- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-04
- Bylos Nr.
- e2-639-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00284-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Orivas“
- Atsakovas
- Lietuvos antstolių rūmų, Lietuvos antstolių rūmams
- Advokatai
- Rimantė Tamulytė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria patvirtinta ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orivas“ ir atsakovo Lietuvos antstolių rūmų taikos sutartis civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orivas“ skundą atsakovui Lietuvos antstolių rūmams dėl atsakymo panaikinimo, trečiasis asmuo antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2023 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teisme gautas skundas, kuriame ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Orivas“ (toliau – ir ieškovė) prašė panaikinti atsakovo Lietuvos antstolių rūmų (toliau – ir atsakovas) 2023 m. vasario 2 d. atsakymą, pripažįstant jį neteisėtu, ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti ieškovės 2023 m. sausio 4 d. skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, susijusių su vykdomąja byla Nr. S-22-33-21404.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad antstolė skolininkės (ieškovės) atžvilgiu vykdė vykdomąją bylą, ieškovė geranoriškai įvykdė teismo sprendimą per raginime nurodytą terminą ir informavo antstolę apie pavedimo atlikimą, tačiau antstolė pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus ir nevykdo kitų savo pareigų. Ieškovė antstolei 2022 m. spalio 31 d. pateikė skundą dėl jos veiksmų, nurodydama, kad nesutinka su antstolės 2022 m. spalio 19 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu ir jame nustatytu 50 480 Eur atlyginimu ir prašė šį atlyginimą sumažinti iki Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto minimalaus šio atlyginimo dydžio – 1 740 Eur. Ieškovė 2022 m. lapkričio 9 d. iš antstolės gavo 2022 m. lapkričio 9 d. patvarkymą dėl skundo, kuriame antstolė nurodė, kad nesutinka su skundu ir jį atmetė bei perdavė skundą su vykdomąja byla Vilniaus miesto apylinkės teismui skundo nagrinėjimui. Antstolė skundą teismui išsiuntė tik 2022 m. lapkričio 25 d., t. y. vėluodama net 15 d. Antstolė privalėjo skundą kartu su patvarkymu kitą darbo dieną (vėliausiai iki 2022 m. lapkričio 10 d. imtinai) išsiųsti teismui, tačiau to nepadarė. Dėl šių antstolės veiksmų ieškovė 2023 m. sausio 4 d. pateikė skundą atsakovui su prašymu įvertinti antstolės elgesį, jo atitiktį teisiniam reguliavimui, antstolės tinkamumą užimti antstolio pareigas bei skirti antstolei atitinkamą nuobaudą už netinkamą pareigų vykdymą. 2023 m. vasario 2 d. ieškovė gavo atsakovo atsakymą, kad antstolė teisingai ir tvarkingai atlieka savo profesines pareigas. Ieškovė su šiuo atsakymu nesutinka.
3. Teisme gautas atsakovo prašymas patvirtinti šalių 2023 m. gegužės 5 d. pasirašytą taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi: 1) patvirtino šalių 2023 m. gegužės 5 d. taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad: nagrinėto ieškovės skundo kontekste nepakanka duomenų pažeidimams konstatuoti, tačiau atlikus neeilinį antstolės veiklos patikrinimą, peržiūrėtose vykdomosiose bylose nustatyti pažeidimai laikytini pagrindu antstolės drausminei atsakomybei inicijuoti; atsakovas ieškovei ir teismui pateikia 2023 m. balandžio 28 d. (patikrinimas atliktas 2023 m. balandžio 14 d.) antstolės neeilinio veiklos patikrinimo akto išvadas; atsakovo prezidiumas pradėjo antstolės patraukimo drausminėn atsakomybėn procedūrą; 2023 m. gegužės 3 d. atsakovo raštu antstolės paprašyta papildomų paaiškinimų dėl neeilinio veiklos patikrinimo akte išdėstytų aplinkybių, kuriuos antstolė privalo pateikti ne vėliau, kaip per 5 darbo dienas; užbaigus drausminės atsakomybės iniciavimo procedūrą atsakovo prezidiumas perduoda drausmės bylą Antstolių garbės teismui nagrinėti; ieškovė atsiima ieškinį; sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl jos patvirtinimo; 2) nutraukė bylą; 3) grąžino ieškovei 80,25 Eur žyminio mokesčio.
