Utenos apylinkės teismo sprendimas

2014-09-03 · Civilinė byla Nr. 2-351-335/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-03
Bylos Nr.
2-351-335/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Roma Rimkienė
Atsakovas
L. Z.
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Civilinė byla Nr. 2-351-335/2014
2-30-3-00208-2014-5Proc. spr. kat.: 73.2.6.1.; 113.1.; 116.1. 116.4.(S)MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 3 d.Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Astai Kanapienienei,dalyvaujant atsakovui L. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui L. Z. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo L. Z. priteisti 2638,51 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-01-15 Vilniuje, Verkių g., įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas A. S. priklausantis automobilis SEAT ALHAMBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės NISSAN ALMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo L. Z., kuris po susidūrimo pasišalino iš eismo įvykio vietos, kaltės. Transporto priemonės NISSAN ALMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas išmokėjo draudimo išmoką apgadinto automobilio savininkui ir LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu reikalavo iš atsakovo sugrąžinti išmokėtą draudimo išmoką.

Atsiliepimas

Atsakovas L. Z. atsiliepimu į ieškinį (b. l. 34-37) su juo nesutiko. Nurodė, kad ieškovas klaidingai aiškina ir interpretuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-23 nutarime admin. byloje Nr. A.2.6.-3901-271/2013 nurodytas aplinkybes ir nutarimo esmę. Jo manymu ieškovas remiasi tik nutarties fragmentais, tikslingai nutyli tai, kad jo, L. Z., veiksmuose nėra nustatyta tyčios, jis nebuvo nubaustas pagal LR ATPK 130 str. ir dėl to jam nekyla prievolė grąžinti ieškovui draudimo išmoką. 2013-04-23 teismo nutarime nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Automobiliu NISSAN ALMERA jis sąmoningai nepasišalino iš įvykio vietos, nes neturėjo tokio tikslo. Be to, administracinėje byloje buvo nustatyta, kad kontakto tarp automobilių nebuvo, niekas atsakovui nerodė jokių ženklų, nešaukė, neprašė sustoti bei nenaudojo garso signalo. Todėl jis, matydamas į stulpą atsitrenkusį automobilį SEAT ALHAMBRA, nesant sužalotų asmenų ar didelės žalos turtui, negalėjo suprasti ir suvokti, kad dalyvavo eismo įvykyje. Automobilio SEAT ALHAMBRA vairuotoja A. S. vėliau neskundė priimto nutarimo ir tai patvirtina, kad teismo užfiksuotos aplinkybės ir padarytos išvados apie tai, kad jis tyčia nenuvažiavo iš eismo įvykio vietos ir neturėjo jokio tikslo taip pasielgti, yra teisingos. Prašė atmesti ieškinį ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas-850 Lt.

2014-06-10 ieškovas teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (b. l. 48-49) į atsakovo atsiliepimą: esą atsakovo veiksmai yra vertinami pagal atidaus ir rūpestingo vairuotojo veiklos standartą, atsižvelgus į padidinto pavojaus šaltinio valdytojui keliamus didesnius atsargumo, atidumo, rūpestingumo standartus, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog atsakovas sąmoningai ir tikslingai pasišalino iš įvykio vietos – šios aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjant ne civilinę, bet administracinio teisės pažeidimo bylą. Kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, sprendžiant TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p., taikymo klausimą, mano, reikia aiškinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama bei aiškinama pagal CK 6.248 str., bet ne taip, kaip ji suprantama ir aiškinama administracinių teismų praktikoje taikant ATPK 130 str. 1 d. Tyčios nebuvimas savaime neeliminuoja atsakomybės pagal TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. Nutarimas administracinėje byloje negali turėti prejudicinės galios šioje civilinėje byloje, kadangi ginčas buvo sprendžiamas tarp skirtingų šalių. Ieškovas neginčija aplinkybių, kurios buvo nustatytos administracinėje byloje, tarp šalių nėra ir ginčo, jog atsakovas tyčia nepasišalino iš įvykio vietos. Ginčas yra tik dėl to, ar atsakovas, elgdamasis atsargiai ir rūpestingai, turėjo realią ir protingą galimybę suvokti, jog įvyko eismo įvykis ir atitinkamai elgtis pagal KET reikalavimus. Faktas, jog tarp automobilių nebuvo tiesioginio kontakto, nesudaro pagrindo vairuotojui (atsakovui) nevertinti savo veiksmų, kitų eismo įvykio kilimo aplinkybių. Būtent tuo ir pasireiškia įstatymo leidėjo numatyti padidinti atsargumo kriterijai vairuotojui, visapusiškai įvertinant visas (tiesiogiai ir netiesiogiai) susijusias įvykio situacijos aplinkybes. Ieškovo manymu atsargus ir rūpestingas vairuotojas privalėjo suvokti, jog prieš kelias minutes važiavę pagrindiniu ir šalutiniu keliu automobiliai galėjo sudaryti kliūtis, avarines situacijas vienas kitam ir sustoti su tikslu įsitikinti, ar įvykęs eismo įvykis su šalia važiavusiu automobiliu (staigus važiavimo krypties pakeitimas, įvažiavimas į stulpą) nebuvo susijęs su jo veiksmais.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, 2014-07-07 pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 59).

