Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-02-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-156-284/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-02-08
Bylos Nr.
A18.-156-284/2019
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00012-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Pažeidėjas
D. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A18.-156-284/2019
Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00012-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 19.9; 21.9.4; 21.9.10. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. vasario 8 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,sekretoriaujant Faustai Nauronytei,

dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą,- atstovei S. S.,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. S.,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo

D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini),

administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK arba ANK) 505 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vyresnioji valstybinė inspektorė S. S. 2019 m. sausio 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą D. S. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. 11.00 val., (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatyta, jog D. S. neįvykdė 2018 m. balandžio 3 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių skyriaus reikalavimo Nr. RŠ-12, kuriuo D. S. buvo nurodyta užsandarinti nekilnojamosios kultūros vertybės Pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), stogą iki 2018 m. rugsėjo 1 d., pakartotinai po to, kai D. S. 2018 m. kovo 1 d. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už nevykdytą 2017 m. birželio 2 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių skyriaus reikalavimą Nr. RŠ-10 reikalavimą, kuriuo buvo pareikalauta užsandarinti nekilnojamosios kultūros vertybės Pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), stogą, pažeisdama Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos – atstovė S. S. teismo posėdžio metu D. S. surašytą administracinio nusižengimo protokolą palaikė, papildomai paaiškino, kad dėl nekilnojamosios kultūros vertybės pastato D. S. jau buvo surašytas reikalavimas ne vienas, t.y. 2012 m. ir 2016 m., su tais pačiais reikalavimais – stabilizuoti pastato būklę, kaip numato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, kad valdytojas privalo rūpintis savo pastatu ir laiku šalinti defektus. Kadangi su D. S. buvo ne kartą bendrauta, ne tik dėl reikalavimų surašymo, bet ir pokalbio metu spęsta dėl pastato išsaugojimo, t.y. norėta išspręsti taikiai, kad pastatas būtų išsaugotas, stabilizuota pastato būklė. Kai buvo 2017 m. surašytas reikalavimas užsandarinti stogą, institucija šiek tiek delsė, bendravo telefonu, buvo atvykęs D. S. sutuoktinis S., kuris pasižadėjo užsandarinti pastato stogą, nurodė, kad ieškosi statybininkų, kad institucija palauktų, nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo. Kadangi jų tikslas pasiekti rezultatą – išsaugoti pastatą, jie laukė ir todėl protokolas surašytas tik 2018 m. kovo 1 d. D. S. sutiko su jai surašytu administraciniu protokolu su nurodymu ir 2018 m. kovo 2 d. sumokėjo baudą. Kadangi darbai vis tiek nevykdomi, todėl buvo surašytas antras reikalavimas. Jų tikslas – geranoriškai susitarti, kad būtų sutvarkytas pastatas, todėl klausė D. S., kiek jiems laiko reikėtų pastato sutvarkymui, tačiau D. S. nedavė atsakymo, todėl institucija davė terminą – 2018 m. rugsėjo 1 d. įvykdyti reikalavimui. Prieš 2018 m. rugsėjo 1 d. D. S., kaip ir kiekvienas, turi teisę paprašyti reikalavimo vykdymo terminą atidėti, jei būtų motyvai ir būtų kreipęsis. Tačiau kadangi iš jų jokios reakcijos nebuvo, todėl po termino, 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo patikrinta, kaip reikalavimas neįvykdytas. Todėl pradėjo vykdyti tolimesnę eigą dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo: kvietė D. S. į instituciją 5 kartus, pavyko įteikti 2 kartus 2018 m. rugsėjo 25 d. ir 2019 m. sausio 3 d., 3 kvietimai neįteikti, kvietimai buvo siunčiami į jos deklaruotą gyvenamąją vietą ir darbovietę. Tačiau iš D. S. jokios reakcijos nebuvo, o pagal kvietimą D. S. atvykti į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių skyrių 2019 m. sausio 17 d. 15 val., į skyrių tą dieną apie 14.30 val. atvyko D. S. sutuoktinis, kuris pranešė, kad D. S. atvykti negali, bet nenurodė, kada ji atvyks, pranešė, kad darbovietė – mokykla neišleidžia, mokyklai negalima skambinti ir pan., nepasakė, kada ji gali atvykti, ar tvarkys, bet paminėjo, kad tvarkys, bet jokių duomenų nepateikė: kada tvarkys, sutarties ar sąmatos neparodė. Kadangi 2 kartus D. S. buvo pranešimas apie protokolo surašymo buvo įteiktas tinkamai, todėl nuspręsta šį 2019 m. sausio 17 d. administracinio nusižengimo protokolą surašyti D. S. nedalyvaujant. Pažymi, kad pati D. S. šiek tiek po 15 val. paskambino jai ir pranešė, kad ji negali atvykti, bet nenurodė, kada gali atvykti, bet nurodė, kad jos vyras turi atvažiuoti ir viską paaiškins. Ji paaiškino D. S., kad sutuoktiniui protokolo surašyti negali, nes nuosavybė yra jos vardu, t.y. Nekilnojamojo turto registre pastatas įregistruotas D. S. vardu. Protokolas – lyg ir spaudžiamoji priemonė, kad tik imtųsi tvarkyti. Institucija nuogąstauja, kad šalia to pastato (duomenys neskelbtini), buvo kitas pastatas – sujungtas, dabar ten yra pastatytas kaip vagonėlis – kebabinė. Tas pastatas 2009 metais dalimis nuvirto, t.y. praktiškai buvo sunaikintas. Todėl bijo dėl šio pasato likimo, nes savininkai – tie patys, todėl mano, kad ir šį pastatą, kaip