- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- eA-2522-662/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03025-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pirm.), Alenas Piesliakas
- Pareiškėjas
- A. M. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Aleno Piesliako ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. M. D. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis, Prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 21S34291 (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 6K-1652 (toliau – ir Komisijos sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko tam, kad galėtų gyventi saugų gyvenimą. Nurodė, kad kilmės valstybėje yra daug sukilėlių, kovojančių prieš valdžią. Tos grupuotės surenka paauglius, įtraukia juos į grupuotes, daro negerus dalykus, kovoja dėl valdžios, todėl jokios valdžios apsaugos jis neturi galimybės gauti. Pareiškėjas kilmės valstybėje patyrė daug grasinimų, todėl išvyko į Baltarusiją mokytis kalbos. Jam buvo paaiškinta, kad ten pilna darbo, bet po 12 mėnesių baigėsi jo viza, buvo išvarytas iš studentų bendrabučio. Į kilmės šalį negalėjo grįžti dėl grėsmės, taip pat neturėjo pinigų. Baltarusijoje nėra darbo, jis ten prieglobsčio neprašė, nes baltarusiai nemėgsta atvykėlių. Sužinojo, kad galima pereiti sieną į Lietuvą ir čia atvyko. Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir nurodė atvykimo priežastį – kilmės šalyje vykstančias karo ir politines kovas, keliančias grėsmę jo gyvybei bei aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Pareiškėjo pasakojimas, kad dėl sukilėlių grupių persekiojimo jam kilo grėsmė, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, yra neišsamus. Be to, tyrimo metu surinkta informacija leidžia vertinti, kad ginkluotas konfliktas nevyksta visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, todėl pareiškėjas turi galimybę apsigyventi saugesnėje vietoje. Pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta „persekiojimui“ ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pasakojime apie priežastis, lėmusias jo išvykimą iš kilmės valstybės, buvo loginių prieštaravimų, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo, pareiškėjas savo pasakojimą grindė bendro pobūdžio informacija, negalėjo tiksliai įvardinti jį persekiojusių grupuočių bei šių grupuočių tikslų, nurodė abstrakčias baimes. Tyrimo metu buvo įvertinta būtent individuali pareiškėjo situacija naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste ir nenustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių šiuo metu (duomenys neskelbtini) kyla pavojus patirti realią žalą.
3.2. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties neleistinoje vietoje kirsti Lietuvos Respublikos sienos, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų, jis kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatyta draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalis dėl Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų; ir atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį.
5. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė tokias aplinkybes:
5.1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. M. D. 2021 m. liepos 5 d. iš Baltarusijos teritorijos pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir 2021 m. rugsėjo 8 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad nori, jog jo gyvenimas būtų saugus ir galėtų gyventi laisvai, kadangi savo kilmės šalyje yra nesaugus ir nuolat patiria fizinių grasinimų.
5.2. 2021 m. spalio 19 d. atliktos apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad atvyko iš (duomenys neskelbtini) provincijos, iš savo šalies išvyko į Baltarusiją, nes jo šalyje yra sukilėlių grupės, kurie prievarta sulaiko jaunimą ir juos verčia dalyvauti šiose grupėse, žudo žmones. Tėvui atsisakius dalyvauti šiose grupuotėse, pareiškėjas buvo sumuštas, persikėlus į kitą vietovę, grasinimai nesiliovė. Kadangi jis buvo vienintelis berniukas šeimoje, tam, kad išliktų gyvas, tėvas jį išsiuntė į Baltarusiją, kur lankė kalbos kursus. Baigus kursus, jam darbo niekas nesuteikė, liepė išvykti. Sužinojęs, kad Lietuvos siena atvira, atvažiavo ir perėjo Lietuvos sieną.