3. Teismas nustatė, kad taikos sutarties nuostatos atitinka dispozityvumo principą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl taikos sutartis tvirtintina ir civilinė byla nutrauktina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
1. Trečiasis asmuo antstolė N. Šiugždaitė-Stakeliūnė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartį. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Teismas, neišklausęs trečiojo asmens nuomonės dėl taikos sutarties pasirašymo ir patvirtinęs ją, pažeidė trečiojo asmens teises ir interesus. Taikos sutartyje viena vertus pripažįstama, kad skundo kontekste nepakanka duomenų pažeidimams konstatuoti, tačiau kita vertus, tai pripažįstama pagrindu trečiajam asmeniui drausminei atsakomybei inicijuoti. Nutartis pažeidė trečiojo asmens teisę pareikšti atsikirtimus bei sukūrė situaciją, kad trečiajam asmeniui buvo užkirstas kelias apginti savo pažeistas teises ir pažeistas viešasis interesas.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir nutartimi patvirtinęs taikos sutartį išsprendė klausimus, kurie nebuvo ginčo dalykas. Ieškinio pirmasis reikalavimas nei taikos sutartimi, nei nutartimi nebuvo aptartas ir patvirtintas, o antrąjį reikalavimą atsakovas iš esmės įvykdė: pateikė Nacionalinės teismų administracijos atsakymą dėl 2022 m. lapkričio 10 d. EPP veiklos bei duomenis apie antstolės turimas bei praeityje turėtas drausmines nuobaudas. Taigi nebepalaikant ieškinio reikalavimų ar įvykdžius (visiškai ar iš dalies) ieškinį, ir kai jis atsiimamas, pateikiamas pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo, bet ne nusprendžiama dėl byloje nepareikštų reikalavimų, nusprendžiant vykdomosiose bylose nustatytus pažeidimus laikyti pagrindu antstolės drausminei atsakomybei inicijuoti. Teismas ne tik išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir nutartimi patvirtinęs taikos sutartį išsprendė klausimus, kurie nebuvo ginčo dalykas, bet ir rėmėsi netinkamu civilinio proceso institutu nutraukdamas bylą.
6.3. Taikos sutartis ieškovės atstovo nepasirašyta, ant jos nėra ieškovės atstovo elektroninio parašo. Atsakovės valdytoja D. S. elektroniniu parašu taikos sutartį pasirašė 2023 m. gegužės 8 d. 14:45:21. Tačiau prie šios sutarties nėra pridėtas dokumentas, suteikiantis teisę jai šį veiksmą atlikti nurodytu laiku, t. y. šį veiksmą D. S. atliko neteisėtai, neturėdama tam suteiktų įgaliojimų. 2022 m. balandžio 14 d. atsakovo prezidiumo pirmininkė I. K. išdavė D. S. įgaliojimą, kuris galiojo iki 2023 m. balandžio 17 d. Pasirašant taikos sutartį 2023 m. gegužės 8 d. 14:45:21 šis įgaliojimas (atstovauti atsakovui teismuose nagrinėjant civilines ir administracines bylas) buvo pasibaigęs, o naujas dar neišduotas. Atsakovo valdytojai 2023 m. gegužės 8 d. 15:06:57 atsakovo prezidiumo pirmininkas I. G. išdavė įgaliojimą, kurį pasirašė elektroniniu parašu. Tačiau šis įgaliojimas suteikia teisę D. S. tik atstovauti atsakovei teisme. Be to, šis įgaliojimas išduotas vėliau, t. y. jau po to, kai D. S. 2023 m. gegužės 8 d. 14:42:08 elektroniniu parašu pasirašė taikos sutartį bei surašė teismui raštą dėl tripliko ir taikos sutarties pateikimo. Tokie atsakovo valdytojos veiksmai negali būti pripažinti teisėtais, kurie sukuria atsakovui pareigas numatytas taikos sutartyje.
