- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-11
- Bylos Nr.
- I-1798-426/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. skunde (V. K.) (b. l. 1–2) teismo prašo priteisti 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, kurią teigia patyręs, kai buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) kameroje Nr. 242, kuri, pareiškėjo teigimu, neatitinka higienos normų reikalavimų, t. y. kameroje trūko natūralaus apšvietimo, sienos buvo nutrupėjusios, sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas, todėl naudojantis juo buvo stebimas pareigūnų.
Kalint tokiomis sąlygomis, pareiškėjo teigimu, jam išsivystė nemiga, girdi pašalinius balsus, teko kreiptis į psichiatrus, kurie skyrė itin stiprių vaistų, tenka gydytis iki šiol.
Pažymėjo, kad buvo pateikęs skundą Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotasis asmuo, Kalėjimų departamentas) dėl nepagrįsto jo perkėlimo į kitą kamerą, tačiau pastarasis formaliai išnagrinėjo skundą dėl grąžinimo į ankstesnę kamerą. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių neteisėtų veiksmų, jis patyrė psichinius sutrikimus, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, buvo pažeista garbė ir orumas, todėl jam turi būti atlyginta kilusi neturtinė žala.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje iš esmės palaikė skunde išdėstytas aplinkybes dėl netinkamos kameros Nr. 242 būklės ir prašė skundą tenkinti. Akcentavo, kad buvo laikomas prastesnėmis sąlygomis nei anksčiau ir dėl to patyrė žalą,
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31–33).
Atsiliepime nurodo, kad gyvenamoji kamera Nr. 242 įrengta pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles ir atitinka Lietuvos Respublikos higienos normą HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) reikalavimus.
Pažymi, kad pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles, todėl turi būti nuolat stebimas ir kontroliuojamas. Jam ne karta buvo taikytos drausminio poveikio priemonės, tačiau išvadų ji nepadarė. Akcentuoja, kad daugiau ne dvidešimt kartų buvo baustas drausmine tvarka, bendrai jo elgesys buvo vertinamas neigiamai.
Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą laiko nepagrįstu ir vertina kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės. Akcentuoja, kad nėra būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo, kurią jis teigia patyręs, kai buvo laikomas netinkamomis sąlygos kameroje Nr. 242 bei paliktų galioti Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento raštų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Lukiškių TI-K veiksmų neužtikrinant teisės aktuose nustatytų sąlygų kameroje, atlyginimo bei paliktas galioti Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 96-1123 ir Kalėjimų departamento 2015 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 2S-2582, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Minėtoje nutartyje nurodė, kad teismas įvertino Lukiškių TI-K veiksmus, kiek tai yra susiję su pareiškėjo skundžiamu Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 96-1123 dėl jo perkėlimo į kamerą Nr. 242. Taigi, šioje byloje nevertinami iš naujo raštai, dėl kurių teisėtumo teismas jau pasisakė. Šioje byloje vertinamas tik pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 8 d. iš kameros Nr. 226A buvo perkeltas į kamerą Nr. 242 ir buvo laikomas vienas. Nesutikdamas su tokiu jo gyvenamosios kameros pakeitimu, pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas išsiaiškinti perkėlimo aplinkybes ir grąžinti jį į kamerą Nr. 226A. Nurodė, kad kameroje Nr. 242 jis buvo laikomas prastesnėmis sąlygomis (b. l. 20–21). Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 96-1123 paaiškino pareiškėjui, kad jis į gyvenamąją kamerą Nr. 242 buvo perkeltas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 4 dalies reikalavimais, atsižvelgiant į neigiamai vertinamą pareiškėjo elgesį, ir informavo, kad kamera Nr. 242 įrengta vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis bei atitinka Lietuvos higienos normą.
Pareiškėjas minėtą Lukiškių TI-K atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 13–15), be kita ko, nurodydamas, kad kamera Nr. 242 neatitinka higienos reikalavimų. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2015 m. birželio 10 d. sprendime Nr. 2S-2582 nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, nes Lukiškių TI-K atsakymas pateiktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų (b. l. 25–26).
