskelbtini) atliko aktyvius veiksmus, siekiant įgyti nuosavybę į paveldimą turtą, ir priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pateikto Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, po B. B. mirties 2013 m. (duomenys neskelbtini) jo palikimą sudarė: 2.9500 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2010 m. rugpjūčio 31 d. perdavimo – priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini); 2010 m. rugpjūčio 31 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 0,3500 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – tvartas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – viralinė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai šulinys, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2010 m. rugpjūčio 31 d. perdavimo – priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini); 2010 m. rugpjūčio 31 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005 m. birželio 1 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr.(duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmenys priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti nėra registruojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas, kaip pagrįstas, tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėja priėmė B. B., mirusio 2013 m. (duomenys neskelbtini) palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2013 m. (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.