6.4. Pagal Lietuvos antstolių rūmų įstatų 11 straipsnį ir Lietuvos antstolių rūmų darbo reglamento 7 ir 14 punktus, atsakovo valdytoja negalėjo atstovauti atsakovui santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Neturėdama įgaliojimo, ji neturėjo teisės su ieškove nei pasirašyti taikos sutarties, nei derinti taikos sutarties sąlygų, nei teikti teismui tvirtinti jos pačios iniciatyva pasirašytą ir jos vienos parašu pasirašytą taikos sutartį, nes tai nėra priskirta jos kompetencijai. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo pateiktas per EPP, todėl turėjo būti pasirašytas abiejų šalių kvalifikuotais elektroniniais parašais, tačiau jis pasirašytas ir pateiktas tik atsakovo. Teismui turi būti pateiktas abiejų šalių (ar jų atstovų) tinkamai pasirašytas prašymas patvirtinti taikos sutartį ir pati taikos sutartis, tiek prašymas, tiek taikos sutartis turi būti pasirašyti abiejų šalių kvalifikuotais elektroniniais parašais arba pateikti teismui popierine forma su originaliais šalių parašais. Prašymas dėl taikos sutarties sudarymo bei taikos sutartis neatitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, todėl taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta.
6.5. Taikos sutarties sąlygomis pažeistos teisės normos, nustatančios dėl drausminės atsakomybės taikymo drausmės bylos iškėlimo tvarką. Nutartyje nurodyta, kad vykdomosiose bylose nustatyti pažeidimai laikytini pagrindu antstolės drausminei atsakomybei inicijuoti bei kad atsakovas pradėjo antstolės patraukimo drausminėn atsakomybėn procedūrą (kada nurodyta procedūra buvo pradėta nei antstolei nėra žinoma, nei atitinkami dokumentai nebuvo pateikti teismui kartu su pareiškimu patvirtinti taikos sutartį).
6.6. Atsakovo prezidiumas iki šiol nėra trečiajam asmeniui iškėlęs drausmės bylos bei svarstęs šio klausimo iki taikos sutarties patvirtinimo. Nutarimas šiuo klausimu nėra priimtas bei toks negalėjo būti priimtas ir taikos sutarties pasirašymo metu, kadangi sprendžiant klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo, pasiūloma antstoliui per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, pateikti turimus dokumentus ir įrodymus, pagrindžiančius nagrinėjamas aplinkybes. 5 d. terminas pateikti paaiškinimus suėjo 2023 m. gegužės 10 d. Šią dieną trečiasis asmuo atsakovo prezidiumui pateikė paaiškinimus dėl 2023 m. balandžio 14 d. atlikto neeilinio veiklos patikrinimo, susijusio su skundų nagrinėjimu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Taikos sutartis pasirašyta 2023 m. gegužės 8 d. Taigi taikos sutartyje D. S., neturėdama atsakovo prezidiumo sprendimo iškelti drausmės bylą ir dar nesulaukusi antstolės paaiškinimų, susitarė su ieškove ir atsakovo vardu nusprendė, kad vykdomosiose bylose nustatyti pažeidimai laikytini pagrindu antstolės drausminei atsakomybei inicijuoti ir už prezidiumą nusprendė, kad užbaigus drausminės atsakomybės inicijavimo procedūrą atsakovas prezidiumas perduos antstolės drausmės bylą Antstolių garbės teismui. D. S. išsprendė jos kompetencijai nepriskirtą klausimą neturėdama atsakovo prezidiumo sprendimo ir viršydama turimus, t. y. už prezidiumą priėmė sprendimą, kuris priskirtas išimtinai prezidiumui. Teismui patvirtinus taikos sutartį pažeistos ne tik įstatymo nuostatos, bet ir trečiojo asmens teisė būti išklausytai iki drausmės bylos iškėlimo, pateikti paaiškinimus, įskaitant dėl taikos sutarties sąlygų.
