Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastoto vekselio 350 000 Lt sumai laikymo bei panaudojimo) ir nuteistas: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams; pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastotų vekselių 150 000 Lt ir 200 000 Lt sumai laikymo bei panaudojimo) ir nuteistas: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. S. J. J. priteista 2843, 50 Lt atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2006 metų kovo mėnesio iki 2006 m. liepos 20 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą įgyti teisę į svetimą – J. J. priklausantį turtą – pinigines lėšas 150 000 Lt sumoje ir 200 000 Lt sumoje, žinodamas, kad nukentėjusysis J. J. nėra jam skolingas, įgijęs iš P. M. , kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, pagamintus netikrus paprastuosius 150 000 Lt ir 200 000 Lt vertės vekselius, kuriuose R. R. , kurio atžvilgiu baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukta, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl senaties termino suėjimo, buvo įrašęs pagal pateikto netikro paprastojo vekselio 350 000 Lt sumai kopijos pavyzdį nurodytas žinomai melagingas žinias, kad šie paprastieji vekseliai išduoti 2006-07-20 Vilniaus m., ir pagal šiuos vekselius 2006-08-21 ir 2006-10-21 atitinkamai nukentėjusysis J. J. privalo sumokėti A. S. 150 000 litų ir 200 000 litų, bei, pasirašęs J. J. vardu, imituodamas pastarojo parašą, laikė su savimi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kol panaudojo, pateikdamas 150 000 Lt vertės vekselį 2006-10-12 Vilniaus apygardos teismui, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą skolininko turtui bei piniginėms lėšoms, ko pasekoje 2006-10-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimi A. S. reikalavimui užtikrinti buvo areštuotas J. J. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas 150 000 Lt sumai, turto arešto aktą įregistruojant 2006-10-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje. Suklastotą paprastąjį vekselį 200 000 Lt vertės A. S. panaudojo jį 2007-02-22 pateikdamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui kartu su ieškiniu dėl vekselyje numatyto įsipareigojimo vykdymo. Tokiu būdu, laikydamas bei panaudodamas žinomai netikrus dokumentus – paprastuosius vekselius 150 000 Lt ir 200 000 Lt vertės, apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į nukentėjusiajam J. J. priklausantį turtą 350 000 Lt sumoje.

A. S. taip pat nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, ne vėliau kaip iki 2006-09-29, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą įgyti teisę į svetimą – J. J. priklausantį turtą – pinigines lėšas 350 000 Lt sumoje, žinodamas, kad nukentėjusysis J. J. nėra jam skolingas, laikė pagamintą netikrą didelės vertės paprastąjį vekselį, ant kito dokumento su originaliu J. J. parašu, kuriame buvo rašaliniu aparatu išspausdinti žodžiai „J. J. “, ir tekstas, kurio ženklų likučiai yra kairiame ir viršutiniame pakraščiuose, fragmento - lapo apatinės dalies, nespalviniu lazeriniu būdu (spausdintuvo arba kopijavimo aparatu) atspausdinus tekstą - tikrovės neatitinkančią informaciją, kad paprastasis vekselis išduotas 2001-11-01 (duomenys neskelbtini), ir pagal šį vekselį 2006-09-28 nukentėjusysis J. J. privalo sumokėti A. S. 350 000 Lt, kol 2006-09-29 pateikęs J. J. reikalavimą apmokėti šį vekselį, 2008-06-13 panaudojo šį žinomai netikrą dokumentą, pateikdamas su ieškiniu dėl vekselyje numatyto įsipareigojimo vykdymo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, adresu Laisvės pr. 79A, Vilniuje. Tokiu būdu, laikydamas bei panaudodamas žinomai netikrą dokumentą – paprastąjį vekselį 350 000 Lt sumai,– apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į nukentėjusiajam J. J. priklausantį turtą 350 000 Lt sumoje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto, atitinkančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimus, surašymui, arba teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu bei sumažinti J. J. priteistą 2843,50 Lt atstovavimo išlaidų sumą iki 500 Lt; pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui apie tai, kad prokurorė V. Gužaitė ir nukentėjusysis J. J. galimai nusikalstamai bendrininkaudami trukdė advokatui A. B. ginti apeliantą, to siekdami suklastojo prieš advokatą bylos medžiagą ir siekė pastarąjį nužudyti, t.y. įvykdyti J. J. siekimą dar 2002 metais nužudyti advokatą A. B. ir jo dukrą A.

Nuteistasis teigia, jog apygardos teismas netinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nevertino visumos rašytinių įrodymų, nepagrįstai konstatavo, jog neišnykęs jo teistumas, pažeidė jo teisę gintis per pasirinktą gynėją.

Apeliantas nurodo, jog apygardos teismas, konstatuodamas, kad jis laikė ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus bei apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į nukentėjusiajam J. J. priklausantį turtą, nepagrįstai nevertino V. B. rankraščio, ikiteisminio tyrimo metu duotų P. M. , R. R. , J. J. , V. B. , Ju. J. parodymų, kurie kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais patvirtina, jog 2001 m. lapkričio 1 d. J. J. jo akivaizdoje pasirašė ir jam išdavė keletą neprotestuotinų vekselių po 350 000 Lt. 2006 metų pradžioje, baigiantis vekselių išmokėjimo terminui, pradėjęs domėtis ir konsultuotis su teisininkais dėl išmokėjimo, A. S. suprato, kad vekseliai ne visiškai atitinka įstatymo reikalavimus. Šias aplinkybes patvirtino P. M. , V. B. ir R. R. . Pastarasis akistatų su nuteistuoju metu patvirtino, kad paėmė iš A. S. 350 000 Lt vekselio originalą. P. M. už paslaugą, t.y. notarinių veiksmų atlikimą, nuteistasis davė 10000 Lt, po ko pastarasis dingo mįslingomis aplinkybėms ir iki šiol nesurastas. Apygardos teismas, neįvertinęs šių aplinkybių ir vadovaudamasis prielaidomis, konstatavo, kad A. S. minėtus vekselius įsigijo iš P. M. , nenuginčydamas, kad jis 350000 Lt vekselio originalą, pasirašytą J. J. , įgijo 2001 metais lapkričio 1 d. Būtent šis vekselis sąlygojo 150 000 Lt ir 200 000 Lt vekselių atsiradimą, juos suklastojant J. J. reikalavimu, taip sukčiavimo būdu siekiant iš nuteistojo išvilioti pinigus bei pasisavinti verslo patirtį bankroto administravimo srityje.

Nuteistasis A. S. teigia, kad 2001 m. lapkričio 1 d. vekselis buvo išduotas todėl, kad jis paskolino J. J. 60000 Lt, už kuriuos pastarasis pažadėjo iki 2006 metų birželio 1 d. atiduoti jam 350000 Lt. Tuo atveju, jei pinigai nebus grąžinti, vadovaudamiesi CK normomis, jie paliko teisę ginčą spręsti teisme. Siekdamas išspręsti susidariusią problemą dėl vekseliuose nurodytų sumų gavimo iš J. J. ir jo atstovaujamos UAB „B“ (duomenys pakeisti), nuteistasis kreipėsi į Vilniuje veikiančią skolų išieškojimo bendrovę. Jos atstovė V. B. jam pasiūlė P. M. , su kuriuo jis šiuo klausimu bendravo. Paaiškėjo, jog P. M. asmeniškai pažinojo J. J. . Apie tai sakė pats P. M. , tai patvirtino V. B. ir R. R. . Už paslaugą dėl skolos iš J. J. išieškojimo jis P. M. sumokėjo daugiau kaip 10000 Lt ir davė J. J. išduotų vekselių originalus. Kaip paaiškino P. M. , po ilgų derybų su J. J. , pastarasis pažadėjo išrašyti naujus vekselius, atitinkančius visus įstatymo reikalavimus ir prašė, kad A. S. nepraneštų teisėsaugos institucijoms apie jo sukčiavimą. Praėjus kuriam laikui nuteistajam paskambino P. M. ir paaiškino, kad vekseliai yra ruošiami ir artimiausiu metu bus išduoti. Kadangi J. J. jau ne kartą ketino jį apgauti išduodant vekselius, A. S. nurodė P. M. , kad išduodant naujus veikslius dalyvautų teisininkai, kurie garantuotų, kad vekseliai tikri. P. M. patikino, kad J. J. jo akivaizdoje pasirašė du vekselius – 150000 Lt ir 200000 Lt, kuriuos jis nuteistajam atidavė. Tuo pačiu metu atidavė ir 350000 Lt vekselį. Nuteistasis mano, kad 350000 Lt vekselis jam nežinant buvo pakeistas, to reikalaujant J. J. derybų su P. M. metu, kadangi P. M. jį jam grąžino, o kitą 350000 litų vekselį suskirstė į 150000 Lt ir 200000 Lt. Pažymi, jog byloje yra V. B. rankraštis, kuriame pastaroji patvirtino J. J. nusikalstamą vekselių klastojimą.

A. S. nurodo, kad dar pradedant civilines bylas Nr. 2-4223-171/2007, Nr. 2-11617-465/2008, Nr. L2-2657-34/2006 ir Nr. 2-3138-110/2007 jis įspėjo J. J. dėl prievolės vykdymo, į ką pastarasis atsakė, kad vekselyje numatytos piniginės prievoles nepripažįsta, tačiau į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tuomet, kai J. J. gavo teismo procesinius dokumentus, taip pripažindamas vekselyje numatytas skolas. Vėliau, matydamas, kad teismas gali priimti jam nepalankius spendimus, J. J. pradėjo veikti per P. M. . Kad A. S. pateiktas vekselis buvo autentiškas ir pasirašytas J. J. , ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir R. R. . Akivaizdu, kad J. J. , siekdamas išvengti vekselyje numatytos prievolės, prieš išduodamas 350000 Lt vekselį, galėjo jį klastoti, ką patvirtina ir specialisto išvada. Nuteistasis pažymi, kad J. J. niekaip nesistengė įrodyti, kaip pas A. S. galėjo atsirasti tuščias popieriaus lapas su J. J. parašu, ar jis kada nors pasirašinėjo tuščiame popieriaus lape ir pan. Teisminio nagrinėjimo metu J. J. savo parašą 350000 Lt vekselyje pripažino ir neginčijo. Todėl, nuteistojo nuomone, šiuo konkrečiu atveju J. J. ar jo paties elgesys gali būti pripažintas netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymu, dėl ko gali kilti tik civilinė atsakomybė, tačiau jis negali būti vertinamas kaip sukčiavimas. Nuteistojo nuomone, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai įsikišo į civilinių bylų nagrinėjimą.

Apeliantas teigia, kad J. J. vekselių pasirašymo faktą įrodanti filmuota medžiaga randasi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-ajame policijos komisariate, nes 2005-11-15 be sankcijos buvo paimta iš advokato A. B. kontoros, kur buvo saugoma kompiuterių sisteminiuose blokuose. Be to, tai gali patvirtinti advokatas A. V. . Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme šios aplinkybės nebuvo tiriamos, jo prašymai dėl įrodymų išreikalavimo išnagrinėti formaliai, nenurodant jų atmetimo motyvų, faktiškai atkartojant bylą tyrusios tyrėjos prielaidas, išdėstytas nutarimuose atmesti skundus. Visa tai, nuteistojo nuomone, lėmė nepagrįsto kaltinamojo akto surašymą, ką patvirtina prokurorės prašymas pakeisti kaltinimą teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau po kaltinimo pakeitimo nebuvo apklaustas nė vienas liudytojas, neišreikalauti jo prašomi įrodymai, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti paliktas galioti. Be to, teisminio nagrinėjimo metu pakeistas kaltinimas neatitinka įstatymo reikalavimų: nenurodyta jo surašymo data, kuo jis grindžiamas, nenurodoma, dėl ko jam nebuvo pranešta apie įtarimus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, taip pat nenurodoma, dėl ko netaikomas BK 95 straipsnio c) punktas, nors vekselis 350000 Lt sumai surašytas 2011 m. lapkričio 1 d., nenurodytas V. B. rankraštis, patvirtinantis J. J. nusikalstamą vekselių klastojimą, nėra akistatų tarp jo, R. R. , P. M. , V. B. , J. J. , nenurodyta jo pozicija dėl kaltinimų. Dėl šių aplinkybių nuteistasis mano, jog byla turi būti grąžinta prokurorei kaltinamojo akto surašymui J. J. vardu, nes jis vengė vekselyje numatytos prievolės, sąmoningai sudarė situaciją, kad nuteistasis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises, o jo atžvilgiu byla turi būti nutraukta. Mano, jog bylos negalima išnagrinėti neapklausus nurodytų liudytojų po kaltinimo pakeitimo, todėl juos būtina iškviesti į bylos nagrinėjimą.

Nuteistasis nurodo, kad jo skundai, kuriais jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą prieš J. J. yra pagrįsti, o prokurorų nutarimai ir teismų nutartys priimti neįsigilinus į visus jo argumentus, neišanalizavus jo skundų, adresuotų prokuratūrai ir teismams. Prokurorai ir teismas analizavo savo prielaidas, o ne faktines J. J. ir teisėsaugos pareigūnų nusikalstamas veikas, iš kurių matosi, kad yra iškilusi reali grėsmė jam būti nepagrįstai apkaltintam dėl to, kad jį ikiteisminio tyrimo metu gynė advokatas A. B. , pas kurį buvo saugomi įrodymai iki advokatų kontoros išplėšimo (2005-11-15) ir prieš kurį prokurorė V. Gužaitė suklastojo bylos medžiagą bei siekė advokatą nužudyti, taip pažeisdama apelianto teisę gintis per pasirinktą advokatą. Ikiteisminio tyrimo metu advokatas A. B. pateikė Vilniaus apygardos prokuratūrai pažymą, nurodydamas, kad J. J. pastarajam yra keletą kartų patvirtinęs, jog 2001 m. lapkričio 1 d. išrašė A. S. apie 1000000 Lt vertės vekselių už tai, kad šis jį išmokė bankroto administravimo procedūrų, tarpininkavo Ūkio ministerijoje jam ir jo sutuoktinei išduodant Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo licencijas, taip pat Ūkio ministerijoje ir Vilniaus apygardos teisme skiriant bankroto bylas. Prokuroras ir teismas faktiškai neišnagrinėjo jo skundų, pareiškimų ir kitos bylos medžiagos, todėl, nuteistojo manymu, skundžiamame nuosprendyje teisina J. J. , prokurorų ir teisėjų, suklastojusių bylos medžiagą, nusikaltimą.

A. S. teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog neišnykęs jo teistumas, netinkamai nustatė veikos padarymo laiką, nes vekselių visuma išrašyta 2001 m. lapkričio 1 d. Kadangi teismas nustatė, kad jis šių vekselių neklastojo, todėl, tam, kad jį apkaltinti, būtina paneigti 2001 m. lapkričio 1 d. arba nustatyti kitą vekselio pagaminimo dieną ar laiką. Kadangi tokių įrodymų byloje nesurinkta, abejonės aiškintinos jo naudai, konstatuojant, kad vekseliai pagaminti 2001 m. lapkričio 1 d. Be to, iš teismo nuosprendžio nėra aiški bendrininkavimo forma ir rūšis. Akivaizdu, kad nesant bendrininkavimo klastojant vekselius, negalima jo apkaltinti ir sukčiavimu.

A. S. teigia, jog apygardos teismas, paskirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, visiškai neįvertino, jog jis yra invalidas, išlaiko ir rūpinasi nepilnamete dukra, nuo 2002 metų nėra padaręs jokių nusikaltimų.

Apelianto nuomone, apygardos teismo J. J. priteista 2843,50 Lt suma teisinei pagalbai prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams bei Teisingumo ministro patvirtintiems advokatų darbo apmokėjimo įkainiams.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. S. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto, atitinkančio BPK 219 straipsnio reikalavimus, surašymui, arba priimti naują nuosprendį ir jį pagal visus kaltinimus išteisinti. Nuteistojo A. S. gynėja prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam A. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, A. S. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dėl suklastoto vekselio 350 000 Lt sumai laikymo bei panaudojimo) ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dėl suklastotų vekselių 150 000 Lt ir 200 000 Lt sumai laikymo bei panaudojimo), taip pat jam paskirtų bausmių pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis A. S. .

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentus, kad 2001-11-01 paprastajame vekselyje 350 000 Lt sumai, 2006-07-20 paprastajame vekselyje 150 000 Lt sumai ir 2006-07-20 paprastajame vekselyje 200 000 Lt sumai įrašyti duomenys, kad nukentėjusysis J. J. įsipareigojo šiuose vekseliuose nurodytomis dienomis sumokėti A. S. tokias pinigų sumas, yra teisingi, ir kad jis nežinojo, jog pirmiau paminėti paprastieji vekseliai, kuriuos jis panaudojo pateikdamas su ieškiniais teismui dėl šiuose vekseliuose nurodytų įsipareigojimų vykdymo, yra suklastoti. Ši nuteistojo iškelta įvykio versija buvo tikrinama ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant apygardos teisme, tačiau nepasitvirtino.

Visų pirma, pažymėtina tai, kad nuteistasis A. S. , duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo nenuoseklus, prieštaringai aiškino tiek apie J. J. turtinių prievolių jam kilmę, tiek apie jų apimtį bei jam inkriminuojamų paprastųjų vekselių įgijimo aplinkybes. Kaip matyti iš nuteistojo A. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat byloje esančių rašytinių jo paaiškinimų (t. 3, b. l. 69-70, t. 4, b. l. 34-35, 37-38, 40-41, 80, 85, 92-93, t. 6, b. l. 48, 66-67, 87-90), ikiteisminio tyrimo pradžioje pastarasis teigė, kad jokių pinigų J. J. neskolino, tačiau planavo su nukentėjusiuoju bendrą verslą ir išdėstė šiam savo verslo idėjas, už kurias J. J. pažadėjo jam gerą atlyginimą. Kadangi tuo metu nukentėjusysis neturėjo pinigų, 2001-11-01 jam kaip garantą parašė vekselį 350 000 Lt sumai. A. S. nebuvo įsitikinęs, kad šis pažadas bus įvykdytas, todėl nukentėjusysis tą pačią dieną išrašė jam dar vieną vekselį tokiai pačiai sumai, t.y. 350 000 Lt. Be to, J. J. jam išdavė ir daugiau paprastųjų vekselių savo, taip pat LB UAB "S" (duomenys pakeisti) ir UAB "B" (duomenys pakeisti) vardu, o 2006-07-20 papildomai išdavė dar du paprastuosius vekselius 150 000 Lt ir 200 000 Lt sumai. Vėliau nuteistasis A. S. ėmė teigti, kad vieną 2001-11-01 vekselį 350 000 Lt sumai J. J. jam išdavė dėl to, kad jis buvo paskolinęs nukentėjusiajam 60 000 Lt, tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu A. S. taip ir negalėjo konkrečiai įvardinti, kokios gi buvo tos verslo idėjos, už kurias įmonių bankroto administravimo srityje patirties turtintis J. J. būtų pasiryžęs mokėti tokias dideles pinigų sumas jo paskaitas klausančiam ir įmonių bankroto administratoriaus kvalifikacijos dar tik siekiančiam A. S. . Ikiteisminio tyrimo metu specialistams ištyrus paminėtus paprastuosius vekselius ir nustačius galimus jų pagaminimo būdus, nuteistasis A. S. pripažino, kad 2006-07-20 paprastuosius vekselius 150 000 Lt ir 200 000 Lt sumai 2006 metais jis įgijo ne iš J. J. , bet P. M. , tačiau aiškino, jog į pastarąjį kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš nukentėjusiojo. Jį jam rekomendavo skolų išieškojimu užsiimančios bendrovės atstovė V. B. . Nuteistojo teigimu, P. M. vedė derybas su J. J. , o po to perdavė jam du 2006-07-20 paprastuosius vekselius bei užtikrino, kad šiuos vekselius išdavė J. J. vietoje vieno 2001-01-11 paprastojo vekselio 350 000 Lt sumai. Antrą 2001-11-01 paprastąjį vekselį 350 000 Lt sumai jis taip pat buvo perdavęs P. M. ir nežinojo, kad šis jam grąžino ne šio vekselio originalą, o suklastotą vekselį. A. S. aiškino, kad P. M. netikrus vekselius jam perdavė J. J. iniciatyva, nes pastarasis tokiu būdu siekė išvengti turimų įsipareigojimų.

Be to, pirmiau aptartus prieštaringus nuteistojo A. S. parodymus apie įvykių aplinkybes paneigia byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir apygardos teismo nuosprendyje aptarti įrodymai.

Nukentėjusysis J. J. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jis jokių vekselių A. S. nei kaip fizinis asmuo, nei kaip bendrovės atstovas niekada nėra išrašęs. Jis parodė, kad A. S. pažįsta, nes pagal A. B. rekomendacijas buvo išnuomojęs nuteistajam savo administruojamos bendrovės "S" (duomenys pakeisti) automobilį, kurį vėliau susigrąžino tik su teismo ir antstolių pagalba. Be to, A. S. dalyvavo jo paskaitose, kurias jis skaitė Ūkio ministerijos organizuojamuose kursuose įmonių bankroto administratoriaus kvalifikacijai įgyti. Jokių kitų santykių su A. S. nėra turėjęs, pinigų iš jo nesiskolino, jokių verslo pasiūlymų iš jo nėra gavęs, todėl kai A. S. paštu atsiuntė raginimus atsiskaityti pagal vekselius, kurių jis nebuvo išdavęs, kreipėsi į teisėsaugos institucijas. A. S. galėjo turėti jo tikrąjį parašą, kadangi jis jam siuntė savo parašu patvirtintą automobilio nuomos sutartį, taip pat rašė atsakymus į A. S. skundus. Be to, J. J. vadovaujamoje įmonėje kurį laiką dirbo ir jo pasirašytus dokumentus tvarkė Z. B. , su kuria A. S. bendravo (t. 4, b.l. 1-2, 3-5, 6-7, t. 6, b.l. 48-49, 95). Netikėti šiais nuosekliais nukentėjusiojo J. J. parodymais, kurie pasitvirtino kitais faktiniais bylos duomenimis, nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog specialistai, ištyrę 2001-11-01 paprastąjį vekselį 350 000 Lt (terminas iki 2006-09-28), kurį nuteistasis A. S. kartu su ieškiniu dėl vekselyje numatyto įsipareigojimo vykdymo 2008-06-13 pateikė Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui (t. 2, b.l. 104, 114, 141), tris 2001-11-01 paprastųjų vekselių 350 000 Lt sumai (terminas iki 2006-09-09, 2006-09-13 ir 2006-09-28) kopijas, kurias A. S. kartu su raginimais atsiskaityti nukentėjusiajam J. J. atsiuntė paštu (t. 1, b.l. 61-66, t. 2, b.l. 136-138), 2006-07-20 paprastąjį vekselį 150 000 Lt sumai, kurį kartu su pareiškimu dėl vekselyje nurodytos sumos priteisimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A. S. 2006 m. spalio 12 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui, bei 2006-07-20 paprastąjį vekselį 200 000 Lt sumai, kurį A. S. kartu su ieškiniu dėl vekselyje numatyto įsipareigojimo vykdymo 2007-02-22 pateikė Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui (t. 1, b.l. 133, 136, t. 2, b.l. 31, 86 ), nustatė, kad 2001-11-01 paprastajame vekselyje (terminas iki 2006-09-28) esantis parašas J. J. vardu nėra techniškai padirbtas (nukopijuotas, apvedžiotas), o pasirašytas geliniu rašikliu, pasirašė J. J. , tačiau šio vekselio tekstas yra atliktas nespalviniu lazeriniu (elektrofotografiniu) būdu (spausdintuvu arba kopijavimo aparatu) ant kito dokumento fragmento – lapo apatinės dalies, kuriame buvo rašaliniu aparatu išspausdinti žodžiai „J. J. “ ir tekstas, kurio ženklų likučiai yra kairiame ir viršutiniame pakraščiuose. 2001-11-01 paprastojo vekselio (terminas iki 2006-09-09) kopija tikėtina padaryta montažo būdu panaudojus lapo fragmentą su žodžiu „Direktorius“ ir parašu. Labai didelė tikimybė, kad 2001-11-01 paprastasis vekselis (terminas iki 2006-09-28), išimtas iš civilinės bylos Nr. 2-11617-465/2008, ir 2001-11-01 paprastojo vekselio (terminas iki 2006-09-09) kopija yra padaryti vienodu būdu panaudojus tuos pačius vekselio teksto fragmentus. 2001-11-01 paprastojo vekselio (terminas iki 2006-09-13) kopija yra montažo būdu padaryto dokumento kopija. Šio vekselio tekstas, labai tikėtina, buvo sudarytas panaudojant 2001-11-01 paprastojo vekselio (terminas iki 2006-09-28) teksto fragmentus. 2001-11-01 paprastojo vekselio (terminas iki 2006-09-28) kopija yra 2001-11-01 paprastojo vekselio (terminas iki 2006-09-28) kopija, tačiau ji nėra padaryta tiesiogiai nuo vekselio originalo, o nuo jo kopijos, išspausdintos rašaliniu aparatu (2008-06-27 specialisto išvada Nr. 11-1438(08), t. 2, b.l. 118-121, 2009-01-13 specialisto išvada Nr. 11-83(09), t. 2, b.l. 125-127, 2009-01-09 specialisto išvada Nr. 11-3323 (08), t. 2, b.l. 129-135). Taip pat specialistai nustatė, kad 2006-07-20 paprastajame vekselyje 150 000 Lt sumai (mokėjimo terminas 2006-08-21) ir 2006-07-20 paprastajame vekselyje 200 000 Lt sumai (mokėjimo terminas 2006-10-21) rankraštinius ir skaitmeninius įrašus įrašė ne J. J. , ne A. S. , o R. R. . Didelė tikimybė, kad parašai J. J. vardu, esantys šiuose dviejuose 2006-07-20 paprastuosiuose vekseliuose yra nepasirašyti, o nukopijuoti perpiešiant jų štrichus nuo kito parašo pereinančioje šviesoje (prieš šviesto šaltinį) (2007-08-02 specialisto išvada Nr. 11-1653(07), t. 2, b.l. 6-9, 2009-02-19 Nr. 11-303(09), 11-474(09), t. 2, b.l. 26-30). Taigi, šie specialių žinių pagrindu gauti faktiniai duomenys patvirtina nukentėjusiojo J. J. parodymus, kad jis 2001-11-01 paprastųjų vekselių 350 000 Lt sumai, 2006-07-20 paprastojo vekselio 150 000 Lt sumai ir 2006-07-20 paprastojo vekselio 200 000 Lt sumai A. S. nepasirašė ir neišdavė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. M. , kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, parodė, kad jis pažinojo A. S. ir ne kartą su juo bendravo. A. S. jam pasakojo, kad turi problemų su nekilnojamuoju turtu, dėl to jis buvo suradęs pastarąjį galintį pakonsultuoti asmenį, o vėliau, tai buvo 2006 metų pirmajame ketvirtyje, nuteistasis prašė pakonsultuoti dėl vekselio. Susitikus kavinėje A. S. jam perdavė 2001-11-01 vekselį 350 000 Lt sumai, kuris turi būti apmokėtas iki 2006-06-30, ir paprašė paruošti du pavyzdžius nurodant visus rekvizitus, kad juose kreditorius būtų ne juridinis asmuo „S“ (duomenys pakeisti), o fizinis asmuo. Tokį prašymą jis motyvavo tuo, kad nežino, kaip tiksliai surašomas vekselis, todėl gali padaryti klaidų. Kadangi jis ir pats nežinojo, kaip tokius vekselius teisingai įforminti, kreipėsi į R. R. ir sekančią dieną jie visi trys, t.y. jis, A. S. ir R. R. , susitiko kavinėje. Tuomet jis paprašė R. R. , kad pastarasis pagal A. S. duotą vekselio pavyzdį išrašytų du paprastuosius vekselius. R. R. pildė vekselius sėdėdamas už vieno staliuko, o A. S. sėdėjo už kito staliuko. Rašydamas paprastųjų vekselių blankų pavyzdžius, R. R. naudojosi 2001-11-01 vekseliu. Jis savarankiškai užpildė abu blankų pavyzdžius ir pasirašė už J. J. . Kokiu būdu R. R. pasirašė, t.y. ar tik žiūrėdamas į J. J. parašą, esantį 2001-11-01 vekselyje, ar šį parašą kopijuodamas, t.y. uždėjęs pavyzdžius ant vekselio ir perpiešęs J. J. parašą, pasakyti negali, nes neprisimena. Išrašęs vekselių pavyzdžius, R. R. juos padavė jam ir išėjo, prieš tai paprašė pasidaryti vekselių pavyzdžių kopijas, o vekselių pavyzdžius sunaikinti. Tuomet jis priėjo prie A. S. , sėdinčio už kito staliuko, ir padavė vekselių pavyzdžius bei perdavė R. R. prašymą (t. 5, b.l. 13-15, 17-18). Šiuos P. M. parodymus apie 2006-07-20 vekselių išrašymo aplinkybes be pirmiau aptartų specialisto išvadų Nr. 11-1653(07) ir Nr. 11-303(09), 11-474(09) patvirtina R. R. , kurio atžvilgiu baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir iš dalies teisminio nagrinėjimo metu, kuomet pastarasis patvirtino, kad susitikęs su P. M. vienoje iš kavinių Vilniuje, tai galėjo būti 2006 metų liepos 20 diena, pastarojo prašymu ir pagal jo diktuojamus duomenis, užpildė du 2006-07-20 paprastuosius vekselius, į kuriuos įrašė tokį tekstą, kad J. J. yra skolingas A. S. . Teisminio nagrinėjimo metu R. R. teigė, jog šiuos paprastuosius vekselius jis užpildė tik iki parašo ir mokėjimo vietos grafos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog šiuose vekseliuose pasirašė už J. J. (t. 5, b.l. 70-72, 75, 82-83, 86-87, t. 6, b.l. 49-50). Liudytoja V. B. , kurią A. S. nurodė kaip bendrovės, užsiimančios skolų išieškojimu, atstovę, rekomendavusią jam P. M. , apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad telefono numeriu, kuriuo A. S. teigimu jis kreipėsi dėl skolos išieškojimo, ji niekada nesinaudojo, P. M. nepažįsta, o A. S. žino kaip bendradarbį, kadangi su pastaruoju iki 2004-04-20 dirbo vienoje bendrovėje – UAB "Į" (duomenys pakeisti) (t. 4, b.l. 29). Taigi, aptarti faktiniai duomenys patvirtina, kad A. S. į P. M. kreipėsi ne dėl skolos pagal išduotus paprastuosius vekselius išieškojimo iš J. J. , o prašydamas surašyti du netikrus paprastuosius vekselius nukentėjusiojo vardu. Šie paprastieji vekseliai 150 000 Lt ir 200 000 Lt sumai buvo surašyti kavinėje ir tuoj pat perduoti A. S. , taigi, akivaizdu, kad nukentėjusysis J. J. , kuris nei P. M. , nei R. R. nepažinojo, priešingai nei pats nuteistasis, nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti A. S. inkriminuotų netikrų vekselių pagaminimo procese. Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad P. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė 2001-11-01 paprastojo vekselio kopiją, kurią susitikimo metu jam perdavė A. S. . Šiame vekselyje nurodyta, kad vekselio davėjas UAB „S“ (duomenys pakeisti) administratoriaus įgaliotas asmuo J. J. įsipareigoja 2006-06-30 sumokėti A. S. 350 000 Lt (t. 5, b.l. 19-22). Taigi, paprastajame vekselyje, kurį A. S. perdavė P. M. , užfiksuoti duomenys nėra tapatūs duomenims, įtvirtintiems 2001-01-11 paprastajame vekselyje, kurį nuteistasis su ieškiniu pateikė teismui, o tai dar kartą paneigia apelianto versiją, kad jo turėti tikri paprastieji vekseliai jam nežinant buvo pakeisti suklastotais.

Įvertinęs pirmiau aptartus vienas kitą papildančius faktinius duomenis, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis J. J. jokių realių turtinių įsipareigojimų nuteistajam A. S. neturėjo ir A. S. šias aplinkybes bei tai, kad jo turimi paprastieji vekseliai 2001-11-01 350 000 Lt sumai, 2006-07-20 150 000 Lt sumai ir 200 000 Lt sumai yra netikri, puikiai žinojo. Nepaisant to, pastarasis šiuos žinomai netikrus dokumentus laikė ir panaudojo, pateikdamas su ieškiniais dėl vekseliuose numatytų įsipareigojimų vykdymo Vilniaus apygardos teismui ir Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui, kas patvirtina ir jo nusikalstamo veikimo tikslą – apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. teigia, kad apygardos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai neįvertino byloje esančių jį teisinančių įrodymų, t.y. ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų Ju. J. parodymų, duomenų, gautų akistatos tarp A. S. ir R. R. metu, bei liudytojos V. B. rankraščio, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Ju. J. šioje byloje liudytoju apklaustas nebuvo, taip pat nebuvo atlikta A. S. ir R. R. akistata, ką iš esmės lėmė ta aplinkybė, jog pats apeliantas ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad atsisako duoti parodymus ir dalyvauti atliekant kitus procesinius veiksmus (t. 4, b.l. 85, 86). Taip pat byloje nėra ir nuteistojo minimo V. B. rankraščio. Tuo tarpu kaip matyti iš pirmiau aptartų šios liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pastarajai jokios aplinkybės, susijusios su vekseliais, išduotais J. J. vardu, nėra žinomos. Apeliantas savo skunde mini ir eilę kitų procesinių veiksmų, t.y. akistatas tarp jo, P. M. , V. B. ir J. J. , taip pat advokato A. B. išduotas pažymas, tačiau, kaip jau minėta, A. S. atsisakius dalyvauti procesiniuose veiksmuose, jokios akistatos tarp jo ir kitų proceso dalyvių nebuvo atliekamos. Taip pat nėra tokių duomenų, kad A. S. ikiteisminio tyrimo metu gynęs advokatas būtų pateikęs apelianto minimus dokumentus. Taigi, nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad ne visi byloje surinkti duomenys buvo įvertinti.

Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde kaip aplinkybę, patvirtinančią jo iškeltą versiją, nurodo tai, kad nukentėjusysis J. J. , gavęs jo įspėjimą dėl vekselyje numatytos prievolės vykdymo, nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigas, tai padarė tik gavęs teismo procesinius dokumentus. Toks nuteistojo aiškinimas prieštarauja faktiniams bylos duomenims, iš kurių matyti, jog nukentėjusysis J. J. į ikiteisminio tyrimo institucijas kreipėsi 2006-09-20, t.y. iš karto po to, kai gavo pirmąjį A. S. raginimą atsiskaityti pagal 2001-11-01 paprastąjį vekselį 350 000 Lt sumai, dar iki pastarajam kreipiantis į teismą dėl vekseliuose nurodytų įsipareigojimų įvykdymo (t. 1, b. l. 3-4, 7-12).

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatų, ir, remdamasis jais, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, nes laikydamas ir panaudodamas žinomai netikrus dokumentus, t.y. 2001-11-01 paprastąjį vekselį 350 000 Lt sumai, o taip pat du 2006-07-20 paprastuosius vekselius 150 000 Lt ir 200 000 Lt sumai, A. S. apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į nukentėjusiajam J. J. priklausantį turtą. Toks apygardos teismo sprendimas atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-301/2011). Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuoti, kad tarp nuteistojo A. S. ir nukentėjusiojo J. J. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad apygardos teismas nuosprendyje pasisakė, jog A. S. veiksmai, susiję su žinomai netikrų dokumentų, t.y. 2006-07-20 paprastųjų vekselių 150 000 Lt ir 200 000 Lt sumai, pagaminimu pagal nustatytas faktines aplinkybes galėtų būti vertinami kaip tokio pagaminimo organizavimas, tačiau pagrįstai šių aplinkybių nuteistajam neinkriminavo, kadangi toks kaltinimas jam nebuvo pareikštas. Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad A. S. nebuvo pripažintas kaltu dėl šių netikrų dokumentų pagaminimo organizavimo, taip pat dėl žinomai netikro dokumento – 2001-01-11 paprastojo vekselio 350 000 Lt sumai pagaminimo, neeliminuoja pastarojo atsakomybės už kitas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t.y. netikrų dokumentų laikymą bei panaudojimą ir didelės vertės turtinės teisės įgijimą apgaule.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. nepagrįstai teigia, jog baudžiamoji byla turi būti grąžinta prokurorui, nes byloje surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, toks apelianto prašymas iš esmės yra susijęs su tuo, kad pastarasis nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu, tačiau tai nėra vada bylą grąžinti prokurorui. Taip pat nuteistasis nurodo, kad proceso metu nebuvo tiriamos jo nurodytos aplinkybės, jog Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate randasi J. J. vekselių pasirašymo faktą patvirtinanti filmuota medžiaga, kuri buvo saugoma advokato A. B. kontoroje, ir dėl šių aplinkybių nebuvo apklaustas advokatas A. V. . Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą dėl dokumentų ar daiktų, susijusių su J. J. vardu išrašytais vekseliais, ir gautas atsakymas, kad apelianto minimos kratos, 2005-11-15 atliktos (duomenys neskelbtini) metu dokumentai, susiję su šia baudžiamąja byla, rasti ir paimti nebuvo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu bylą tyrusi tyrėja susipažino su baudžiamosios bylos, kurioje buvo atlikta minėta krata, medžiaga ir padarė dokumentų, kuriuose yra užfiksuoti ir šiai bylai reikšmingi duomenys, kopijas (t. 4, b.l. 57, 58-74). Ikiteisminio tyrimo metu taip pat liudytoju buvo apklaustas advokatas A. V. , kuris patvirtino, jog teikė A. S. teisines paslaugas, ruošė procesinius dokumentus civilinėje byloje dėl skolos išieškojimo teismo įsakymo forma. Liudytojas A. V. taip pat nurodė, kad jokių dokumentų A. S. jam nepaliko, ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 41 straipsniu, 46 straipsnio 1 dalimi, ką nors papildomai paaiškinti atsisakė (t. 1, b.l. 119-120, 124). Taigi, nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad bylos proceso metu nebuvo tiriamos jo nurodytos bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybes. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, jog baudžiamoji byla turi būti grąžinta prokurorui dėl to, kad įstatymo reikalavimų neatitinka teisminio nagrinėjimo metu prokurorės pateiktas prašymas pakeisti kaltinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamasis aktas ir prašymas pakeisti kaltinimą nėra tapatūs procesiniai dokumentai, taigi ir jiems keliami įstatymo reikalavimai nėra vienodi. BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Taip pat prokuroras, privatus kaltintojas ar nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką (BPK 256 straipsnio 2 dalis). Šiuo konkrečiu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Pateiktame prašyme prokurorė išdėstė šias iš esmės skirtingas faktines aplinkybes ir nurodė baudžiamąjį įstatymą, pagal kurį, jos nuomone, turi būti kvalifikuoti nuteistojo A. S. nusikalstami veiksmai (t. 6, b.l. 74-75), todėl šis procesinis dokumentas iš esmės atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Apeliantas teisingai pažymi, jog prokurorės pateiktame prašyme pakeisti kaltinimą nėra nurodyta jo surašymo data, tačiau šis trūkumas negali būti vertinamas kaip esminis, trukdantis teismui nagrinėti bylą ar pažeidžiantis nuteistojo A. S. procesines teises. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistajam A. S. teisiamojo posėdžio metu buvo įteiktas prokurorės prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis nuorašas ir padaryta pertrauka pasirengti gynybai, po kurios apeliantas tiek žodžiu, tiek raštu išsakė savo nuomonę dėl naujai pateikto kaltinimo, jo prašymą dėl liudytojų apklausos teismas išsprendė įstatymo nustatyta tvarka (t. 6, b.l. 80, 87-90, 91-93). Taigi, keičiant nuteistajam A. S. kaltinimą teisme BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatos bei jo teisė į gynybą nebuvo pažeistos.

Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistąjį A. S. gynęs advokatas A. B. Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimu nuo 2009-02-26 buvo laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo (t. 4, b.l. 168-169). Kadangi nuteistasis kito advokato pats nepasirinko, apygardos teismas paskyrė jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantį advokatą A. Svilą (t. 5, b.l. 184), taigi, BPK 44 straipsnio 8 dalies nuostatos pažeistos taip pat nebuvo. Juolab, kad nuteistasis A. S. neprieštaravo, kad šis advokatas jį gintų apygardos teisme ir jokių nusiskundimų dėl gynėjo jam teikiamos teisinės pagalbos nepareiškė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Atsižvelgdama į šią baudžiamojo proceso įstatymo nuostatą, teisėjų kolegija dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su, jo manymu, nusikalstamais nukentėjusiojo J. J. , ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teisėjų veiksmais advokato A. B. atžvilgiu, nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. S. yra teisėta ir pagrįsta. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam A. S. , šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmes nuteistajam A. S. , apygardos teismas atsižvelgė, kad pastarasis padarė du nesunkius nusikaltimus valdymo tvarkai, susijusius su dokumentų klastojimu, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir du sunkius nusikaltimus nuosavybei, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už pastarųjų nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Taip pat apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyti A. S. nusikalstami veiksmai sunkių pasekmių nesukėlė. Kita vertus, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis sukčiavo pateikdamas suklastotus paprastuosius vekselius teismui, o tai rodo didesnį jo nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Skirdamas bausmes nuteistajam apygardos teismas taip pat įvertino tai, kad A. S. dirba (t. 6, b. l. 63), turi sveikatos problemų - yra darbingas tik 50 procentų (t. 6, b.l. 86). Kita vertus, nuteistasis praeityje teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (t. 4, b.l. 108-110), buvo baustas administracine tvarka (t. 4, b.l. 104-105). A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o taip pat ir tai, kad nuteistasis turi šeimą ir nepilnametę dukrą, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atitinkančios BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės ribą, bei laisvės atėmimo bausmės, žymiai mažesnės už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežtos. Tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, ir nėra teisinio pagrindo jas švelninti. Nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tinkamai subendrintos tarpusavyje vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 5 dalies 1 punkto nuostatomis, pagrįstai paskiriant A. S. galutinę laisvės atėmimo dvejiems metams bausmę. Švelninti paskirtą subendrintą bausmę taip pat nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nepagrįstai ginčija apygardos teismo išvadą, kad jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunkčiu, asmenys, nuteisti už nesunkų nusikaltimą laikomi turinčiais teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu A. S. buvo paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė už dvi nesunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 246 straipsnyje ir 207 straipsnyje. Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII-1619 Dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jis atleistas nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės (t. 4, b.l. 117-118). Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog nuteistasis A. S. žinomai netikrus dokumentus, t.y. 2006-07-20 paprastuosius vekselius 150 000 Lt sumai ir 200 000 Lt sumai, įgijo laikotarpyje nuo 2006 m. kovo mėnesio iki 2006-07-20, taigi, pagrįsta apygardos teismo išvada, kad naujus nusikaltimus jis padarė neišnykus teistumui už ankstesnes tyčines nusikalstamas veikas.

Taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nėra jokio pagrindo, kadangi nuo apelianto padarytų sunkių nusikaltimų nepraėjo šiame baudžiamajame įstatyme numatytas penkiolikos metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Nuteistasis A. S. nepagrįstai ginčija nukentėjusiajam priteistų atstovavimo išlaidų dydį. BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusįjį J. J. atstovavo advokatas Laimonas Judickas (t. 5, b.l. 186), teismui buvo pateikti atstovavimo išlaidas patvirtinantys dokumentai (t. 6, b.l. 65, 72, 73). Taigi, proceso išlaidos iš nuteistojo A. S. priteistos pagrįstai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos pobūdį bei jos aplinkybes, taip pat pirmosios instancijos teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, daro išvadą, kad paminėtuose dokumentuose nurodyta atstovavimo išlaidų suma nėra aiškiai per didelė, ji proporcinga advokato įdėtam darbui atstovaujant nukentėjusįjį J. J. pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo šią sumą mažinti.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.