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu L. Z. palaikė visus savo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir teigė, kad ieškovas neturi teisės iš jo reikalauti išmokėtos draudimo sumos grąžinimo, nes tam nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

2013-01-15 Vilniuje, Verkių g. 50, įvyko eismo įvykis: atsakovas vairuodamas automobilį NISSAN ALMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas į kelią iš uždaros teritorijos nedavė kelio automobiliui SEAT ALHAMBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vengdamas susidūrimo buvo priverstas stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, ko pasekoje atsitrenkė į šalikelėje stovintį metalinį stulpą. Įvykio metu buvo sugadintas stulpas ir automobilis SEAT ALHAMBRA. Automobilio NISSAN ALMERA vairuotojas L. Z. iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-3901-271/2013 matyti, kad nurodytoje administracinio teisės pažeidimo byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-23 nutarimu nutarė: 1) atsakovą pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą); 2) bylą pagal LR ATPK 130 str. 1 d. (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos) L. Z. nutraukti, kadangi byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų dėl LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – tyčios. Nurodytame teismo nutarime teismas nenustatė atsakovo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, nes jis nesuvokė tapęs eismo įvykio dalyviu ir padaręs žalą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3901-271/2013, b. l. 56). Kadangi atsakovo vairuota transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pateiktos draudimo sutarties galiojimo terminas nuo 2012-09-03 iki 2013-09-02 (b. l. 8-9), ieškovas eismo įvykio metu už A. S. priklausančio turto sugadinimo patirtai žalai atlyginti išmokėjo 2638,51 Lt draudimo išmoką (b. l. 26, 27). Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl atsakovo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kaip pagrindo ieškovui (draudikui) reikalauti išmokėtos draudimo išmokos iš kaltojo asmens.

Pagal TPVCAPDĮ 22 str. 1 d., draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia. LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2008-02-24, Žin., 2008, Nr. 22-808) 59 str. atkartoti TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. išvardyti išmokėtų išmokų susigrąžinimo atvejai, o Taisyklių 63 punkte įtvirtinta, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

Kaip minėta aukščiau, administracinio teisės pažeidimo byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-23 nutarime nenustatė atsakovo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi atsakovas nesuvokė tapęs eismo įvykio dalyviu ir padaręs žalą. Atsakovas, kaip minėta, laikėsi pozicijos, jog administracinėje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Tačiau nagrinėjamos civilinės bylos atveju ieškovas savo teisę atgręžtinio reikalavimo tvarka susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką iš už žalos padarymą atsakingo atsakovo kildina iš transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Aptariami privatiniai teisiniai santykiai netapatūs viešosios teisės reglamentuojamiems teisiniams santykiams, kuriems esant, taikoma administracinė atsakomybė už padarytus administracinius teisės pažeidimus, dėl to pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ATPK 130 str. 1 d. prasme negali būti tapatinamas pasišalinimui iš eismo įvykio vietos, kaip pagrindui susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. prasme. Dėl to, pritartina ieškovo argumentams, kad ir kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, sprendžiant TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. taikymo klausimą, reikia aiškinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama ir aiškinama pagal LR CK 6.248 straipsnį, bet ne taip, kaip ji aiškinama administracinių teismų praktikoje taikant ATPK 130 str. 1 d. Klausimas dėl TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. taikymo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vertinimo turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į aukščiau nurodytus Taisyklių 63 punkte nustatytus kriterijus. Pagal LR CK 6.248 str. 2 d., kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Dėl to administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-23 nutarime konstatuotos aplinkybės, susijusios su atsakovo pažeidimo padarymu, laikytinos prejudiciniais faktais, bet atsakovo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos vertinimas nelaikytinas prejudiciniu faktu nagrinėjamoje civilinėje byloje (LR CPK 182 str. 2 d.).