6.7. 2023 m. balandžio 14 d. neeilinio patikrinimo metu buvo tikrinama, kaip antstolė laikosi CPK 510 straipsnyje numatytų reikalavimų ar išnagrinėja gautus skundus per 5 darbo dienas bei jų nepatenkinus ar juos laiku persiunčia teismui bei ar patvarkymus dėl skundų įkelia į Antstolių informacinę sistemą (toliau – AIS). CPK 510 straipsnio nuostatos nenumato imperatyvios pareigos antstoliui privalomai per 5 darbo dienas išnagrinėti skundus dėl antstolio veiksmų bei patvarkymą dėl skundo ne vėliau kaip kitą dieną perduoti nagrinėti teismui. CPK 510 straipsnio norma reglamentuoja ikiteisminę išankstinę ginčo tarp šalių procedūrą (teikiant skundą). Taigi skundo neišnagrinėjimas nepažeidžia suinteresuotų asmenų, siekiančių išspręsti iki teismo kilusį ginčą tarp jo ir antstolio, interesų, nes tokiu atveju, asmuo praėjęs ikiteisminę ginčo sprendimo procedūrą, turi teisę pats tiesiogiai po 5 darbo dienų kreiptis į teismą. Šia įstatymo norma siekiama sumažinti teismų darbo krūvį bei suteikti teisę suinteresuotiems asmenims ir antstoliui kilusius ginčus išspręsti iki teismo (ne teismine tvarka). Todėl CPK 510 straipsnio tariami pažeidimai, kurie nustatyti trečiojo asmens neeilinio patikrinimo metu, nėra imperatyvių teisės normų pažeidimai ir jie komisijos narių nustatyti nepagrįsti.
6.8. Antstolė procesinius dokumentus rengia taip, kaip numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punktas bei jie yra įkelti į AIS, tačiau taip pat visos antstolės bylos vedamos ir popierine forma. Taigi antstolės bylos yra ne elektroninės, o popierinės. Antstolės patvarkymai dėl skundų nėra rengiami AIS, jie rengiami popierine forma ir saugomi popierinėse vykdomosiose bylose, nes to daryti nenumato teisės aktai, nes skundų dėl antstolio nagrinėjimo dokumentai nepatenka į Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.1–2.32 papunkčiuose išvardytų procesinių dokumentų sąrašą. Daugelyje atvejų patvarkymai dėl skundų yra įkeliami į AIS, tačiau pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punktą tai nėra privaloma atlikti. Todėl skundų įkėlimo į AIS terminai nėra taikomi. Kadangi antstolės surašyti patvarkymai dėl skundų nėra elektroniniai, o popieriniai, todėl jie visi pagrįstai yra saugomi popierinėse vykdomosiose bylose, o daugelis ir AIS. Visos antstolės vykdomosios bylos nėra elektroninės, bet popierinės, todėl tik į elektronines vykdomąsias bylas turi būti suskaitmeninti ir per 3 dienas įkelti į AIS antstolio sudaryti elektroniniai dokumentai. Todėl tik elektroniniai (bet ne popieriniai) dokumentai turi būti įkelti į AIS ir priskirti visoms vykdomosioms byloms. Antstolė skundą išnagrinėjo laiku ir tik dėl techninių kliūčių neįkėlė į EPP. Ieškovė nepasinaudojo savo procesine teise taip, kaip numato CPK 510 straipsnis, ir neskundė antstolės procesinio veiksmo t. y. skundo bei patvarkymo dėl skundo ir vykdomosios bylos neperdavimo teismui. Dėl šio fakto nebuvo gauta skundo dėl antstolės veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2565-925/2023 skundas dėl antstolės veiksmų išnagrinėtas bei patenkintas iš dalies, sumažinant antstolei priklausančio atlygio sumą nuo 50 480 Eur iki 2 000 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-660/855/2023 antstolės skundą patenkino iš dalies bei padidino antstolės atlygio sumą iki 15 000 Eur.