5.3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 21S34291 nusprendė pareiškėjui A. M. D. nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas byloje vadovavosi 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencija dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija), 1 straipsnio A dalies, Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1–3 dalių, 88 straipsnio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), 99 punkto nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį grindžia aplinkybėmis, kad savo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) jis patyrė daug grasinimų iš grupuočių, vadinamų sukilėliais, kurios siekia įtraukti jaunuolius į savo grupuočių veiklą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės grindžiamos tik jo paties pasakojimu, šis pasakojimas nėra nuoseklus, detalus, o kai kuriais atvejais yra prieštaringas.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nei apklausos Migracijos departamente metu, nei teismo posėdžio metu tiksliai negalėjo įvardinti jį persekiojančių grupuočių, šių grupuočių tikslų, apsiribojęs bendro pobūdžio teiginiu, kad jos kovoja prieš valdžią, o įtraukę jaunuolius į grupes, daro negerus dalykus. Teigdamas, jog iš kilmės valstybės bėgo dėl persekiojimo grėsmės, pareiškėjas vėliau aiškino, kad į Baltarusiją išvyko mokytis kalbos, bei dirbti. Nurodęs, kad šeimoje buvo vienintelis berniukas, todėl tėvas, siekdamas išsaugoti jo gyvybę, jį išsiuntė iš šalies, vėliau teismo posėdyje aiškino, jog atvykęs į Lietuvą, sužinojo, jog mirė jo tėvas, o brolis patalpintas į prieglaudą. Pareiškėjas nurodė, kad Baltarusijoje pragyveno 12 mėnesių, tačiau prieglobsčio Baltarusijoje neprašė dėl to, kad Baltarusijos gyventojai yra rasistai, jie nemėgsta kitataučių, be to, Baltarusijoje nėra darbo, tačiau pareiškėjas nepatvirtino, kad Baltarusijoje jam būtų kilusi kokia nors grėsmė, o į Lietuvą nusprendė eiti tada, kai jau buvo pasibaigusi jam išduota Baltarusijos viza, ir grįžti į kilmės šalį neurėjo pinigų. Teismas minėtus pasakojimo trūkumus vertino kaip patvirtinančius pareiškėjo pasakojimo nepatikimumą.
9. Teismas pažymėjo, kad vien tik prieglobsčio prašytojo istorija apie tariamus grasinimus savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo prašymą suteikti jam prieglobstį iš esmės grindžia grėsme kilmės valstybėje ne savo individualių savybių, bet dėl jo gyvenamojoje vietoje susiklosčiusios sudėtingos situacijos vykstant ginkluotiems konfliktams. Pareiškėjas nurodė, kad gyveno teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) miesto. Pagal atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją teismas nustatė, kad rytinėje (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje yra ir (duomenys neskelbtini) miestas ((duomenys neskelbtini) provincija), vyksta ginkluoti konfliktai, kurie aktyviausi buvo 2017-2019 m. laikotarpiu, tačiau ginkluoti konfliktai nevyksta visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, todėl pareiškėjas, nusprendęs persikelti iš savo gyvenamosios vietos į saugesnę, tai padaryti turėjo galimybę ir savo kilmės valstybės ribose. Teismas pažymėjo, kad atsakovas išsamiai įvertino aktualią EPPB skelbiamą informaciją, kitų Europos valstybių institucijų surinktą informaciją bei kitus šaltinius apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, jos vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime.
10. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodoma baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais, ir ji vertintina kaip išskirtinai hipotetiško pobūdžio. Individualių aplinkybių, padidinančių tokią grėsmės riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.
11. Teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui, nes Migracijos departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų daryti įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negalėjo būti laikomas proporcingu ir protingu. Šiuo atveju, kai Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažinta iki 2 metų, padaryta išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
III.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi.
13. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo tokius argumentus:
13.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.
13.2. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, ir nurodo, kad (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai žmonių, ypač pasikeitus prezidentui. (Duomenys neskelbtini) yra viena vargingiausių pasaulio šalių, joje vyksta nekontroliuojamų kovojančių grupuočių smurto protrūkiai. Pareiškėjo kilmės valstybė tik nuo 2019 m. bando atsitiesti po autokratiško valdymo, tačiau politinis nestabilumas, vyriausybės ginkluotųjų pajėgų savavaliavimas nesuvaldytas. Dėl pareiškėjo dalyvavimo politinio pobūdžio veikloje pareiškėjo saugumui kyla reali ir nuolatinė grėsmė.
13.3. Migracijos departamentas teisingai apibūdino ir vertino (duomenys neskelbtini) vykstančių žmogaus teisių pažeidimų mąstą, nuolatinę įtampą dėl vyriausybės saugumo pajėgų ir ginkluotų grupuočių karinių išpuolių, ir šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui gali kilti reali persekiojimo grėsmė, tačiau Migracijos departamentas nepakankamai išanalizavo pareiškėjui kylančios konkrečios grėsmės galimybę, o savo vertinimą daugiausia grindė abejonėmis dėl pareiškėjo papasakotų faktų.
