- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2VP-32116-918/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26339-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Dainius Šidlauskas, J. K. (J. K.), D. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui J. K. priklauso ½ D. K. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas bei ½ dalis D. K. AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Pareiškėja nurodo, kad antstolio Dainiaus Šidlausko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0178/07/00892 pagal Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nutarimą dėl 28,96 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. K. pareiškėjos naudai ir vykdomoji byla Nr. 0178/07/00893 pagal Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nutarimą dėl 289,62 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. K. pareiškėjos naudai. Vykdant vykdomuosius dokumentus nustatyta, kad skolininko J. K. sutuoktinė D. K. turi banko sąskaitą AB SEB banke. Kadangi turto arešto aktu areštuojamas skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuriame skolininko dalis nenustatyta, pareiškėja kreipiasi į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys antstolis Dainius Šidlauskas, J. K. ir D. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie teismo posėdį informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt bei išsiunčiant procesinius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, kasacinis teismas nurodė, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Viena iš šios teisės normos taikymų sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0178/07/00893 medžiagos nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 5 d. nutarimą dėl 289,62 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (v. b. Nr. 0178/07/00893 l. 3). Iš vykdomosios bylos Nr. 0178/07/00892 medžiagos nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2000 m. birželio 2 d. nutarimą dėl 28,96 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (v. b. Nr. 0178/07/00892 l. 3).Vykdymo metu antstolis nustatė, kad skolininkas registruoto nekilnojamojo turto neturi. Antstolis nustatė, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. K., kuri antstolių informacinės sistemos duomenimis turi banko sąskaitą AB SEB banke. Vykdymo metu nustatyta, kad suinteresuotas asmuo D. K. gauna pensiją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 1-ojo poskyrio. Vedybų sutartis tarp suinteresuotų asmenų nėra sudaryta. Antstolis 2020 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu Nr. S20-29641 nurodė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančio turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.
Teismui patikrinus viešųjų registrų duomenis, nustatyta, kad Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie J. K. sudarytas vedybų sutartis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatymo nustatytas sutuoktinių teisinis režimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.
Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kt.) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 177, 178 straipsniai).
Byloje duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101 – 3.108 straipsnių nuostatas, nėra. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija. Tiek išieškojimas skolininko atžvilgiu pradėtas, tiek pareiškėjo pareiškimas teismui paduotas suinteresuotiems asmenims esant santuokoje. Skolininkui J. K. neturint pakankamai pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1 – 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nėra ginčijama įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, nustatytina, kad skolininkui J. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis D. K. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos, intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).
Prie pareiškimo pridėtas 2020 m. rugpjūčio 19 d. turto arešto aktas patvirtina, jog antstolis areštavo 459,38 Eur dydžio sumą D. K. banko sąskaitoje, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, ar areštuota piniginių lėšų suma faktiškai yra nurodytoje D. K. banko sąskaitoje. Be to, byloje nėra jokių duomenų ne tik apie tai, ar kokia nors piniginių lėšų suma faktiškai yra areštuota (o ne vien pritaikytas areštas hipotetiškai galinčiai būti sumai), bet ir tai, kokia šių lėšų kilmė (jei jos iš viso yra). Dar daugiau, šiuo metu nežinoma, kokios būtent lėšos ateityje pateks į D. K. banko sąskaitą, todėl nėra pagrindo spręsti dėl hipotetinių lėšų statuso (ar tai bus asmeninės vieno sutuoktinio ar bendros abiejų sutuoktinių lėšos). Pabrėžtina, kad nustačius, jog į D. K. banko sąskaitą patenka piniginės lėšos, nepriskiriamos darbo užmokesčiui, pensijai ar kitoms darbo užmokesčiui prilygintoms pajamoms, turėtų būti įvertinama tokių lėšų (kaip turto) kilmė ir atitinkamai sprendžiama tiek dėl to, ar gautas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, tiek dėl skolininko dalies tokiam turte nustatymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, pareiškėjas nepateikė įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), kurie patvirtintų egzistuojant D. K. banko sąskaitoje esant lėšas, priklausančias skolininkui ir jo sutuoktinei D. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kadangi nėra duomenų apie tokį turtą, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad ½ dalis piniginių lėšų, esančių ar kada nors galimai būsiančių skolininko sutuoktinės sąskaitoje yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Remiantis nurodytais motyvais, prašymas tenkintinas iš dalies ir nustatytina, jog skolininkui J. K. priklauso ½ dalis sutuoktinės D. K. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos, intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. K., a. k. (duomenys neskeltbini), pajamų, gautų ar gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
Kitą pareiškimo dalį atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.