Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-10xx9 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. K. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 2, 7, 12 punktus, 235 straipsnį, 278 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, subendrinta išimtine mirties bausme. Vadovaujantis BK 24 straipsnio nuostatomis, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

1.1. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi R. K. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos: iš nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 7, 12 punktų į nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 (toliau – BK), 129 straipsnio 2 dalies 5, 11 punktus, iš nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 235 straipsnio į nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, iš nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 278 straipsnio 2 dalies į nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsniu, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Bausmės atlikimo pradžia 1997 m. kovo 19 d.

1.2. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartis, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, ir priimtas naujas sprendimas – patenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas ir R. K. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotu Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista terminuoto 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 3 d., bausmės pabaiga – 2029 m. spalio 3 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2024 m. lapkričio 7 d.) yra 4 metai 10 mėnesių 26 dienos.

3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. RV-22-10xx9 nutarta taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarime nuodyta, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta mažėjanti maža nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisijos teigimu, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti, įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones, t. y. nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimą. Teismas sprendė, jog R. K. nepasižymi išskirtiniu pozityvumu, kuris leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra, jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai.

9. Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi (BVK 82 straipsnio 1 dalis). Ir vis tik, net ir atlikus privalomą laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas, bet ne privalomas.

10. Nustatyta, kad nuteistojo R. K. asmenybės pokyčiai vyksta teigiama linkme: jis aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos rekomendacijas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, turi patvirtintą gyvenamąją ir darbo vietas lygtinio paleidimo taikymo atveju, nuo bausmės pradžios (2019 m. spalio 3 d.) skatintas 21 kartą. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį iš tiesų stengiasi koreguoti teigiama linkme, vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kadangi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra už gerą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, stropų darbą bei mokymąsi nuteistiesiems skiriama paskatinamoji priemonė. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, tačiau neabejotinai visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.

11. Iš nuteistojo asmens byloje esančios 2024 m. spalio 15 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-22-9xx2 matyti, kad pagal OASys metodiką atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo nustatyta žema rizika, kuri išliko nepakitusi nuo pirminio vertinimo 2019 m. gegužės 22 d. Nepaisant žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, kaip tai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, R. K. išlieka septyni pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, iš kurių tik vienas – smurtinio elgesio istorija – statinis (nekintantis), kiti – ankstesnis smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / nekontroliuojantis elgesys, ankstesnės savitvardos problemos, negebėjo atpažinti problemų, ankstesni priežiūros / apribojimų pažeidimai – dinaminiai (kintantys). Šie pataisos įstaigos resocializacijos skyriaus specialistės nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra reikšmingi, kadangi parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo elgesį praeityje (nusikalstamų veikų padarymo metu), bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Juos nuteistasis, siekdamas pasinaudoti galimybe būti paleistas lygtinai, gali ir privalo mažinti.

12. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, taip pat svarbūs išlikę nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų aspektai. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, galima kelti prielaidas, jog su teisės pažeidėjo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, agresyvus, smurtinis elgesys, galimai empatijos stoka, impulsyvumas bei savitvardos praradimas, savo elgesio pasekmių neįvertinimas plačiąja prasme bei konfliktų sprendimo įgūdžių stoka. Siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbu išlaikyti bei didinti nuteistojo motyvaciją įsitraukti į Resocializacijos skyriaus psichologų rengiamus užsiėmimus. Taip pat nurodoma, kad galima teigti, jog asmens vertybinės nuostatos asocialumu nepasižymi, tačiau tam tikros nuteistojo neigiamos elgesio apraiškos, suponuoja prielaidas apie asmeniui buvusias būdingas tam tikras nuostatas bei priimtinų taisyklių ignoravimą praeityje. Taigi nors R. K. skunde teigia, jog bausmės atlikimo metu pasikeitė ir suformavo asmenybę, kuri gali būti naudinga visuomenėje, įvertinus smurtinį nusikaltimo pobūdį, taip pat nusikaltimo impulsyvumą R. K. išlikusių kriminogeninių veiksnių visumoje, pagrindo pritarti tokiam argumentui kol kas nėra, kadangi nuteistojo iki minimumo nesumažinti kriminogeniniai veiksniai gali tapti dirgikliu, skatinančiu jį nusikalsti pakartotinai. Nuteistasis bausmę atlieka už dviejų nusikaltimų padarymą, tame tarpe labai sunkaus ir sukėlusio negrįžtamas pasekmes, todėl atsižvelgus į nuteistojo asmens byloje surinktus duomenis, taip pat į Socialinio tyrimo išvadą, šiuo metu dar nėra pagrindo tikėti sėkminga lygtinio paleidimo taikymo galimybe, kadangi požiūrio ir asmenybės keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Kai kuriais atvejais net ir itin sėkmingas nuteistojo dalyvavimas tam tikrose tikslinėse priemonėse, pozityviame užimtume ir socialinės reabilitacijos programose, socialiai reikšmingų įgūdžių lavinimas, sudaro pagrindą teigti, kad nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą bei struktūruotoje aplinkoje geba valdyti kriminogeninius poreikius, tačiau tai nereiškia, jog tie poreikiai turi būti eliminuojami iki minimumo ir tapti nereikšmingais. Be to, kaip matyti iš skundo argumentų, nuteistasis net ir šioje bausmės atlikimo stadijoje yra linkęs savo veiksmus pateisinti, perkelti kaltę nukentėjusiesiems. Nors nuteistasis eilę kartų bausmės atlikimo metu buvo skatintas, kas rodo jo iš esmės teigiamą požiūrį į taikomą priežiūrą ir resocializacijos priemones, tačiau net ir būdamas motyvuotas keistis jis 2022 m. rugpjūčio 2 d. pažeidė nustatytą tvarką, už ką jam skirtas papeikimas.

13. Vadovaujantis aptartu, teismo vertinimu nuteistojo resocializacijos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, stengiantis priimti visas gaunamas paslaugas bei iš tiesų siekiant keisti savo mąstymą, tęsiant savianalizės įgūdžių lavinimą, gebėjimo atpažinti problemas, pykčio valdymo ir streso įveikos būdų ugdymą ir įtvirtinant išimtinai pozityvaus elgesio tęstinumą. Tokio teismo vertinimo nekeičia nuteistajam nustatyti apsauginiai veiksniai, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis taip pat palaikė artimus socialinius santykius (buvo susituokęs, augino mažametį vaiką), turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, priklausomybių neturėjo, todėl pagrįstai abejotina, kad būtent šiuo metu šie veiksniai galėtų sulaikyti nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Skundo argumentų kontekste reikia pažymėti, kad šiuo metu nuteistajam netaikant lygtinio paleidimo nėra paneigiama nuteistojo teisė tikėtis pasinaudoti šiuo institutu ateityje.

14. Esant šiems duomenims sutikti su skundo motyvais, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nėra pagrindo. Skundžiama nutartis buvo priimta įsigilinus į R. K. asmenybę bei jo mąstymo, elgesio pokyčius pataisos įstaigoje. Visos šios aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria ir skundą išnagrinėjęs apygardos teismas, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.