13.4. Pagal EŽTT praktiką, prieglobsčio prašytojas turi pareigą pateikti įrodymus dėl savo prieglobsčio prašymo, o valstybės pareiga yra juos patvirtinti arba paneigti. Todėl pareiškėjui turi būti sudaromos galimybės pateikti jo pasakojimui pagrįsti reikalingus dokumentus ar įrodymus dėl aplinkybių, kurios Migracijos departamentui kelia abejones, tačiau to nebuvo padaryta. Pareiškėjas yra dar labai jauno amžiaus, neturi gyvenimiškos patirties, todėl negalima iš jo reikalauti detalių duomenų ar įrodymų (pagal kriterijus, taikytinus vakarietiškai civilizacijai būdingam įrodymų pakankamumui), detalaus pasakojimo nuoseklumo, patvirtinančio grėsmes jo asmeniui.
13.5. Pareiškėjo pasakojimas ir kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nėra jokios demokratijos, nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas, o ginkluotų konfliktų kontekste yra visiškai tikėtina, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl jo šeimos politinių įsitikinimų ir ketinimų pareiškėją įtraukti į kilmės šalyje vykstantį karinį konfliktą. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti pareiškėjo pasakojimu, nenustatė jokių prieštaravimų. Atsakovas nesurinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės šalį, todėl nepagrįstai jo prašymą atmetė.
13.6. Atsakovas nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo realia situacija. Atsakovas nesurinko naujausios ir aktualiausios informacijos apie pareiškėjo kilmės valstybę (pvz., nesurinko informacijos iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, ir kt.).
13.7. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos, kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovas nesutinka, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl jo šeimos politinių įsitikinimų ir ketinimų pareiškėją įtraukti į kilmės šalyje vykstantį karinį konfliktą, kadangi pareiškėjas savo skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, jo teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės, kadangi, kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.
14.2. Pareiškėjas nei apklausos Migracijos departamente metu, nei teismo posėdžio metu tiksliai negalėjo įvardinti jį persekiojančių grupuočių, šių grupuočių tikslų, apsiribojęs bendro pobūdžio teiginiu, kad jos kovoja prieš valdžią, o įtraukę jaunuolius į grupes, daro negerus dalykus. Pareiškėjas taip pat nurodė faktus, kurie pasakojimo eigoje keitėsi, buvo prieštaringi, todėl jo pasakojimas nelaikytinas patikimu. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne dėl grėsmės jo sveikatai ir gyvybei, bet dėl ekonominių priežasčių, siekdamas gauti socialines garantijas. Pareiškėjo pastangos pagrįsti savo prieglobsčio prašymą nelaikytinos nuoširdžiomis, o kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) Demokratinėje Respublikoje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Atsakovas, pasisakydamas dėl būtinybės surinkti naujausią ir tiksliausią kilmės valstybės informaciją, ją gaunant iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir kt., taip pat ištirti ne tik reglamentuotus teisės aktus, bet iš jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, ir pažymi, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja atsakovo rinkti kilmės valstybės informacijos visais prieglobsčio prašytojo norimais aspektais. Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Kilmės valstybės informacija savaime nėra vienintelis kriterijus, apsprendžiantis tarptautinės apsaugos poreikį, nes prieglobsčio prašymo pagrįstumo tyrimo objektas – individuali prašytojo situacija ir jo konkrečios aplinkybės. Pareiškėjas, nurodydamas, kad Migracijos departamentas turėjo kreiptis į nurodytas institucijas, nenurodo, kokią Migracijos departamento surinktą informaciją, jo manymu, galėtų paneigti šios institucijos.
14.3. Migracijos departamento tyrimo metu buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo individuali situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Kadangi byloje nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Išvadas, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, Migracijos departamentas padarė tinkamai išnagrinėjęs visas pareiškėjo aplinkybes (pavieniui ir kaip visumą), surinktos aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste.
14.4. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, jog Migracijos departamentas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, todėl neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio prašymą, pažymi, jog ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir savo skunde.
14.5. Skundžiamame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas skunde nepateikė. Be to, pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 21S34291, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, ir Komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 6K-1652 teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjęs, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, minėtą terminą bei terminą įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, skaičiuojamą nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki dvejų metų.
17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neatliko tinkamo individualaus tyrimo, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių, todėl nepagrįstai teigė, kad pareiškėjo prašymas yra nekonkretus, abstraktus, ir jam kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.
18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
19. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).
21. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
22. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
23. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
24. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
25. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.
26. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.
27. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.
