Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-01-30 · Civilinė byla Nr. 2-465-855/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-30
Bylos Nr.
2-465-855/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03177-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Pareiškėjas
A. M.
Suinteresuotas asmuo
V. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-465-855/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03177-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 34.1., 34.2., 34.4.;113.1.; 114.9.1.; 114.9.2.; 114.9.3.; 114.11.;116.4.; 128.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, vertėjaujant Galinai Tijūnelienei, dalyvaujant pareiškėjai A. M., pareiškėjos atstovui adv. Dmitrijui Bogdanovui, suinteresuotam asmeniui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą, suinteresuoti asmenys –V. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po savo motinos F. M., mirusios (duomenys neskelbtini), ir brolio H. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jų palikimą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad jos motinai F. M. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, tvartas ir kalvė, esantys (duomenys neskelbtini), o broliui H. M. priklausė 1/6 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/12 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei apie 2000 Lt banko sąskaitoje AB Swedbanke. Pareiškėjos mama F. M. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai ir jos broliui H. M., mama mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos brolis H. M. mirė (duomenys neskelbtini), testamento nesudarė. Pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties ji ir jos brolis H. M. liko toliau gyventi motinai priklausiusiame name, naudojosi prie namo esančiais pastatais (duomenys neskelbtini), pareiškėja rūpinosi šiuo turtu, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius (už elektrą), valdė, kaip savo. Po brolio mirties pareiškėja ir toliau rūpinosi broliui priklausančia žeme, sodino jame daržoves, kitus augalus, šienavo. Nurodė, kad nei po motinos, nei po brolio mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau priėmė palikimus faktiniu valdymu. Pažymėjo, kad brolis H. M. nei sutuoktinės, nei vaikų, nei kitų potencialių įpėdinių neturėjo, gyveno su pareiškėja motinai priklausiusiame name.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, prašė jį spręsti teismo nuožiūra, į teismo posėdį neatvyko.

Suinteresuotas asmuo V. M. nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t.y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t.y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t.y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t.y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t.y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir pan.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėja A. M. yra F. M., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra ir H. M., mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo (b.l. 5-7, 36-37). Kaip paaiškino pareiškėja, ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, po F. M. ir po H. M. mirties Vilniaus r. (duomenys neskelbtini)-ame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė (b.l. 8, 43). Testamentų registro duomenimis H. M. vardu nėra registruota testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l. 9, 39), tuo tarpu F. M. (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą lygiomis dalimis paliko dukrai A. M. ir sūnui H. M. (b.l. 12, 15-16, 38).

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos motinai F. M. nuosavybės teise priklausė pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – tvarkas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas – kalvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). (b.l. 13-14). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos broliui H. M. nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 1/6 ir 1/12 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (b.l. 10-11), taip pat jo vardu įregistruotos dvi transporto priemonės - (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) (b.l. 41-42).

Pareiškėja paaiškino, kad tiek po motinos, tiek po brolio mirties faktiškai naudojosi ir valdė minėtą jiems priklausiusį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, kitus statinius, žemės sklypų dalis ir kt., jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo visus komunalinius su namu susijusius mokesčius, namą remontavo, sodino žemės sklypuose daržoves, kitus augalus, dirbo žemę, šienavo, t.y. elgėsi su turtu, kaip su savo nuosavybe. Kaip matyti iš buto atsiskaitymo knygelės, A. M. savo bei motinos vardu nuo pat jos mirties mokėjo mokesčius už namui tiektą elektros energiją (b.l. 21). Netikėti šiais pareiškėjos paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Byloje apklaustas suinteresuotas asmuo V. M. ir liudytojai K. F., Č. M., P. M. parodė, kad gyvena pareiškėjos kaimynystėje, pareiškėja su sūnumi šiame name ir dabar gyvena, matė, kad pareiškėja po savo motinos mirties ir toliau liko gyventi name, juo rūpinosi, prižiūrėjo, dirbo žemę ir pan. Pažymėtina, kad nors pareiškėjos motina F. M. testamentu visą savo turtą, įskatinat minėtą gyvenamąjį namą bei kitus statinius, lygiomis dalimis paliko abiem savo vaikams, tačiau nei pareiškėja, nei tuo metu dar gyvas jos brolis H. M. į notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą nesikreipė, o byloje esantys įrodymai (pačios pareiškėjos paaiškinimai, suinteresuoto asmens V. M. paaiškinimai, liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai) leidžia daryti išvadą, kad po motinos mirties pareiškėja A. M., kaip testamentinė įpėdinė, priėmė jos palikimą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Taip pat ir po brolio H. M. mirties pareiškėja priėmė jo palikimą (žemės sklypų dalis), pradėjusi turtą faktiškai valdyti.

Duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po F. M. ar H. M. mirties būtų faktiškai perėmę jų turėtą turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu, byloje nėra. Pareiškėjos motina F. M. buvo našlė, jos kitas vaikas – I. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pareiškėjos brolis H. M. nei sutuoktinės, nei vaikų neturėjo, pareiškėja yra artimiausia įstatyminė įpėdinė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo motinos F. M. mirties jos dukra A. M. priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti palikėjos turtą, taip pat ir po savo brolio H. M. mirties jo sesuo A. M. priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti palikėjo turtą, t.y. savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjų turtą bei su tuo susijusias teises bei pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270 ir 444 str. str., teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėja A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos F. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties ir po savo brolio H. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimus, pradėjusi juos faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės pagal testamentą ir pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Renata Volodko