Panevėžio apygardos teismo sprendimas, e2A-241-544/2016

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-03-24
Bylos Nr.: e2A-241-544/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-54-3-00466-2015-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė
Ieškovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: D. R.

Kategorijos

2.5.1.3.6Piniginės prievolės

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-241-544/2016

Vladimiras Kurasovas Proceso Nr. 2-54-3-00466-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6.;2.5.1.5.; ;3.3.1.21; (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-581-420/2015 pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui D. R., esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 152,95 Eur skolą, 75,67 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn. ieškovė suteikė atsakovui šias paslaugas: buldozerio nuomą, transporto paslaugas bei atsakovo naudai įsigijo ir vėliau jam perdavė 001012:PP vamzdį. 2014-12-18 buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini), kurioje yra nurodytos ieškovo atliktos paslaugos, kurių suteikimą patvirtina atsakovo pasirašyti 2014-07-31, 2014-08-01, 2014-08-04 spec. technikos atliktų darbų aktai, taip pat 2014-09-08 – 2014-09-12 krovininio automobilio kelionės lapas. Ieškovė jokių pretenzijų dėl netinkamai suteiktų paslaugų iš atsakovo negavo, tačiau minėtos sąskaitos – faktūros jis iki šiol nėra apmokėjęs. Ieškovė ne kartą priminė atsakovui apie susidariusią skolą, tačiau atsakovas piktybiškai vengia apmokėti už suteiktas paslaugas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį reiškė netinkamam atsakovui, kurio pirmosios instancijos teismas savavališkai ir nesant ieškovės motyvuoto prašymo ar sutikimo neturi teisės pakeisti į tinkamą, kuris šiuo atveju yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas konstatavo, jog rangos ar transporto priemonės nuomos santykiai susiklostė tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas D. R. veikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Todėl, teismo nuomone, ieškinį dėl 3152,95 Eur skolos priteisimo ieškovė turėjo reikšti trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris faktiškai ir įsigijo paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės atstovas V. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad dėl žemės stumdymo darbų tarėsi su D. R. ir sutiko atlikti sutartas paslaugas, tačiau jokios sutarties su D. R. nesudarė, nesidomėjo, kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko žemės stumdymo darbus. Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad D. R. tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu dėl paslaugų įsigijimo ne savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, o veikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, t. y. D. R. darbdavio įgaliotas užsakė paslaugas. Ginčijamo sandorio sudarymo metu D. R. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame žemės sklype, todėl teismas sprendė, jog galutinis ieškovės atliktų darbų naudos gavėjas šiuo atveju buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, be kita ko, neginčija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė jai paslaugas ir sutinka iš dalies sumokėti už suteiktas paslaugas, tačiau ne ieškinyje nurodytą sumą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Pabrėžia, jog šiuo atveju atsakovas yra būtent D. R. ir tai patvirtina šios aplinkybės – apeliantė jam išrašė 2014-12-18 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kurioje yra aiškiai nurodyta, kad ieškovė paslaugas suteikė jam. Be to, atsakovas buvo nurodytas ir pasirašė 2014-07-31, 2014-08-01, 2014-08-04 spec. technikos atliktų darbų aktuose, 2014-09-08 – 2014-09-12 krovininio automobilio kelionės lape, kas patvirtina, jog būtent jis užsakė ir gavo nurodytas paslaugas. Atsižvelgiant į visus šiuos duomenis, teismas turėjo padaryti išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, kurios pagrindu apeliantė įsipareigojo atlikti darbus, o atsakovas – už juos sumokėti. Sutartinių santykių egzistavimą patvirtina ir 2015-10-22 pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų šalių parodymai, kurie iš esmės sutampa. Pats atsakovas patvirtino, kad jis tarėsi su apeliante dėl darbų, t. y. dėl žemės sklypo išlyginimo, dėl kelio įrengimo, dėl pralaidos įrengimo. Negana to, pirmosios instancijos teisme atsakovas paneigė savo pradinę poziciją apie tai, kad su apeliante tarėsi tik dėl žaidimų aikštelės įrengimo, dėl ko nagrinėjamu atveju nėra ginčo ir dėl to, kad faktiškai yra atlikti tokie darbai – išlyginta didelė žemės sklypo teritorija (apie hektarą), įrengtas kelias bei įrengta pralaida. Reikšminga ir tai, jog nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepareiškė jokių prieštaravimų dėl išdirbtų valandų kiekio ir atliktų darbų kokybės. Atsakovas pirmosios instancijos teisme pripažino žinojęs apeliantės darbo įkainius dar iki sąskaitos – faktūros išrašymo, o tai akivaizdžiai patvirtina egzistuojantį šalių susitarimą. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad byloje nebuvo pateikta įrodymas, patvirtinančių, kad atsakovas su ieškove sudarė žodinę sutartį ne savo, o atstovaujamos įmonės vardu. Tokių duomenų nepatvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas B. B. bei apeliantės direktorius V. B.. Negana to, kaip matyti iš trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateiktos atsakovo darbo sutarties, atsakovas, negavęs rašytinės instrukcijos iš įmonės vadovo, neturėjo teisės sudaryti jokių sandorių įmonės vardu ir neturėjo teisės atstovauti įmonei. Darbo sutarties 3.2 p. numatė, kad atsakovas negali be jokio teisinio pagrindo prisiimti įsipareigojimų už įmonę. Trečiojo asmens įstatai taip pat numatė, kad sandorius su trečiaisiais asmenimis gali sudaryti tik įmonės direktorius. Reikšminga ir tai, kad 2015 m. spalio 22 d. teismo posėdžio metu nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė jokio