- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-689-656/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-02872-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- J. J., T. S.
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“, R. Ž., Vilniaus
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjos Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo J. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J. J., T. S., tretiesiems asmenims SĮ „Vilniaus miesto būstas“, R. Ž., Vilniaus m. VTAS dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto ir trečiojo asmens R. Ž. ieškinį J. J. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo: nutraukti 2008 01 21 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį 1.39-BN08/0042, sudarytą tarp ieškovo Vilniaus m. savivaldybės ir atsakovo J. J.; iškeldinti atsakovus J. J., M. J. (gim.duomenys neskelbtini) ir T. S. iš bendrabučio kambario (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais R. Ž., patikslindama savo ieškinį, prašė teismo priteisti iš atsakovo J. J. jos naudai 200 Lt nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįsto praturtėjimo, atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo savarankiškų reikalavimų pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui R. Ž. visas bylinėjimosi išlaidas bei 67 Lt žyminio mokesčio valstybei. Tretysis asmuo R. Ž. atsisakė savarankiškų reikalavimų dalyje dėl jos įkeldinimo į kambarį, esantį 2 kambarių bute (duomenys neskelbtini), nes Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius 2010 12 31 įsakymu Nr.30-2264 išnuomojo jos 3 asmenų šeimai 25 kv.m. ploto kambarį su bendrojo naudojimo patalpomis bendrabutyje (duomenys neskelbtini).
Ieškovas nurodė, kad Vilniaus m. savivaldybė yra dviejų kambarių buto (duomenys neskelbtini), savininkė. Bute gyvenamąją vietą yra deklaravęs J. J. ir dukra M. J.. Kartu su jais gyvena atsakovė sugyventinė T. S., kurios gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. savivaldybei priklausančiame būste. Vienas kambarys su bendrojo naudojimo patalpomis buvo išnuomotas atsakovui J. J. 1999-07-01 Vilniaus m. valdybos sprendimu. Kitas kambarys bendrabutyje (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas I. K. 3 asmenų šeimai, o vėliau kitai nuomininkei R. Ž. su šeima. Tarp nuomininkų kilo konfliktai. Mėginant taikiai išspęsti konfliktą, 2009 12 23 ieškovas raštu pasiūlė atsakovui apžiūrėti ir suteikti kitą būstą - kambarį bendrabutyje (duomenys neskelbtini), informuoti ieškovą apie apsisprendimą, tačiau atsakovas nesutiko keltis į pasiūlytą būstą. Kartu su J. J. bute gyvena T. S., kuriai 2006-08-23 įsakymu išnuomotas kitas socialinis būstas 28,89 kv.m. (duomenys neskelbtini), ji ten yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. J. J. nuomojamame plote T. S. gyvena be teisinio pagrindo, tuo pažeisdama ieškovo teisę naudoti savo nuožiūra jai nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą bei tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją. CK 6.612str. numato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys turi būti iškeldinami teismo tvarka. Ieškovas taip pat prašė trečiojo asmens R. Ž. savarankiškus reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra.
Tretysis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimais R. Ž. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. R. Ž. atsisakė savo reikalavimo įkeldinti ją į kambarį, esantį dviejų kambarių bute su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), tačiau prašė priteisti iš atsakovo J. J. 200 Lt nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo bei 5proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo savarankiškų reikalavimų pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas J. J. prašė ieškinį atmesti, su 3 asmens R. Ž. savarankišku reikalavimu priteisti iš jo 200 Lt sutiko, prieštaravo dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį palaikė, prašė nutraukti nuomos sutartį su J. J. ir iškeldinti atsakovus su nepilnamete dukra bei nurodė, kad atsakovas turi įsiskolinimą už būsto nuomą, viso 351,82 Lt.
Vilniaus m. vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) atstovė teisme nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini) yra netinkamas gyventi nepilnamečiui vaikui, kadangi jis neremontuotas, be patogumų. Iškeldinus atsakovus iš kambario bendrabutyje (duomenys neskelbtini), vaiko interesai būtų pažeisti, kadangi jo gyvenimo sąlygos būtų pablogintos. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, jos nuomone, nėra pagrindo iškeldinti atsakovų su nepilnamete dukra iš ginčo socialinio būsto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Trečiojo asmens R. Ž. ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo J. J. trečiojo asmens R. Ž. naudai 200 Lt bei 5 proc. dydžio metinių palūkanas nuo šios sumos, pradedant nuo 2010 10 20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 550 Lt už advokatės pagalbą teisme. Priteisė iš J. J. 67 Lt žyminio mokesčio valstybei. Bylą dalyje dėl R. Ž. reikalavimo įkeldinti ją į kambarį, esantį dviejų kambarių bute su bendrojo naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), nutraukė.
Nurodė, kad Vilniaus m. valdybos sprendimo 1999 07 01 Nr.1213V pagrindu su atsakovu J. J. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos bendrabutyje (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis Nr.48. 2008 01 21 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr.1.39-BN08/0042 tarp ieškovo Vilniaus m. savivaldybės ir atsakovo J. J.. Ieškovas reikalavimus grindžia CK1.137 str.3d., 4.98str., 6.611str., 6.612str. nuostatomis. Apklausta liudytoja I. K., kuri nurodė, jog dėl konfliktiško T. S. būdo jos šeima negalėjo tinkamai gyventi išsinuomotose patalpose, ne kartą buvo kviečiama policija. 2006 m. birželio mėn. I. K. kreipėsi į policiją, nes jai padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. T. S. dėl sumušimo taip pat kreipėsi į teismo medikus ir jai buvo konstatuoti sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2008 12 19 I. K. buvo išnuomotas kitas socialinis būstas. 2009 01 29 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu laisvas kambarys buvo išnuomotas R. Ž. 3 asmenų šeimai. R. Ž. nurodė, jog tarp jos ir atsakovų susidarė konfliktinė situacija, buvo atlikti buto patikrinimai, surašomi buto patikrinimo aktai, dalyvaujant SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovams, kuriuose konstatuota, jog atsakovai nesutinka dėl pašalinių asmenų buvimo bendrojo naudojimo patalpose, nurodo, kad savo lėšomis atliko remontą, nesutinka leisti naudotis virtuve R. Ž., kol ji nesumokės dalies sumos už padarytą remontą. Atsakovas buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio, jam pasirašytinai įteiktos Vilniaus m. privatizuoto ir neprivatizuoto butų fondo, gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros taisyklės. Esant konfliktiškai situacijai tarp atsakovų ir R. Ž., 2009 06 30 Vilniaus m. savivaldybės tarybos administracinė komisija nutarimu J. J. paskyrė 150 Lt baudą pagal LR ATPK 188 str.
Teismas nurodė, kad atsakovas J. J. neturi artimųjų, jis našlaitis, buvo pilnai valstybės išlaikomas. Atsakovai yra bedarbiai, registruoti darbo biržoje. Atsakovų nepilnametė dukra yra ligota. Ginčo patalpose savo gyvenamąją vietą deklaravo atsakovas su dukra. Atsakovė T. S. deklaravo savo gyvenamąją vietą Tuputiškių g.22-3, Vilniuje, kur jai skirtas socialinis būstas. Iš pateiktų nuotraukų bei atsakovų paaiškinimų teismas padarė išvadą, jog šis būstas netinkamas gyventi nepilnametei atsakovų dukrai. Patenkinus ieškinį ir iškeldinus atsakovus su jų nepilnamete dukra iš ginčo patalpų, būtų pažeidžiama nepilnamečio vaiko teisė į saugų, tinkamą būstą. Atsakovas ilgą laiką yra ginčo patalpų nuomininkas, atliko remontą, pakeitė langus, duris, rūpinasi patalpomis. Ieškovas kaip nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš nuomojamų patalpų pagrindą nurodo tai, jog nuomininkas pažeidė nuomos sutartį, nes atsakovas ir jo sugyventinė netinkamu elgesiu sudarė neįmanomas sąlygas kitiems greta gyventi (CK 6.611str.). Ši aplinkybė pasitvirtino tik iš dalies, kadangi konfliktų tarp atsakovų ir buvusios buto nuomininkės I. K. buvimas dar nėra pagrindas atsakovų iškeldinimui. Trečiajam asmeniui R. Ž. 2010 12 31 paskirtas kitas socialinis būstas, o atsakovai, pateikdami atsiliepimą 2010 04 mėn. nurodė, jog kliūčių jai apsigyventi ginčo patalpose nebus. CK 6.590 str. 2d. numatyta, kad valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį (sugyventinį), vaikus. Šiuo atveju nuomotojo sutikimo nereikia. CK 6.588 str.1d. numato, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, todėl T. S., kaip buto nuomininko sugyventinė ir nepilnametės dukters motina, teisėtai ir pagrįstai gyvena ginčo bute, todėl nėra pagrindo taikyti CK 4.98 str. nuostatas.
Teismas nustatė, kad R. Ž. sumokėjo atsakovui 200 Lt už durų ir langų ir vonios kambario remontą, tačiau ji ginčo patalpose negyveno, o nuo 2010 12 31 jai skirtas kitas socialinis būstas. Teismas pripažino, jog atsakovas be pagrindo įgijo R. Ž. turtą – 200 Lt, todėl šią sumą priteistina iš atsakovo (CK 6.237str.1 d.). R. Ž. naudai priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos – 2010 10 20 ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.1 d.). Teismas priėmė trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškais reikalavimais atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl jos įkeldinimo į ginčo butą ir bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 293 str.4 p.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai
Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliacinio skundo argumentai:
1.Ieškovas prašo nuomos sutartį nutraukti CK 6.611 str. pagrindu dėl nuomos sutarties 13 p. nuostatų pažeidimo, kurie numato, kad nuomininkas privalo naudotis išnuomota patalpa taip, kad nebūtų pažeistos kitų pastate esančių gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo ploto savininkų ir (ar) naudotojų teisės ir teisėti interesai. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai savo neteisėtais veiksmais pažeidinėjo bendrabučio nuomininkų teisėtus interesus, sudarė neįmanomas sąlygas ir dėl to net dvi šeimos turėjo palikti iš savivaldybės nuomojamas patalpas.
2. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė abstrakčiais motyvais bei argumentais. Aplinkybės, kad atsakovas yra našlaitis, abu atsakovai yra bedarbiai, jų dukra M. J. yra ligota, neatleidžia nuomininko nuo CK 6.611 str. nurodytų pareigų. Pirmos instancijos teismas konstatavo atsakovų neteisėtus veiksmus, tačiau nurodė, kad jų pažeidimai nebuvo pakankamai („dar nėra“) rimti, todėl turėjo pripažinti, kad atsakovai elgėsi neteisėtai ir pažeidė Nuomos sutarties 13 p. Situacija, kada konstatuojamas teisės pažeidimas, tačiau nėra taikoma teisės aktuose numatyta atsakomybė yra prieštaraujanti teisinės valstybės principui. Teismo sprendimas pažeidė principą „iš neteisės nekyla teisė“.
3. Atsakovei J. J. sugyventinei T. S. pagal neterminuotą socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį suteiktas kitas būstas (duomenys neskelbtini), kur T. S. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Atsakovė į butą bendrabutyje (duomenys neskelbtini) įsikėlė savavališkai, todėl iš šio būsto turėtų būti iškeldinta CK 6.612 str. tvarka.
4. Atsakovai pateikė teismui būsto (duomenys neskelbtini), nuotraukas, iš kurių negalima spręsti, kad užfiksuotas nurodytas butas. Vienoje nuotraukoje užfiksuotas butas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuomininkė T. S. pati nevykdo nuomininkės pareigų, numatytų CK 6.605 str. 2 d. daryti einamąjį patalpų remontą, todėl pati T. S. kalta dėl būsto (duomenys neskelbtini), netinkamumo gyventi. Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 7 punktą vaiko teises pirmiausia turi užtikrinti tėvai. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 5 punkto principas neturi būti suabsoliutintas. Teismas nepagrindė, kodėl nutraukus nuomos sutartį ir iškeldinus atsakovus bus pažeistos atsakovų vaiko teisės turėti tinkamas sąlygas vystymuisi.
Atsakovo J. J. atstovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą ir panaikinti sprendimo dalį dėl 550 Lt iš atsakovų priteisimo R. Ž. už advokato pagalbą bei 67 Lt žyminio mokesčio priteisimo valstybei, taip pat nustatyti, kad palūkanos nuo 200 Lt skaičiuojamos pradedant teismo sprendimo įsiteisėjimo diena iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Su sprendimo dalimi dėl 200 Lt priteisimo atsakovas sutinka.
2. Atvykus gyventi į ginčo butą, jo būklė buvo prasta, todėl atsakovas atliko nemažai pagerinimų: pakeitė virtuvės langą, išorines duris ir suremontavo vonios kambarį. Atvykus naujai nuomininkei R. Ž., paprašė dalį išlaidų kompensuoti. R. Ž. pati sutiko tai padaryti ir sumokėjo 200 Lt. Vėliau R. Ž. atsisakė nuo savo reikalavimo įkeldinti į ginčo patalpas, nes jai buvo skirtas kitas socialinis būstas. Atsakovui neliko pagrindo imti pinigus už patalpų, kuriomis R. Ž. nesinaudos, todėl atsakovas pripažino ieškinį. Tačiau pagrindas gauti atlyginimą už būsto pagerinimą išnyko ne ieškinio padavimo metu 2010-10-20 kaip teigia teismas, bet, kada tretysis asmuo atsisakė reikalavimo įkeldinti ją į ginčo patalpas, t.y. per paskutinį posėdį. Todėl 5 procentų palūkanos gali būti skaičiuojamos ne nuo 2010-10-20, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovo J. J. atstovas atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
1. Pagal CK 6.661 str. numato, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu ar greta gyventi, gali būti iškeldinti. Įstatymo leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar nuomos sutarties pažeidimas yra esminis ir ar dėl to yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nustatė, kad konfliktai kildavo, bet nenustatė dėl kieno kaltės jie kildavo. I. K. nesilaikė elementarios tvarkos ir higienos reikalavimų bendro naudojimo patalpose, dėl ko kildavo kaimynų nesutarimų. Dėl konfliktinių situacijų atsakovė T. S. kvietė policiją. R. Ž. niekada nėra pateikusi ginčo buto nuomos sutarties, todėl atsakovai nebuvo įsitikinę, kad ji turi teisę gyventi bute. R. Ž. siųsdavo į butą pašalinius asmenis, kurie nepaaiškindavo kokiu tikslu atvyko, todėl atsakovai buvo priversti jaustis nesaugiai. Buvo atsargūs, nes butas buvo apvogtas. Atsakovų bandymas paprašyti R. Ž. padengti buto remonto išlaidas buvo įvertintas kaip atsakovų nesutikimas leisti naudotis bendromis patalpomis. Atvykę patikrinti SĮ „Vilnaius būstas“ atstovai elgėsi netinkamai: nepateikdavo savo dokumentų ir kalbėdavo pakeltu tonu. Toks elgesys sulaukdavo neigiamos atsakovų reakcijos, trukdė tinkamai ir adekvačiai įvertinti situaciją.
3. CK 6.588 str. 1 d. nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. T. S. bute gyvena kaip nuomininko J. J. sugyventinė. Būsto (duomenys neskelbtini), naudojasi vyresnės T. S. dukros O. K. ir V. S., o ji pati ginčo bute gyvena su mažamete dukra M. J. ir sugyventiniu J. J..
Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašė ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovo J. J. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina apeliacinių skundų argumentus.
Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas kelia klausimus, susijusius su netinkamu teisės normų, reglamentuojančių nuomos sutarties nutraukimą ir nuomininkų iškeldinimą, taikymą.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybos 1999 m. liepos 1 d. sprendimu Nr.1213V (I t., b.l. 16,17) dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis vienas kambarys buvo išnuomotas J. J.. Pagrindu apsigyventi savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje patalpoje yra 1999 07 20 savivaldybės gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartis Nr.48 (I t., b.l. 18) bei 2008 01 21 gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartis Nr.1.39-BN08/0042 (I t., b.l. 19-22).
Nuomos sutartį ieškovas prašo nutraukti bei iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų dėl nuomos sutarties 13 punkto pažeidimo, kuris numato, kad nuomininkas privalo naudotis išnuomota patalpa taip, kad nebūtų pažeistos kitų pastate esančių gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo ploto savininkų ir (ar) naudotojų teisės ir teisėti interesai bei CK 6.611 straipsnio pažeidimo, nustatančio analogiškus reikalavimus. Ieškovo tvirtinimu, dėl atsakovų netinkamo elgesio net dvi šeimos (I. K. ir R. Ž.) turėjo palikti savivaldybės nuomojamas bendrabučio patalpas.
Bylos duomenys patvirtina, kad dėl atsakovų veiksmų buvo rašomi skundai, atliekami patikrinimai (I t., b.l. 27-34, 39-40, 41-42, 45-46), atsakovas buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio, jam pasirašytinai įteiktos Vilniaus m. privatizuoto ir neprivatizuoto butų fondo, gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros taisyklės (I t., b.l.43-44). I. K. pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo J. J. sugyventinei T. S. dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo (I t., b.l. 35), T. S. dėl sumušimo taip pat kreipėsi į TMI, jai buvo konstatuoti sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b.l.92-93). Visi minėti faktai patvirtina, kad tarp bendrabučio nuomininkų - atsakovų ir I. K. bei R. Ž. šeimų buvo susiklostę konfliktiniai santykiai. Atsakovui J. J. buvo paskirta administracinė nuobauda (I t., b.l. 139). Tačiau byloje nėra nustatyta, kad visi konfiktai kilę išimtinai dėl atsakovų veiksmų.
Kaip matyti iš bylos duomenų, nuomininkai augina nepilnametę dukrą, todėl nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į vaiko interesų prioritetinės gynybos principą bei į tai, kad sprendimas iškeldinti iš socialinio būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra radikaliausia teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimo forma. Todėl sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas griežčiausios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu.
Apelianto tvirtinimu, atsakovai gali apsigyventi atsakovei T. S. skirtame socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini) (I t., b.l.55). Tačiau apeliacinės instancijos teismui pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-06-11 akte išreikšta nuomonė, kad minėta patalpa nėra tinkama gyvenimui su mažamečiu vaiku. Akte nurodyta, kad vieno kambario 28,89 kv. m. bute nėra nei elektros, nei geriamo vandens, tualetas įrengtas lauke, buto lubos ir sienos reikalauja kapitalinio remonto, nes yra suskilinėję. Bute vyrauja pelėsių kvapas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad minėtas būstas nėra tinkamas gyvenimui su vaiku, juo labiau ligotu (I t., b.l. 87),
Sprendžiant atsakovų iškeldinimo iš nuomojamų patalpų klausimą, atsižvelgtina ir į aplinkybes, jog J. J. nuomojamame bute gyvena beveik trylika metų, patalpas remontuoja ir prižiūri. Abu atsakovai yra bedarbiai, gyvena iš pašalpų. Nėra duomenų, jog nuomininkas ar jo šeimos nariai vestų asocialų gyvenimo būdą.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovų iškeldinimas iš patalpų, jiems nesuteikiant kito socialinio būsto, būtų neproporcingas savivaldybės vykdomos socialinės politikos požiūriu. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinis skundas atmestinas.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas. Tėvai yra įstatyminiai nepilnametės dukters atstovai ir privalo rūpintis vaiko gerove. Atsakovams netinkamai vykdant nuomininkų pareigas ir pažeidžiant kitų nuomininkų ar nuomotojo interesus, patalpų nuomotojas turės teisę už pažeidimus taikyti sankciją – nuomos sutarties nutraukimą bei iškeldinimą iš nuomojamų patalpų, neatsižvelgiant net į tai, jog iškeldinami asmenys su mažamečiu vaiku.