28. Pareiškėjas paaiškino, kad išvyko iš kilmės valstybės, nes (duomenys neskelbtini) veikia daug sukilėlių, kovojančių prieš valdžią, taip pat nusikalstamų grupuočių, kurios surenka paauglius, įtraukia juos į grupuotes, daro negerus dalykus, kovoja dėl valdžios, todėl jokios valdžios apsaugos jis neturi galimybės gauti. Kadangi jis ir jo tėvas sulaukė grasinimų kilmės šalyje, pareiškėjas mano, kad jam turėtų būti suteiktas prieglobstis, t. y. pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga.
29. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, taip pat apie šalyje veikiančias sukilėlių grupuotes, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Migracijos departamento Sprendime akcentuota, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas pagrįstai bijo patirti persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad, kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
30. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pažymėtina, jog pareiškėjas negalėjo konkrečiai įvardinti jam gresiančio pavojaus, labiau pasakojo apie bendrą situaciją kilmės šalyje. Nors pareiškėjas teigė, kad jis su tėvu sulaukė grasinimų, ir net buvo sumuštas, negalėjo nurodyti konkrečių datų bei įvykio aplinkybių. Pareiškėjas nurodė, kad, vengdami persekiojimo, jie su tėvu persikėlė į kitą provinciją, bet ten nesaugu dėl nusikalstamų grupuočių veiklos. Pareiškėjas bijo, kad grįžus į kilmės šalį jis gali būti prievarta paimtas į sukilėlių grupę. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo pasakojimas nenuoseklus, jo detalės eigoje keitėsi. Be to, pareiškėjas atvyko į Baltarusiją mokytis kalbos ir ieškoti darbo, o į Lietuvą išvyko pasibaigus Baltarusijos vizos galiojimui, bei dėl to, kad neturėjo lėšų grįžti į kilmės šalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina kilmės valstybėje pareiškėjui realiai gresiančio individualaus pobūdžio persekiojimo dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atlikęs pareiškėjo situacijos tyrimą, įvertinęs kilmės valstybės informaciją apie padėtį šalyje, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį. Pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo prašymą, pareiškėjas nepateikė. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, padarytos pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės šios bylos kontekste nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui būtinybės.
31. Duomenų, pagrindžiančių, kad kilmės valstybė negalėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo, taip pat faktų, kad apsaugos nesuteikimas kilmės valstybėje būtų grindžiamas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų priežastimis, atsakovas faktų tyrimo metu nenustatė. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini), nors ir patvirtina, jog kai kuriose šalies dalyse vyksta ginkluoti konfliktai, tačiau nagrinėjamu atveju nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, taigi pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl jo nurodytų aplinkybių grįžimo į kilmės valstybę atveju yra tik hipotetinė, grindžiama išimtinai pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis. Atsakovas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjui nebuvo iškilusi reali pagrįsta grėsmė. Pareiškėjas nenurodė ir jokių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad jis gali patirti padidintą persekiojimo grėsmę ar yra pažeidžiamas asmuo.
32. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, kad galėtų vertinti, ar pareiškėjui gali kilti reali smurto grėsmė. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta atsakovo argumentus, kad aplinkybė, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, kaip tarptautinės apsaugos poreikio sąlygai, vertinama tik tuo atveju, kai nustatoma, kad prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų taikymo kontekste. Nagrinėjamu atveju Departamentas pagal surinktus duomenis nenustatė, kad pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), galintys kelti grėsmę asmens gyvybei.
33. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Iš Migracijos departamento Sprendimo matyti, kad pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.
34. Teisėjų kolegija pažymi, jog skirtingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovas sudarė galimybes pareiškėjui teikti įrodymus, pagrindžiančius jo pasakojimą, tačiau pareiškėjas jokių savo pasakojimą patvirtinančių duomenų (dokumentų, nuotraukų) atsakovui nepateikė.
35. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas Departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų neteisėtumas ir nepagrįstumas, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas. Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl pareiškėjo nurodytų ar kitų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.
36. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Departamentas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, paremtas nepagrįstomis ir hipotetinėmis prielaidomis. Pareiškėjas, o ne Departamentas turi pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį. Šiuo atveju pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo negrindė tokiomis aplinkybėmis, jog atsidūrė blogoje ekonominėje padėtyje dėl to, kad kilmės valstybė jį diskriminuoja ar prieš jį naudoja neteisėtas ekonominio poveikio priemones.
37. Apeliaciniame skunde argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria spręsta dėl ginčijamo atsakovo Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo nėra nurodyti, o pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta nagrinėjant bylą nesustatyti.
38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normos, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. M. D. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.