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB „Orivas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
7.1. Antstolei taikos sutartis nesukuria pareigų. Taikos sutartimi atsakovas tik informuoja ir įsipareigoja pradėti procesą dėl drausminės bylos iškėlimo, nes nustatė aplinkybes, kurios liudija drausminės atsakomybės kilimo pagrindus. Tačiau pati drausminė byla antstolei yra keliama ne taikos sutarties pagrindu, o antstolių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu. Vadovaujantis įtvirtinta procedūra ir pagrindais galėtų būti konstatuoti pažeidimai, jei procedūros metu bus nustatyta, kad pažeidimai buvo, taip pat galėtų būti taikoma atitinkama drausminė atsakomybė. Taikos sutartis nesukelia pasekmių antstolei, joje nėra įtvirtinta pareigų, reikalavimų antstolei. Nėra pagrindo teigti, kad taikos sutartimi pažeidžiamos antstolės teisės.
7.2. Nėra reikalavimo derinti taikos sutartį tarp ieškovės ir atsakovo ar privalomai sudaryti taikos sutartį tarp visų civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų, nepriklausomai nuo jų statuso.
7.3. Nepagrįstai teigiama, kad taikos sutartis nėra tinkamai sudaryta iš atsakovo pusės. Taikos sutartį sudaręs juridinis asmuo pripažįsta, kad sutartis iš jo pusės yra sudaryta, tokios taikos sutarties sudarymą palaiko ir neginčija. Todėl kitiems asmenims kvestionuoti, ar taikos sutartis sudaryta tinkamai, nėra pagrindo. Tik atstovaujamasis gali ginčyti taikos sutartį tokiais pagrindais, tokios teisės kiti asmenys neturi. Atsakovas palaiko taikos sutarties sudarymą, jo neginčija, dėl to pasisako procesiniuose dokumentuose. Laikytina, kad atstovaujamasis – atsakovas – patvirtino taikos sutartį net jei ji buvo pasirašyta jau nebeįgalioto asmens, besikeičiant asmenų įgaliojimams.
7.4. Net jei būtų nustatyti trūkumai, jie vertintini kaip nereikšmingi proceso pažeidimai, kurie nepakeistų šalių valios sudaryti taikos sutartį ir bendro šalių sprendimo taikiai užbaigti bylą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos antstolių rūmai prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
8.1. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl antstolės procesinių veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo. Byloje buvo kilęs ginčas dėl atsakovo atsakymo į ieškovės skundą. Taikos sutartimi išspręstas ginčas dėl atsakovo atsakymo į ieškovės skundą pagrįstumo. Taikos sutartimi nėra pažeidžiamos trečiojo asmens teisės ar interesai, kadangi sutartis sukelia teises ir pareigas tik šalims. Atsakovas taikos sutartimi įsipareigojo atlikti privalomas drausminės atsakomybės procedūras, paaiškino ieškovei šių procedūrų atlikimo tvarką.
8.2. Atsakovo prezidiumas, vadovaudamasis 2023 m. balandžio 14 d. atlikto neeilinio antstolės veiklos patikrinimo išvadomis, pradėjo drausminės atsakomybės procedūrą. Atsižvelgus į antstolės pateiktus paaiškinimus, 2023 m. gegužės 17 d. prezidiumas nutarimu iškėlė antstolei drausmės bylą. Nutarimas dėl drausmės bylos iškėlimo ir surinkta medžiaga perduota Antstolių garbės teismui. Minėtose drausminės atsakomybės procedūrose atsakovo atstovė nedalyvauja ir sprendimų antstolės atžvilgiu nepriima. Klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo prezidiumas nagrinėtų ir nesant sudarytos taikos sutarties, kadangi neeilinio veiklos patikrinimo metu patikrinimo komisija konstatavo pažeidimus, laikytinus pagrindu drausmės bylos iškėlimui. Antstolės nesutikimas su taikos sutarties sąlygomis neturi įtakos prezidiumo nutarimui kelti antstolės drausmės bylą. Antstolė neturi teisės skųsti atsakovo prezidiumo nutarimo dėl drausmės bylos iškėlimo, kadangi šis nutarimas nesukelia antstolei teisių ir pareigų.
8.3. Ieškovės atstovė taikos sutartį pasirašė „www.gosign.lt“ elektroninio dokumentų pasirašymo portale, tačiau nepasirinko parašo atvaizdavimo funkcionalumo. Elektroninio parašo galiojimu galima įsitikinti peržiūrėjus dokumento elektroninių parašų lentelę. Atstovas tik perteikia atstovaujamojo (prezidiumo) poziciją, todėl atsakovo valia sudaryti taikos sutartį, nėra paneigiama šią sutartį atstovei pasirašius 20 min. anksčiau, nei įgaliojimo pasirašymas. Formalus 20 min. prasilenkimas laike įvyko dėl atsakovo kolegialaus valdymo organo narių (prezidiumo) pasikeitimo, tačiau šis laiko skirtumas nepaneigia atsakovo valios sudaryti taikos sutartį. Atstovas veikia prezidiumo vardu ir priėmė sprendimus dėl taikos sutarties sudarymo pagal kolegialaus valdymo organo valią. Atstovaujamo valia papildomai patvirtinta atsakovo pirmininkui pasirašius ankščiau šalių pateiktą tvirtinimui taikos sutartį. Atsakovo atstovės įgaliojimai patvirtinti įgaliotojo (atsakovo prezidiumo pirmininko) nedelsiant, t. y. iškarto po taikos sutarties pasirašymo. Pasirašyta taikos sutartis pateikta teismui kartu su patvirtintu nauju įgaliojimu, šią taikos sutartį papildomai pasirašė prezidiumo pirmininkas.
8.4. Atsakovo valdytoja (atstovė) antstolių drausmės bylų iškėlimo klausimų nesprendžia, todėl taikos sutartyje yra nurodoma tik drausmės bylos iškėlimo procedūra. Taikos sutarties pasirašymo metu nebuvo žinomos aplinkybės apie prezidiumo nutarimą dėl drausmės bylos iškėlimo, kadangi nebuvo suėjęs terminas antstolei pateikti paaiškinimus. Gavus papildomus antstolės paaiškinimus, prezidiumas nusprendė iškelti antstolei drausmės bylą. Nutarimas perduotas Antstolių garbės teismui, apie iškeltą drausmės bylą informuota antstolė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Neeilinio antstolės veiklos patikrinimo aplinkybės nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
4. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
Dėl taikos sutarties patvirtinimo
5. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė siekė, kad jos 2023 m. sausio 4 d. skundas atsakovui dėl antstolės veiksmų dėl drausmės bylos iškėlimo būtų išnagrinėtas iš naujo, kadangi, ieškovės vertinimu, atsakovo 2023 m. vasario 2 d. atsakymas į ieškovės skundą dėl antstolės veiksmų buvo išnagrinėtas netinkamai.
6. 2023 m. gegužės 8 d. teisme gautas atsakovo prašymas patvirtinti šalių taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad atsakovas ieškovei ir teismui pateiks 2023 m. balandžio 28 d. (patikrinimas atliktas 2023 m. balandžio 14 d.) antstolės neeilinio veiklos patikrinimo akto išvadas, o ieškovė atsiims ieškinį. Kitos taikos sutarties nuostatos yra informacinio pobūdžio, jose nurodoma, kad peržiūrėtose antstolės vykdomosiose bylose nustatyti pažeidimai laikytini pagrindu antstolės drausminei atsakomybei inicijuoti, aptariama antstolių drausminės atsakomybės bylos inicijavimo procedūra.
7. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
8. Antstolės teigimu, nutartis, kuria patvirtinta šalių taiko sutartis, priimta neišklausius antstolės pozicijos dėl taikos sutarties sąlygų ir patvirtintos taikos sutarties nuostatos pažeidžia antstolės teises. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais antstolės argumentais nesutinka.
9. Ieškovė pareikštu ieškiniu nekėlė reikalavimų antstolės atžvilgiu, o visi ieškinio reikalavimai (tiek prašymas panaikinti atsakovo sprendimą (atsakymą) ir ieškovės skundą išnagrinėti iš naujo, tiek ir procesinis prašymas dėl įrodymų išreikalavimo iš atsakovo) buvo nukreipti tik atsakovo atžvilgiu. Taikos sutarties nuostatomis nebuvo pakeista antstolės padėtis, kadangi taikos sutartyje šalys susitarė, jog atsakovas ieškovei ir teismui pateiks 2023 m. balandžio 28 d. antstolės neeilinio veiklos patikrinimo akto išvadas (naują dokumentą, kurio nebuvo atsakymo ieškovei pateikimo metu), o ieškovė atsiims ieškinį. Atsakovas taikos sutarties įsipareigojimą pateikti teismui 2023 m. balandžio 28 d. antstolės neeilinio veiklos patikrinimo akto išvadas įvykdė 2023 m. gegužės 5 d., o ieškovė išreiškė valią nebepalaikyti ieškinio reikalavimų atsakovui sudarydamas taikos sutartį. Taigi taikos sutartimi šalys taikiai išsprendė tarpusavio ginčą ir nei teismas skundžiamoje nutartyje, nei šalys taikos sutartyje nepasisakė dėl antstolės teisinės padėties. Kadangi antstolės teisinei padėčiai taikos sutarties patvirtinimas reikšmės neturi, nėra pagrindo pritarti antstolei, kad jai turėjo būti sudaryta galimybė pasisakyti dėl taikos sutarties tvirtinimo (CPK 47 straipsnio 3 dalis).
10. Taip pat nesutiktina, kad pažeistos antstolės teisės, nesudarius jai galimybės pasisakyti dėl drausmės bylos iškėlimo. Drausmė byla antstolei iškelta ne taikos sutarties ar teismo nutarties tokią taikos sutartį patvirtinti pagrindu, o atsakovo prezidiumo nutarimo ir atsakovo sudarytos patikrinimo komisijos 2023 m. balandžio 14 d. antstolės neeilinio veiklos patikrinimo išvadų pagrindu. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgus į antstolės pateiktus paaiškinimus, 2023 m. gegužės 17 d. atsakovo prezidiumas nutarimu iškėlė antstolei drausmės bylą. Nors antstolė teigia, kad atsakovo valdytoja D. S. išsprendė jos kompetencijai nepriskirtą klausimą (inicijuoti antstolei drausmės bylą) neturėdama atsakovo prezidiumo sprendimo ir viršydama turimus įgaliojimus, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad antstolei drausmės byla iškelta ne taikos sutarties ar atsakovės valdytojo sprendimu, o atsakovo prezidiumo nutarimo pagrindu. Taigi nepagrįsti antstolės argumentai, kad taikos sutarties patvirtinimas yra susijęs su drausmės bylos antstolei iškėlimu. Atitinkamai, nėra pagrindo sutikti su antstole, kad patvirtinus taikos sutartį buvo pažeistas viešasis interesas.
11. Aplinkybė, kad ieškovė nusprendė su atsakovu sudaryti taikos sutartį, o ne atsisakyti ieškinio ar jį atsiimti, yra ieškovės valios išraiška ir teismas negali įpareigoti ieškovės nesudaryti taikos sutarties ar nurodyti, kokiomis sąlygomis ją sudaryti, ieškinio atsisakyti ar jį atsiimti, jeigu taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl nepagrįsti antstolės argumentai, jog teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir rėmėsi netinkamu civilinio proceso institutu nutraukdamas bylą.
12. Atsakovė taip pat teigia, kad taikos sutartis nėra tinkamai pasirašyta šalių įgaliotų atstovų.
13. CPK 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. CPK 111 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas.