sprendžia iš pasisakymų ir netvarkymo, norima paveldą sunaikinti. Todėl surašė protokolą, nes siekia pastatą išsaugoti. Išsprendus šį klausimą (dėl surašyto protokolo), vėl bus rašomas naujas reikalavimas tvarkyti pastatą, jį išsaugoti, o jie turi spręsti, laikyti jį, ar ne, jie turi spręsti, kaip elgtis. Paskutinis protokolas D. S. išsiųstas registruotu laišku per paštą į gyvenamąją vietą ir jos asmeniniu elektroniniu paštu. Bet kai telefonu kalbėjo su pačia D. S. protokolo surašymo dieną 2019 m. sausio 17 d., ji paklausė, kodėl institucijos siųstų kvietimų D. S. neatsiimdavo, tai ji motyvavo tuo, kad vyras jų jai neparodydavo. Tačiau D. S. nurodė, kad vis tiek protokolas bus surašytas jai nedalyvaujant ir kartu informavo, kad protokolas bus jai išsiųstas ir elektroniniu paštu, ir per Lietuvos paštą į namus, paaiškino, kad jį pasiimtų. Pastato nugriauti nebus galima, tik pagal reglamentuojančius teisės aktus galima restauracija pagal tvarkybos darbų projektą. Prašo priimti sprendimą pagal D. S. surašytą administracinio nusižengimo protokolą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. S. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, t.y. teismo šaukimas įteiktas asmeniškai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra D. S. sutuoktinis. Jis asmeniškai su meistrais buvo sutaręs, kad pastato stogas bus sutvarkytas, jie turėjo tai padaryti rudenį, iki rudens, bet meistrai, nieko jam nepranešę, išvyko dirbti į Švediją. Šiuo metu meistrai yra grįžę ir pasakė, kad kai pasibaigs sniegas, pavasarį, sutvarkys. Jį tiesiog apgavo. Planavo sutvarkyti po pirmojo protokolo surašymo, bet nesutvarkė, nes stogdengių rasti sudėtinga, - valstybė moka žmonėms už tai, kad jie nedirbtų, nes pradėję dirbti, iš jų atimamos pašalpos. Dabar su grįžusiais iš Švedijos pakruojiečiais meistrais tariasi dėl stogo tvarkymo iš naujo, nes pasamdyti iš kitų miestų yra labai brangu. Šiuo metu nurodymas neįvykdytas dėl to, kad nerado meistrų. Stogas pagal šios dienos būklę, - neįgrius. Mano, kad iki birželio 1 d. sutvarkys stogą, supranta, kad vėl bus rašomi protokolai, reikalavimai. Pavasarį stogą sulopys, o kapitalinio remonto nedarys, nes pastatą ruošiasi nugriauti ir atstatinėti iš naujo. Leidimą tokiems darbams gaus. D. S. atlyginimas šiuo metu yra apie 700 Eur, išlaikytinių nėra, vaikai suaugę, bet viena dukra dirba, o kita – neturi darbo, todėl ją išlaiko. Prašo, esant galimybei, skirti D. S. kuo mažesnę baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinai padarytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kur įtvirtinta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Iš bylos medžiagos: 2019 m. sausio 17 d. administracinio nusižengimo protokolo, 2018 m. balandžio 3 d. reikalavimo Nr. RŠ-12 su pastato fotofiksacija, 2018 m. rugsėjo 6 d. kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akto Nr. AAŠ-271 su pastato fotofiksacija, išrašo iš administracinių nusižengimų registro, mokėjimų sąrašo, raštų atvykti į Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyrių bei reikalavimo pašalinti pažeidimus ir korespondencijos siuntų dokumentų, 2019 m. sausio 30 d. pastato fotofiksacijos, elektroninio susirašinėjimo dokumentų, nustatyta, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė S. S., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 punktu, D. S. 2018 m. balandžio 3 d. pateikė reikalavimą iki 2018 m. rugsėjo 1 d. užsandarinti pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), stogą, nustačius, kad pastatas nepakankamai prižiūrimas: nesandari, deformuota stogo danga, atmosferos krituliai gadina pastato stogo konstrukcijas, sienas ir tarpaukštinę perdangą, ypač apirę pastato stogo kraštai ir stogo PER šlaito apatinė dalis, pro atviras stogo dangos vietas auga savaiminiai želdiniai; irsta PV sienos viršus. Šis reikalavimas D. S. įteiktas asmeniškai. Iš 2018 m. rugsėjo 6 d. kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akto Nr. AAŠ-271 su pastato fotofiksacija matyti, kad praėjus reikalavimu nustatytam terminui, 2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūrint pastato būklę, nustatyta, kad pastato valdytoja D. S. 2018 m. balandžio 3 d. reikalavimo Nr. RŠ-12 užsandarinti pastato stogą neįvykdė, t.y. nesandarios ir deformuotos stogo dangos atmosferos krituliai ir toliau gadina pastato stogo konstrukcijas, sienas ir tarpaukštinę perdangą, nuo stogo byra čerpės, pro atviras stogo dangos vietas auga savaiminiai želdiniai, ŠR fasado viršuje atviri langai; pastato fizinė būklė blogėja, tačiau akte pažymėta, jog bendra kultūros paveldo objekto būklė nepakito. Į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių skyrių kviečiama D. S. neatvyko, paaiškinimų neteikė. Be to, byloje esantis išrašas iš administracinių nusižengimų registro ir mokėjimų sąrašas patvirtina, kad D. S. administracine tvarka pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį 2018 m. kovo 1 d. jau buvo bausta už analogiško jai pateikto 2017 m. birželio 2 d. reikalavimo neįvykdymą ir paskirtąją baudą sumokėjo 2018 m. kovo 2 d. sumokėjo.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, jog valdytojo pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Valdytojas privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus – kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Aplinkos ministerija. Taigi iš šių nuostatų akivaizdu, jog įstatymų leidėjas visiems nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų valdytojams nustatė pareigą išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę ir minėta įstatymo nuostata nenustato jokių išimčių, kurios leistų nevykdyti šių pareigų.