L. Z., apklaustas administracinio teisės pažeidimo byloje parodė, kad išvažiuodamas iš Verkių g. Vilniuje į pagrindinę gatvę jis apsidairė – automobilių nebuvo, tuomet jis pasuko į dešinę link Kareivių g. Prieš įvažiuodamas į pagrindinę gatvę automobilio SEAT ALHAMBRA nematė, persirikiavo į antrą juostą, iš paskos matė važiuojantį automobilį MERCEDES ir tik po kurio laiko išgirdo trenksmą ir pamatė, kad nuo kelio nuslydo automobilis SEAT ALHAMBRA, kuris atsitrenkė į stulpą. Tame teismo posėdyje jis aiškino, kad niekas net nemėgino atkreipti jo dėmesio į šį eismo įvykį, niekas nerodė jokių ženklų, nemojavo, nesakė, nešaukė ir neprašė sustoti, nebuvo net garso signalo, todėl jis nesuvokė priežastinio ryšio tarp jo manevro išsukant į pagrindinį kelią ir įvykusio eismo įvykio ir užtai jis nesuprato turintis pareigą sustoti ir atlikti KET numatytus veiksmus. Teismas nagrinėjamoje šioje byloje, vertindamas tokį atsakovo elgesį, daro išvadą, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, nes išgirdus trenksmą ir pamačius nuslydusį bei į stulpą atsitrenkusį automobilį SEAT ALHAMBRA ir neįsitikinus, ar įvykis kilo ne dėl jo kaltės, ar galbūt nukentėjusiam asmeniui reikalinga pagalba, jis turėjo sustoti ir tai išsiaiškinti. Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatyta, kad atstumas tarp automobilių prasilenkimo momentu buvo itin nedidelis – apie 0,5 m, todėl atsakovui, tiesiogiai mačiusiam įvykį ir neįsitikinusiam, kad jo veiksmai neįtakojo įvykio kilimo, toks elgesys pripažintinas nepakankamu jo rūpestingumu toje situacijoje. Dėl to jo kaltės forma pasireiškia būtent nerūpestingumu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovas turi teisę susigrąžinti iš atsakovo draudimo išmoką, išmokėtą dėl automobilio SEAT ALHAMBRA apgadinimo. Bet nepateikta įrodymų, kad dėl atsakovo pasitraukimo iš įvykio vietos būtų padidėjusi nukentėjusiam asmeniui padaryta žala ar kad ieškovas būtų patyręs papildomų išlaidų išmokėdamas draudimo išmoką ir atlygindamas nuketėjusiojo turtui padarytą žalą.

Atsižvelgęs į tai, kad iš eismo įvykio atsakovas pasitraukė ne tyčia, bet būdamas neatsargus ir nepakankamai rūpestingas, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistina draudimo išmoka turi būti mažinama per pusę nuo 2638,51 Lt iki 1319,25 Lt (Taisyklių 63 punktas).

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str., iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal LR CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovo LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. pagrindu ieškovui priteistinos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 39,50 Lt žyminio mokesčio (b. l. 5). Iš ieškovo pagal LR CPK 93 str. 2 d., 98 str. atsakovui priteistina pusė bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą-425 Lt (b. l. 38-41.). Priteisiamos sumos nurodomos ir eurais santykiu 1Lt=3,4528 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 270 str., teismas

nusprendžia:

iš dalies tenkinti AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, J. B. g. 12, Vilnius, ieškinį dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 1319,25 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus devyniolika litų 25 ct) draudimo išmokos dalį, kas atitinka 382,08 EUR, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-04-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39,50 Lt (11,44 EUR) žyminio mokesčio.

Priteisti L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), iš AB „Lietuvos draudimas“, 425Lt (keturis šimtus dvidešimt penkis litus-123, 09 EUR ) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Roma Rimkienė