14. Nustatyta, kad taikos sutartį elektroniniais parašais pasirašė ieškovės atstovė advokatė Rimantė Tamulytė (2023 m. gegužės 8 d. 12.06 val.) ir atsakovo atstovė D. S. (2023 m. gegužės 8 d. 14.45 val.). Ieškovės atstovės įgaliojimus atstovauti ieškovei patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas išrašas iš 2022 m. spalio 22 d. teisinių paslaugų sutarties. Atsakovo atstovės įgaliojimus atstovauti atsakovui patvirtina atsakovo prezidiumo pirmininko I. G. 2023 m. gegužės 8 d. įgaliojimas atsakovo valdytojai D. S. atstovauti atsakovui Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjant civilines ir administracines bylas, atlikti visus procesinius veiksmus, taip pat bylos perdavimą trečiųjų teismui (arbitražui), visišką ar dalinį atsisakymą nuo ieškininių reikalavimų, ieškinio pripažinimą, ieškinio pagrindo ar dalyko keitimą, teismo sprendimo ar nutarties, vykdomojo rašto gavimą ir pateikimą išieškoti. Minėtą įgaliojimą atsakovo prezidiumo pirmininkas elektroniniu parašu pasirašė 2023 m. gegužės 8 d. 15.06 val. Taigi antstolė teisi, teigdama, kad atsakovo prezidiumo pirmininkas įgaliojimą atsakovo valdytojai atstovauti atsakovui teismuose pasirašė 21 min. vėliau nei atsakovo valdytoja pasirašė taikos sutartį atsakovo vardu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas pažeidimas yra formalus, atsižvelgiant į tai, kad atstovaujamasis (atsakovas) palaiko taikos sutarties sudarymą, taigi nėra pagrindo teigti, jog atsakovas pasirašant taikos sutartį atstovautas netinkamai ar taikos sutarties sudarymu neišreikšta atsakovo valia. Įgaliojimo turinys patvirtina atsakovo valdytojos teisę pasirašyti taikos sutartį ir prašymą teismui šią taikos sutartį patvirtinti.
15. Antstolė taip pat teigia, kad prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo pateiktas per EPP, todėl turėjo būti pasirašytas abiejų šalių elektroniniais parašais, tačiau jis pasirašytas ir pateiktas tik atsakovo.
16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad prašymas patvirtinti taikos sutartį pasirašytas tik atsakovo valdytojos D. S., tačiau pati taikos sutartis pasirašyta abiejų šalių atstovų elektroniniais parašais. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad prašymas patvirtinti taikos sutartį pasirašytas tik atsakovo atstovo nesudaro pagrindo taikos sutarties netvirtinti, kadangi valią sudaryti taikos sutartį ir pateikti teismui ją tvirtinti ieškovės atstovė išreiškė pasirašydama pačią taikos sutartį. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad abiejų šalių atstovai taikos sutartį pasirašė veikdami pagal atstovaujamų subjektų valią ir taikos sutartis laikytina tinkama šalių valios išraiška, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino šalių taikos sutartį.
17. Antstolė teigia, kad taikos sutarties sąlygomis pažeistos teisės normos, nustatančios dėl drausminės atsakomybės taikymo drausmės bylos iškėlimo tvarką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikos sutartimi yra išspręstas šalių ginčas dėl, ieškovės vertinimu, netinkamo ieškovės prašymo išnagrinėjimo, o taikos sutartimi susitarta tik dėl konkrečių dokumentų pateikimo teismui ir atsakovei bei ieškinio nebepalaikymo iš ieškovės pusės, nepasisakant dėl drausmės bylos iškėlimo antstole, o tik nurodant drausmės bylos iškėlimo tvarką. Kaip jau minėta, antstolei drausmės byla iškelta atsakovo komisijos patikrinimo išvadų ir prezidiumo nutarimo, o ne taikos sutarties pagrindu, todėl taikos sutartis antstolės teisių nepažeidžia.
18. Atskirajame skunde antstolės nurodyti argumentai dėl pagrindo jai iškelti drausmės bylą nėra reikšmingi sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo klausimą, kadangi drausmės bylos iškėlimo klausimas taikos sutartimi nėra išsprendžiamas, teismas ginčo iš esmės nenagrinėjo, be to, bylos nagrinėjimo teisme dalyku nagrinėjamu atveju nebuvo drausmės bylos iškėlimo klausimas, o ieškovė reikalavo tik iš naujo išnagrinėti ieškovės skundą dėl antstolės veiksmų. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl antstolės argumentų, kuriais ši įrodinėja savo veiksmų vykdomoje byloje teisėtumą.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Apibendrinęs nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino šalių taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.