Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, neteistam, kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. K., laikotarpiu nuo 2015 kovo iki liepos mėnesio, sistemingai baugino Č.-Š., naudodamas psichinę prievartą o būtent:

jis, 2015-03-28 22.27 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), naudodamas kompiuterį ir jam suteiktą interneto prieigą, socialiniame tinklalapyje „Facebook“ prisistatydamas P. J. vardu, S. Č.-Š. siuntė grasinančias žinutes su tekstu „nu as gi tau parasiau, kad tave nuzudysiu“;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015-05-02 17.18 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), naudodamas kompiuterį ir jam suteiktą interneto prieigą, socialiniame tinklalapyje „Facebook“ prisistatydamas P. J. vardu, S. Č.-Š. siuntė grasinančias žinutes su tekstu „galiausiai atvažiuos 3 metrų ugio tomas sveikata ir fiziskai paaiskins“;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015-05-02 17.44 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), naudodamas kompiuterį ir jam suteiktą interneto prieigą, socialiniame tinklalapyje „Facebook“ prisistatydamas P. J. vardu S. Č.-Š. siuntė grasinančias žinutes su tekstu „ir svarbiausia variuosi automobiliu, o tu visada juo vaziuosi, kaip trenksis i tave girtas, tai iskart i ligonine o del saugos dirzu 100% gausi dubens trauma, o tada tik pas igori blet“;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015-06-30 21.30 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), naudodamas kompiuterį ir jam suteiktą interneto prieigą, socialiniame tinklalapyje „Facebook“ prisistatydamas P. J. vardu S. Č.-Š. siuntė grasinančias žinutes su tekstu „ir kaip as nekenčiu to tavo vaikezo durno, pasigaminto pisantis su kitu vyrui, jei dar pamatysiu nudėsiu“;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015-06-30 22.28 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), naudodamas kompiuterį ir jam suteiktą interneto prieigą, socialiniame tinklalapyje „Facebook“ prisistatydamas P. J. vardu S. Č.-Š. siuntė grasinančias žinutes su tekstu „taigi bėk“.

Nukentėjusioji S. Č.-Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. K. buvo jos studentas, o vėliau iš studento tapo jos persekiotoju. Ji patvirtina, kad buvo grasinama nužudyti, buvo sekama jos aplinka, lankomasi jos ir vyro darbo vietose, buvo sekamas jos automobilis. Asmuo rašė labai daug žinučių, labai daug kontaktavo, daugiausia buvo grasinimai. Materialinės žalos ji nereikalauja. Viskas prasidėjo gal 2010 m., tada nurimo, o po 2 metų vėl jis atsirado. Iš pradžių skambindavo, rašydavo, po to ėmė rašyti socialiniame tinkle „Facebook“. Po to ji matydavo jį Valakampiuose, prie savo namo. Socialiniame tinke „Facebook“ rašydavo, kad nužudys. Turėjo savo paskyrą, bet po to susikūrė ir P. P. vardu, tačiau iš rašymo stiliaus ir temų suprato, jog tai tas pats asmuo. Jis grasino dar 2015 m. vasarą, o link rudens grasinimai baigėsi. Kažkokiu būdu jis ištrynė paskutinius tekstus rašytus „Facebook“, todėl negalėjo jų pateikti advokatui. Ji matydavo jį prie savo namų ir manė, jog jo grasinimai yra realūs, bijojo išleisti vaiką į kiemą.

Iš prie nukentėjusiosios pareiškimo pateiktų žinučių iš socialinių tinklų matyti, jog asmuo, pasivadinęs V. K. ir P. P. vardu, siuntinėjo įžeidžiančio ir grasinančio pobūdžio žinutes nukentėjusiajai (b. l. 15-49, 55- 57).

Nukentėjusiosios parodymai, vertinant juos kartu su jos pateiktų žinučių iš socialinių tinklų tekstais, leidžia teismui daryti išvadą, kad V. K. sistemingai baugino S. Č.-Š., naudodamas psichinę prievartą. Tokiais veiksmais jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

2016-04-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi V. K. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 128, 129).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad V. K. įtariamos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, pagal savo psichikos būklę, jis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu V. K. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, pagal savo psichikos būklę, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl jo psichikos būklės, jo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime netikslingas, jis negali būti pilnavertis teismo proceso dalyvis, jo parodymai įtakoti psichikos sutrikimo požymių, nevertintini kaip objektyvūs. Dėl V. K. nustatyto psichikos sutrikimo pobūdžio, kurio pablogėjimo metu (pasireiškus psichozei) tiriamajam būdingas pavojingas visuomenei elgesys, rekomenduojama jam skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 132-137).

Apklaustas teisme ekspertas M. Juodakis patvirtino ekspertizės akte padarytas išvadas, kad V. K. uždraustos veikos padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu progresuojančiu psichikos susirgimu – paranoidine šizofrenija. Dėl šios priežasties jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ir šiuo metu negali, todėl rekomenduoja jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, t. y. ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Anot eksperto, V. K. pavojingumas pasireiškia ligos paūmėjimo metu, t. y. psichozinė simptomatika, kliedesiai. Pritaikius stacionarinį gydymą ta simptomatika buvo kooperuota. Pritaikius ambulatorinį gydymą galima iš dalies valdyti jo psichikos sutrikimą ir, jei nesikartotų tokios būklės, mano, kad pavojingumas būtų sumažintas iki minimumo. Medikamentinio gydymo fone jo būklė buvo tikrai pagerėjusi, todėl tęsiant tokį gydymą panašus paūmėjimas nesikartos, o jei ir pablogėtų jo būklė, tai poliklinikoje yra galimybė kreiptis dėl medicininių priemonių sugriežtinimo. Šioje stadijoje užtektų ambulatorinio gydymo, jei jis būtų užtikrintas ir reguliarus.

Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą L. K. teisme nurodė, kad V. K. yra jos sūnus. Sūnus šiuo metu yra normalios būklės, jau antra savaitė kaip dirba. Norėjo dirbti, nors anksčiau niekada taip nebuvo. V. visiškai ramus, geria vaistus, vaikšto į psichikos sveikatos centrą, esantį Vytenio g. Vaistai, pagal nustatytas taisykles, yra skiriami tik mėnesiui, tada sūnus vėl eina ir jam vėl išrašomi vaistai. Vaistus geria reguliariai. Sūnaus neįmanoma atpažinti: jis nori dirbti, įsidarbino, normaliai bendrauja su žmonėmis, atrodo lyg naujai gimęs. Jis iki 2015 m. nesigydė, nes buvo sunku suprasti. Ji galvojo, kad tai blogas jo charakteris. Ji ilgai dirbavo ir tik po to pastebėjo, kad jis piktėja.

Vadovaudamasis eksperto paaiškinimais ir pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kurio išvadose nurodyta, jog V. K. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, teismas konstatuoja, kad V. K. darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką buvo nepakaltinamas, todėl pagal BK 17 straipsnio nuostatas jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog V. K. rekomenduojama taikyti priverstinį gydymą. Tą patvirtino ir ekspertas teismo posėdžio metu. Atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas ir eksperto paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis, V. K. yra taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Vadovaudamasis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BPK 401, 403, 404 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nepakaltinamumo būklėje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.