Vertintina, ar kamera Nr. 242 buvo įrengta tinkamai, nepažeidus higienos normų reikalavimų.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 8 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 242, skundą teismui išsiuntė 2015 m. birželio 30 d. (b. l. 8). Taigi, ginčui aktualus būtent šis laikotarpis.
Teismas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį, 2018 m. vasario 7 d. raštu kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu pateikti duomenis apie kameros Nr. 242 įrengimą.
Higienos normos 22 punkte nustatyti reikalavimai, apšvietimui, t. y. gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Higienos normos 28 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos.
Lukiškių TI-K pateikė duomenis (b. l. 95–120) apie kameros Nr. 242 būklę. 2014 m. spalio 20 d. patikrinimo akte nenustatyti pažeidimai dėl kameros atitikties higienos reikalavimams (b. l. 95–96), 2015 m. vasario 27 d. pažeidimų taip pat nenustatyta (pelėsis, drėgmė, temperatūra; b. l. 97–98, 99–102). Vėlesni patikrinimo aktai ginčui neaktualūs. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos 28 punkto pažeidimas nustatytas 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo akte (b. l. 107–110), kuris 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo pašalintas (b. l. 114–115).
Be to, pažymėtina, kad pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), 14.1 papunktį, lango angoje įstatomos metalinės grotos. Kadangi Lukiškių TI-K nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tai ant langų įrengtos grotos pagal teisės aktų reikalavimus.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015 m. balandžio 29 d. pažymoje Nr. 24-2638 „Dėl kameros Nr. 242 būklės“ nurodyta, jog Lukiškių TI-K I-ojo gyvenamojo korpuso kamera Nr. 242 įrengta vadovaujantis Taisyklėmis ir atitinka Higienos normos reikalavimus (b. l. 23).
Be to, pateikti duomenys, kad kamera Nr. 242 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo remontuota (b. l. 118). Taip pat nurodoma, kad remonto darbai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus (b. l. 120).
Pagal Higienos normos 2 punktą, pastaroji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Akivaizdu, kad Lukiškių TI-K neatliekant kapitalinio remonto, patalpos negali būti pilnai suremontuotos ir būti tokios būklės kaip naujai statomi pastatai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad kamera Nr. 242 atitiko higienos reikalavimus ir šiuo aspektu nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų (natūralaus apšvietimo, sienos buvo nutrupėjusios) Pareiškėjo nurodyti pažeidimai dėl netinkamo kameros Nr. 242 įrengimo laikytini nepagrįstais. Tiek Lukiškių TI-K, tiek ir Kalėjimų departamentas raštuose pareiškėjui nurodė, kad minėta kamera tinkamai įrengta. Teismas neturi pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu. Atkreiptinas dėmesys, kad jei ir buvo nustatyti pažeidimai, tai jie buvo šalinami. Taigi, Lukiškių TI-K pareiškėjui sudarė tinkamas laikymo sąlygas Lukiškių TI-K, kaip ir kitiems laikomiems asmenims.
Pareiškėjas teigia, kad kameroje netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, kadangi atliekant gamtinius reikalus, jį stebi pareigūnų.
Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130, patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, nustatyta, kad asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudaro šių asmenų nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės, įstatymų nustatyto suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas, asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos. Viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Pažymėtina, kad neišvengiami tam tikras kalinamųjų ir suimtųjų privatumo, apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai.
Taigi, Lukiškių TI-K veikė pagal suteiktus įgaliojimus, vykdydamas nuolatinę asmenų stebėjimo kontrolę. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas linkęs pažeidinėti bausmės vykdymo režimą (b. l. 22, 34–35, 36–37, 38). Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo teisių ir pareiškėjo nurodyto pažeidimo dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo nepadarė.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose, t. y. žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo asmens ligos istorijoje esančius duomenis, nenustatė, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis su prašymu suteikti medicininę pagalbą. Pareiškėjui buvo skirtas gydymas, jis buvo prižiūrimas, tačiau savaime tai negali būti vertinama, kad pareiškėjo nusiskundimai susiję su skunde nurodytomis netinkamomis laikymo sąlygomis kameroje Nr. 242.
Teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių konstatuoja, kad Lukiškių TI-K nepadarė neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui kilo žala.
Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.