įgaliojimo arba jokio kito dokumento, kuris pagrįstų atsakovo teisę atstovauti įmonei arba kad atsakovui buvo pavesta sudaryti tam tikrą sutartį, pavesta užsakyti tam tikrus darbus, būtų pavesta susitarti dėl tokių darbų. Taip pat pažymėtina, jog Darbo sutarties 2.1 p. numatyta, kad darbuotojo pagrindinė darbo vieta yra Vilniuje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, kur ir turėjo vykdyti ūkvedžio pareigas atsakovas, tačiau šiuo atveju jis tas pareigas turėjo vykdyti (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaime. Apeliantė mano, kad suderintais atsakovo ir trečiojo asmens veiksmais bandoma nesąžiningai išvengti apmokėjimo už faktiškai suteiktus darbus. Apeliantė papildomai pabrėžia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino neatskleisto atstovavimo nuostatas, dėl ko turi būti vertinama, kad atsakovas, viršijęs jam nustatytas funkcijas, susitarimą su ieškove sudarė asmeniškai. Visų pirmiau išdėstytų argumentų nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad ieškovė privalėjo pasidomėti, kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame privaloma atlikti darbus, kadangi nuosavybės faktas neužkerta kelio rangos teisiniams santykiams susiklostyti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkami nustatė, jog nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Apeliantė, būdama profesionali žemės darbų tiekėja, pradėdama žemės stumdymo darbus, elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, kadangi nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikintų, kieno žemėje ruošiamasi vykdyti darbus, nesistengė sudaryti rašytinį susitarimą. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas sąmoningai ir tyčia klaidino apeliantę, o tuo atveju, jei apeliantė manė darbus atlikusi fiziniam asmeniui, tai ji turėjo elgtis itin atidžiai ir rūpestingai siekdama užfiksuoti atliekamų darbų kainas ir apimtis. Šiuo atveju pats darbų atlikimo faktas negali būti pagrindu reikšti ieškinį atstovui, o ne jo atstovaujamajam asmeniui, kuris gavo naudą dėl atliktų darbų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys sudarė žodinę sutartį, pagal kurią ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ir atliko su žemės stumdymu susijusius darbus. Ieškovės tvirtina, jog ji įsipareigojo išlyginti žemės sklypo dalį, sutvarkyti kelią, įrengti pralaidą, o technikos darbų valandos kaina – 43,44 Eur (150 Lt) plius PVM. Atsakovas D. R. iš esmės neginčijo ir pripažino, kad ieškovės nurodyti darbai atlikti. Aplinkybę, jog D. R. sutiko su 43,44 Eur (150 Lt) plius PVM darbų įkainiu bei tuo, kad ieškovė faktiškai atliko tuos darbus, dėl kurių buvo tartasi, patvirtina pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo duoti parodymai. Pagal byloje esančius duomenis galima teigti, jog atsakovas D. R. tiesiogiai ir betarpiškai dalyvavo darbų užsakyme, vykdyme, priėmime. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis pats patvirtino, kad pasirašė ant ieškovo darbininko pateikiamų dokumentų ir kad būtent jam ieškovės direktorius pasakė, kokią sumą reikia sumokėti už atliktus darbus. Tą patvirtina ir 2014-07-31, 2014-08-01, 2014-08-04 spec. technikos atliktų darbų aktai bei 2014-09-08 – 2014-09-12 krovininio automobilio kelionės lapas (1 t., 21 – 24 b. l.), kuriuose yra atsakovo parašai, kurių tikrumą jis patvirtino teismo posėdžio metu. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui D. R. 2014-12-18 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė atliktus darbus, jų kiekį, įkainius ir mokėtiną sumą ir kuri atsakovui įteikta dar 2015 m. sausio 7 d. Atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kad jis ieškovei dėl atliktų darbų kokybės ar apimties reiškė pretenzijas ar papildomus reikalavimus. Tokių aplinkybių nenurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas ieškovo darbuotojas B. B.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų nurodęs žodžiu ar pateikęs kokius nors dokumentus ar įgaliojimą, patvirtinančius, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, kad jis veikia jos vardu ir kad PVM sąskaita – faktūra turi būti išrašoma ne jam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodęs šios įmonės rekvizitus.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis bei ištyręs įrodymus, sprendė, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti, ir jį atmetė. Priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tuo, kad rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, ieškovė nesidomėjo, kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame turi atlikti darbus, kad atsakovas D. R. tarėsi dėl paslaugų atlikimo ne savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, kad visi ieškovės darbai buvo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame žemės sklype ir jos naudai, o atsakovas buvo šios įmonės darbuotojas, o, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neginčija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė jai paslaugas ir sutinka už jas iš dalies atsiskaityti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų pateikus procesinius dokumentus, skundžiamą teismo sprendimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, ne pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančių įrodymų visumą, todėl priėmėm neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, jog asmenys turi teisę sudaryti sandorius tiek patys asmeniškai, tiek per atstovus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.132 str.). Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantama iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 str. 2 d.). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 str. 1 d.). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai. Tačiau atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. CK 2.133 str. 9 d. nustatyta, jog tuo atveju, jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Taigi tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis.