Įvertinus visumą byloje nustatytų duomenų, institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, jog bylos duomenys patvirtina, kad D. S. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra tinkamai kvalifikuota, kadangi ji, būdama 2018 m. kovo 1 d. bausta administracine tvarka pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už analogiško 2017 m. birželio 2 d. reikalavimo neįvykdymą, pakartotinai neįvykdė 2018 m. balandžio 3 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių skyriaus vyriausiosios valstybinės inspektorės reikalavimo iki 2018 m. rugsėjo 1 d. užsandarinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogą. Todėl teismas sprendžia, jog D. S. tokiais savo veiksmais nevykdė teisėto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūno Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktu pagrįsto reikalavimo užsandarinti nekilnojamosios kultūros vertybės pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), stogą ir pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus.

Teismas atmeta kaip neįrodytus liudytojo D. S. sutuoktinio R. S. argumentus dėl to, kad buvo susitaręs su stogdengiais suremontuoti pastato stogą, tačiau dėl jų išvykimo į užsienį, tai nebuvo padaryta, be to, jau vėl iš naujo susitarė dėl stogo remonto, nes jokių susitarimų patvirtinančių įrodymų nepateikė. Taip pat nėra jokių duomenų byloje dėl D. S. pateikto reikalavimo įvykdytas, nes liudytojas patvirtino, kad stogas net nebus tvarkomas iki pavasario, o nustatytas terminas yra pasibaigęs šiuo atveju daugiau kaip prieš 5 mėnesius. Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog liudytojo teismo posėdyje nurodytų argumentų apie pateikto reikalavimo vykdymą, t.y. kada tvarkys pastato stogą, sudarytų sutarčių (susitarimų) ar sąmatos dėl stogo užsandarinimo, kaip patvirtino institucijos atstovė teismo posėdžio metu, jiems taip pat nepateikta, objektyvių priežasčių nenurodyta, dėl terminų reikalavimui įvykdyti pratęsimo net nesikreipta. Todėl liudytojo teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai atmestini kaip deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusižengimų (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į tai, kad nors D. S. už analogišką nusižengimą yra bausta, t. y. veiką padarė pakartotinai (ANK 40 straipsnis), tačiau ši aplinkybės nepripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ANK 36 straipsnio 2 dalis), yra dirbanti, todėl jai už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 505 straipsnio 2 dalyje, skirtinas sankcijoje numatytas baudos minimumas – 550 eurų bauda (ANK 32, 34 – 36 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 35 - 36, 635 - 637 straipsniais,

nutaria:

D. S. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti ją 550 (penkių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 19096547930.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Rima Volikienė