Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. N. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. N. 2016 m. lapkričio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį, už tai, kad 2016 m. lapkričio 6 d. 03.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas pradedančiuoju vairuotoju, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,12 prom. girtumas. Jo vairuojamam automobiliui „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatlikta valstybinė techninė apžiūra, be to, sustabdytas vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais V. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 226 punktų reikalavimus. Už šiuos pažeidimus V. N. nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi atmetė V. N. prašymą sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismas konstatavo, kad pažeidėjo nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, kurių pagrindu būtų galima sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, o patiriami nepatogumai nėra pagrindas pripažinti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra neproporcinga administracinė nuobauda.Apeliaciniu skundu V. N. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – tenkinti jo prašymą ir jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą sutrumpinti likusiu laikotarpiu.Skunde jis teigia, kad už pažeidimus jam buvo paskirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas. Baudą nedelsdamas sumokėjo ir yra praėję daugiau nei pusė numatyto specialiosios teisės atėmimo termino. Dėl pastarosios nuobaudos jis patyrė daug nepatogumų, negalėjo tinkamai rūpintis savo sergančia motina bei vos neprarado darbo, vienintelio savo pajamų šaltinio, todėl apylinkės teismas neįvertino, kad nuobaudos tikslai jau buvo pasiekti, o nesutrumpinus teisės vairuoti atėmimo termino, neigiamas pasekmes pajus ir jo motina. Skunde pažymi, jog jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kas taip pat nebuvo įvertinta prašymo nagrinėjimo metu. Mano, kad teismo motyvas, kad būdamas apdairus ir rūpestingas, V. N. nebūtų rizikavęs netekti teisės vairuoti, kuri jam ypatingai svarbi, nėra tinkamas, kadangi dėl šios priežasties jis ir kreipėsi dėl termino sutrumpinimo. Skunde pažymi, kad pagal teismų praktiką, būtina įvertinti jo asmenybę, požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, taip pat įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Teigia, kad jo atveju nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, o tą pagrindžia į bylą pateikti rašytiniai duomenys: pažyma apie Sveikatos žinių atestavimą, pažyma apie tai, jog jis nėra įrašytas į psichikos ir priklausomybių ligų apskaitą, sveikatos pažyma, patvirtinanti, jog jis gali vairuoti transporto priemones be apribojimų, pažyma apie papildomo vairuotojų mokymo baigimą. Be to, skunde pareiškėjas nurodo, kad byloje yra pažyma, jog jis dirba Norvegijoje, kad jo atliekamoms pareigoms reikalinga teisė vairuoti, o šios teisės neturint – tikėtina, jog praras darbo vietą bei vienintelį savo pragyvenimo šaltinį. Jo darbo grafikas kinta, kelias savaites jis dirba Norvegijoje, tuomet grįžta į Lietuvą, kadangi rūpinasi sergančia motina, vėliau vėl vyksta dirbti. Motina serga rimtomis lėtinėmis ligomis, dėl ko nuolat tenka lankytis pas gydytojus tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), o ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir pati neturi nei lėšų, nei sveikatos nuvažiuoti be jo pagalbos pas gydytojus. Daugiau asmenų, galinčių ja pasirūpinti – nėra. Skunde V. N. pažymi, jog iš paskirtos nuobaudos jis pasimokė, laikosi įstatymų, nėra padaręs naujų pažeidimų, yra visos įstatyme numatytos sąlygos taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Mano, jog tolimesnis nuobaudos vykdymas nėra tikslingas, nes tai varžo jo galimybes judėti, vykdyti savo pareigas, sukelia pavojų prarasti darbo vietą, sukelia nepatogumų rūpinantis savo ir motinos sveikata. Atsiliepimu į V. N. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir specialiosios teisės atėmimo termino netrumpinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. N. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Minėto įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) su visais pakeitimais ir papildymais. Atsižvelgiant į tai, kad ANK nenumato specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, kaip tą numatė ATPK 329 straipsnis, o administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, todėl apygardos teismas patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą taikant atsakomybę švelninančio įstatymo nuostatas.ATPK 329 straipsnyje buvo nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirto laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti teisės atėmimo terminą. Iš bylos duomenų matyti, kad V. N. atitiko formaliuosius ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus – yra suėję daugiau nei pusė paskirtos nuobaudos laiko, sumokėjo teismo paskirtą baudą, išklausęs mokymus dėl alkoholio ir narkotikų žalos. Šių reikalavimų atitikimas nėra absoliučios sąlygos, įpareigojančios teismą tenkinti pareiškėjo prašymą. Iš ATPK 329 straipsnio nuostatų matyti, jog nuobaudos laiko sutrumpinimas yra institucijos (pareigūno), paskyrusios nuobaudą, diskrecijos teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnio nurodytos sąlygos niekada netaikytos formaliai, būtina buvo įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, ar kitokius administracinius teisės pažeidimus bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. ATPK 20 straipsnyje buvo numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.Iš bylos medžiagos matyti, V. N. 2016 m. lapkričio 6 d. 03.00 val. buvo sustabdytas vairuojantis (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu konstatuota, kad asmuo yra pradedantysis vairuotojas, kuris nepateikė vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, o be visa to, V. N. buvo neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,12 prom.), kai tuo tarpu pradedantiesiems vairuotojams atsakomybė kyla nustačiau didesnį, nei 0 prom. girtumą. Už šiuos visus pažeidimus subendrinus paskirtas nuobaudas jam buvo paskirta minimali nuobauda pagal griežčiausią pažeidimą (ATPK 126 straipsnio 1 dalis). Už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, įstatyme, galiojusiame iki 2017 m. sausio 1 d., buvo numatyta bauda nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Kaip matyti, įstatymo leidėjas už tokio pobūdžio teisės pažeidimą, sankcijoje numatė griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėždamas tokio pažeidimo sunkumą ir galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Apeliantas skunde nurodė, kad atitinka visus ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus, o transporto priemonės vairavimas jam reikalingas dėl darbo išsaugojimo bei motinos priežiūros. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, o pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą. Pažymima, kad šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Apelianto argumentai dėl darbo praradimo ir motinos priežiūros vertintini ypač kritiškai dar ir dėl to, kad V. N. pažeidimus padarė po kelių dienų, kai gavo laikiną vairuotojo pažymėjimą (išdavimo data: 2016 m. lapkričio 3 d.), taigi aplinkybės, kad praradus vos tris dienas turėtas teises, pasikeis jo darbinė padėtis bei pablogės galimybės dėl motinos priežiūros – visiškai nepagrįstos. Priešingai, jo padaryti pažeidimai tik įrodo, kad V. N. nuo pat pirmų dienų kuomet įgavo teisę vairuoti transporto priemones, elgėsi itin neatsakingai ir iš karto padarė kelis pažeidimus, tarp kurių ir vienas šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų tiek savo, tiek kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui. Atsižvelgiant į visą tai, pritartina apylinkės teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, kad pažeidimą padariusio asmens, ar jo šeimos narių (motinos), patiriami nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis, nes būdamas dar tik pradedančiuoju vairuotoju ir darydamas pažeidimą, V. N. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Be to, pritartina ir teismo argumentui, kad įvertinus pažeidėjo asmenybę jam paskirtas įstatyme numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, t.y. 1 metai.Įvertinus visumą paminėtų duomenų, darytina išvada, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos V. N. naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Kitų naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, V. N. skunde nenurodė. Jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl konstatuotina, kad skundžiama nutartimi teismas pagrįstai nubaustojo atžvilgiu netaikė ATPK 329 straipsnio nuostatų. Priimta nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį nepakeistą ir V. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.