Dėl trečiojo asmens R. Ž. reikalavimų
Byloje nustatyta, kad pagal tipinės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-12-03 sprendimu Nr.01A-41-159 patvirtintos socialinio būsto gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutarties 14 ir 17 punktuose numatyta nuomininko pareiga vykdyti einamąjį gyvenamosios patalpos remontą ir pakeisti sugadintus gyvenamųjų patalpų elementus (duris, langus ir kt.) (t.1 b.l.20). Atsakovas J. J., vykdydamas nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atliko išsinuomoto būsto einamąjį remontą. Ieškovo 2009-01-29 įsakymu Nr.30-166 išnuomojus kambarį bendrame bute su atsakovu, trečiajam asmeniui R. Ž. pagal 2009-03-02 nuomos sutartį taip pat atsirado pareiga vykdyti einamąjį išsinuomoto būsto remontą. Atsakovas J. J. vienas savo lėšomis atlikęs bendro naudojimo patalpų remontą įgijo teisę gauti remonto išlaidų kompensaciją iš kitos nuomininkės R. Ž.. R. Ž. esant teisiniam pagrindui sumokėjo atsakovui 200 Lt už durų ir langų ir vonios kambario remontą, tačiau ji ginčo patalpose faktiškai neapsigyveno. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuo 2009-04-01 neskaičiavo R. Ž. nuomos mokesčio, o nuo 2010-12-31 jai skirtas kitas socialinis būstas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad dėl atsakovų kaltės (netinkamo elgesio sudarant neįmanomas sąlygas kitiems kartu ar greta gyventi) tretysis asmuo R. Ž. į neturėjo galimybės gyventi ginčo būste. Faktiškai R. Ž. nepradėjo vykdyti ginčo būsto nuomos sutarties. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinis pagrindas, kuriuo R. Ž. atsakovui J. J. sumokėjo 200 Lt išnyko. CK 6.237 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Ši pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau.
Tretysis asmuo R. Ž. ieškinį dėl įkeldinimo į kambarį, esantį 2 kambarių bute su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), bei dėl priteisimo jos naudai 200 Lt nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįsto praturtėjimo, atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų pareiškė 2010-10-19 (t.1 b.l.163). Nagrinėjant bylą teisme Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius 2010 12 31 įsakymu Nr.30-2264 išnuomojo R. Ž. 3 asmenų šeimai 25 kv.m. ploto kambarį su bendrojo naudojimo patalpomis bendrabutyje (duomenys neskelbtini), todėl tretysis asmuo R. Ž. atsisakė nuo ieškinio reikalavimo įkeldinti į ginčo kambarį bute (duomenys neskelbtini). Atsakovo J. J. apeliacinio skundo argumentas, kad pagrindas gauti atlyginimą už būsto pagerinimą išnyko, kada tretysis asmuo atsisakė reikalavimo įkeldinti ją į ginčo patalpas, t.y. per paskutinį teismo posėdį 2011-01-31, todėl 5 procentų palūkanos gali būti skaičiuojamos ne nuo 2010-10-20, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiojo asmens R. Ž. teisė reikalauti 200 Lt nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįsto praturtėjimo, atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų bei atsakovo J. J. pareiga grąžinti pinigus atsirado laikotarpiu nuo momento, kai jai dėl neteisėtų atsakovų veiksmų buvo užkirstas kelias apsigyventi paskirtame būste ir galios iki šių pinigų faktinio grąžinimo. Tretysis asmuo R. Ž. atsisakė savarankiško reikalavimo dėl įkeldinimo į ginčo butą, ne dėl to, kad atsakovai įvykdė ieškinio reikalavimą, bet dėl to, kad ieškovas R. Ž. šeimai suteikė kitą būstą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė trečiojo asmens R. Ž. naudai ne tik 200 Lt, bet ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, nuo ieškinio priėmimo teisme dienos – 2010 10 20 ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1d.).
Atsakovas nepateikė motyvų, kodėl turi būti atmestas reikalavimas dėl 550 Lt sumokėtų už advokato pagalbą priteisimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidų dydis neprieštarauja nustatytam 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 rekomendacijose, todėl trečiajam asmeniui R. Ž. bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai.
Pirmos instancijos teismo 2010-10-20 nutartimi trečiajam asmeniui R. Ž. žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Pagal LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1d. turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas, atleidžiami nuo žyminio mokesčio, todėl teismas iš atsakovo J. J., kuriam paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, nepagrįstai priteisė 67 Lt žyminį mokestį.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes J. J. apeliacinį skundą iš esmės tenkinti nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
konstatuoja:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinant sprendimo dalį dėl 67 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš J. J. valstybei.