Be to, CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Nagrinėjamu atveju esminis ginčas kilo dėl to, ar ieškovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog atsakovas D. R., sudarydamas žodinę paslaugų teikimo sutartį, veikia ne savo vardu kaip fizinis subjektas, o pagal suteiktus įgaliojimus atstovauja įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog ieškovė turėjo ir galėjo suprasti, kad darbai atliekami ne fiziniam asmeniui D. R., o įmonei, kurioje jis dirba.

Kaip jau minėta pirmiau, byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad būtent pats atsakovas D. R. kreipėsi į atsakovę dėl paslaugų sutarties sudarymo, nurodė, kokius darbus privaloma atlikti, dalyvavo dalies darbų koordinavime, nurodydamas darbų užsakovą nurodė tik savo vardą ir pavardę, pasirašė minėtuose spec. technikos atliktų darbų lapuose bei krovininio automobilio kelionės lape, būtent jo vardu, pavarde ir adresu buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas gavo 2015-01-07. Pagal bylos duomenis, iki šios bylos iškėlimo teisme (2015-06-02) atsakovas pretenzijų dėl minėtos sąskaitos turinio ir pateikimo jo vardu nereiškė, bendrovės rekvizitų ieškovei nenurodė. Atsižvelgiant į virš išdėstytų duomenų visumą, o taip pat ir į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas D. R. ieškovei būtų pateikęs kokius nors rašytinius dokumentus, patvirtinančius jo įgaliojimus veikti įmonės vardu bei jos vardu sudaryti sandorius (nurodęs įmonės rekvizitus, įgaliojimą ar bent darbo pažymėjimo kopiją), galima pagrįstai spręsti, jog ieškovė, nors ir būdama rūpestinga ir atidi verslininkė, neturėjo pagrįsto pagrindo suprasti ar įtarti, kad atsakovas D. R. veikia ne savo vardu kaip fizinis asmuo, o savo darbovietės vardu kaip įgaliotas asmuo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje D. R. buvo tinkamas atsakovas ir šiuo pagrindu jo atžvilgiu atmesti ieškinį nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo.

Ieškiniu ieškovės reikalaujamos jai priteisti piniginės sumos atsakovas pirmosios instancijos teisme iš esmės neginčijo, nes teismo posėdžio metu patvirtino ne tik sutartų darbų valandos kainą, tačiau ir savo parašų autentiškumą ant atliktų darbų bei krovininio automobilio kelionės lapų. Žodinę sutarties formą, kuri buvo naudojama ir nagrinėjamu atveju, dažniau naudoja ne juridiniai verslo subjektai. Be to, atsakovo D. R. prašomų atlikti niekuo neišskirtinis darbų pobūdis ir darbų atlikimo vieta nebuvo neįprasti fiziniams asmenims, kad iš karto keltų abejones dėl tokio objekto savininko. Iš byloje esančių duomenų apie atsakovo D. R. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ užimamas pareigas – ūkvedys, kurio darbo vieta yra Vilniuje (ieškovės darbų atlikimo objektas yra (duomenys neskelbtini) rajone), bei tai, kad jis nepateikė objektyvių duomenų, kad sutarties su ieškove sudarymo metu turėjo įgaliojimą veikti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, kyla pagrįstų abejonių, ar dėl ieškovės atliktų darbų atsakovas negalėjo tartis be darbdavio žinios. Svarbu pabrėžti ir tai, kad vien aplinkybė, jog trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš dalies pripažino ieškovės reiškiamus reikalavimus, savaime nereiškia, kad atsakovas D. R. yra netinkamas atsakovas ar kad jo veiksmai sudarant paslaugų sutartį su ieškove buvo tokie, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suprastų, jog pastarasis veikia įmonės interesais.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog pirmiau aptarti objektyvūs įrodymai – 2014-07-31, 2014-08-01, 2014-08-04 spec. technikos atliktų darbų aktai bei 2014-09-08 – 2014-09-12 krovininio automobilio kelionės lapas, kuriuose pasirašė atsakovas taip pripažindamas, jog būtent 56 valandas (1 valandos kaina yra 150 Lt) buvo atliekami darbai buldozeriu bei suteiktos transporto paslaugos, o taip pat PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini), išrašyta bei 2015 m. sausio 7 d.,, įteikta atsakovui D. R., bei paties D. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad jis išties žinojo ieškovės atliekamų darbų įkainius bei apimtis, tačiau nė karto nereiškė jokių oficialių pretenzijų (net ir po PVM sąskaitos – faktūros įteikimo), leidžia vertinti, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko žemės stumdymo darbus atsakovo D. R. nurodytame žemės sklype bei įrengė kelio perlaidą (56 valandų buldozerio nuoma, transporto paslaugos bei „PP“ vamzdis), dėl ko atsakovui D. R. pareikštas 3152,95 Eur ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas. Ieškovė tiek pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti ir 75,67 Eur palūkanų, kadangi atsakovas prievolę apmokėti pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą praleido net 146 dienas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis akivaizdu, kad atsakovas su ieškove per jam išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytą laiką (t. y. 15 dienų nuo 2014 m. gruodžio 18 d.) neatsiskaitė. Todėl vadovaujantis CK 6.210 str. iš atsakovo priteisiamos palūkanos. Nepaisant to, ieškovo prašomos priteisti 75,67 Eur palūkanos yra mažinamos iki 63,06 Eur (priteisiamos 5, o ne 6 procentų dydžio palūkanos už 146 praleistas prievolės sumokėti skolą nevykdymo dienas), kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovas nėra verslininkas ar juridinis asmuo (CK 6.210 str. 1 d.).

Be to, CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas (atsakovas) taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-02 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas, atsakovui Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi taikytos ir Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Kartu apeliacinės instancijos teismas perskirsto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidariusias bylinėjimosi išlaidas bei iš atsakovo ieškovei priteisia ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 str. 5 d. numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, jai iš atsakovo nepriteisė jokių bylinėjimosi išlaidų. Kadangi priimamas naujas sprendimas ieškinį dėl pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo tenkinti, o nustatytas mažesnis, nei reikalavo ieškovas, palūkanų už laiku neįvykdytos piniginės prievolės terminą praleidimo dydis nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingai sumažintas, tai iš atsakovo priteisiamos visos ieškovės patirtos bylinėjimo išlaidos (CPK 88 str., 93 str. 1 d.). Ieškovė pateikė įrodymus apie pirmosios instancijos teisme sumokėtą 73 Eur žyminį mokestį (1 t., 7, 27 b. l.,) bei kad patyrė 1089 Eur dydžio išlaidas teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (1 t., 82, 83, 84 b. l.). Todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas 73 Eur žyminis mokestis ir 1089 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kartu iš atsakovo priteistinos ir pirmosios instancijos teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei.

Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jai iš atsakovo priteisiamas 73 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nusprendžia:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 3 152,95 Eur skolos, 63,06 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi taikytas ir Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi pakeistas civilinėje byloje Nr. e2-581-420/2015 atsakovui D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovui priklausančių piniginių lėšų, neviršijant 3228,62 Eur sumos, areštą, leidžiant atsakovui naudotis kas mėnesį pervedamu darbo užmokesčiu, neviršijančiu 300 Eur sumos, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Priteisti iš atsakovo D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1162 Eur (vieną tūkstantį šimtą šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,70 Eur (septynis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 73 Eur (septyniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė