Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, Vitai Šimkienei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui R. B., atsakovo atstovams advokato padėjėjui R. M., H. M., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui Z. B. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, tretieji asmenys M. P., V. Š., M. R., Seesam Insurance AS, veikianti per Lietuvos filialą, BTA Insurance company“ Se Lietuvos filialas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

byla nagrinėjama pagal ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 94365,90 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teisme sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2012-09-10 užsidegė ieškovo apdrausto buto, esančio (duomenys neskelbtini), stogas, gaisro kilimo priežastis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 178 p. pažeidimas, kilusio gaisro kaltininkas atsakovas. Remiantis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais ieškovas apdegusio buto savininkui M. P. išmokėjo 3 draudimo išmokas: 5726,94 Lt dydžio draudimo išmoką už kilnojamajam turtui padarytą žalą, 70311,00 Lt dydžio draudimo išmoką už nekilnojamam turtui padarytą žalą, 18327,96 Lt draudimo išmoką už nekilnojamam turtui padarytą žalą, iš viso 94365,90 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškovui išmokėjus draudimo išmoką dėl žalos, už kurios padarymą yra atsakingas atsakovas, ieškovas įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš atsakovo. Ieškovas 2012-10-29 atsakovui pateikė pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas padarytos žalos neatlygino (b. I tomas l. 3-4).

Atsakovas patikslintu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvų esmė - ieškovas visų civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo sąlygų nepa­grindė ir neįrodė. Atliekant gaisro tyrimą, atsakovas sutiko, kad yra kaltas dėl 2012-09-10 kilusio gaisro, prašė nebausti jo administracine tvarka, o administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame būtų konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai buvo nesurašytas atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę, teisingumo ir protingumo reikalavimus. Laikytina, kad byloje nėra ginčo dėl neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio bei atsakovo kaltės, tačiau kyla ginčas dėl atlygintinos žalos dydžio. Sąmatas, kuriomis remiasi ieškovas sudarytos vienašališkai ieškovo, todėl atsakovas neturėjo galimybės ginčytis dėl nuostolių dydžio, mano, kad padarytos ir atlygintinos žalos dydis apskaičiuotas netinkamai ir neteisingai. Yra esminis nesutapimas tarp gaisro metu sugadinto pastato adresu (duomenys neskelbtini), stogo ploto ir ploto, kuriame atlikti remonto darbai (skirtumas, vertinant dviejų draudimo kompanijų pretenzijas yra apie 65 m², kas yra 32,5% daugiau, nei padaryta žalos sugadinto stogo ploto prasme). Pagal ieškovo pateiktą su ieškiniu sąmatą M. P. turtui padaryto žalos ištaisymui reikalingas lietvamzdžių montavimas. Sąmatoje nurodoma, kad lietvamzdžių mato vienetas yra 100 m², o koeficientas - 0,12. Pagal minėtą sąmatą, reikalinga 12 m² lietvamzdžių. Visiškai neaišku, kokiu būdu skaičiuojamas reikalingų lietvamzdžių kiekis. LR CK 6.263 straipsnio 2 dalis įtvirtina visiško žalos atlyginimo principą, tačiau akivaizdu, kad iš asmens negali būti reikalaujama atlygint daugiau žalos, nei jos realiai buvo padaryta (b. I tomas l. 131-132).

Trečiasis asmuo M. P. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka (b. I tomas l. 141).

Trečiasis asmuo Seesam Insurance AS, veikiantis per Lietuvos filialą, pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad ieškovas teismui yra pateikęs žalos dydį tinkamai pagrindžiančius dokumentus. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybą tikslaus sugadinto stogo dangos kiekio nėra apskaičiavusi ir nurodžiusi, savo rašte pažymėjo, kad nudegė ir nuardyta apie 200 kv.m. (duomenys neskelbtini) stogo dangos. Tikslus dėl gaisro sugadintos stogo dangos kiekis buvo nustatytas atliekant kiekvieno iš butų stogo remonto darbus ir užfiksuotas lokalinėse sąmatose bei atliktų darbų aktuose. Seesam Insurance AS Lietuvos filialas pagal būsto ir gyventojų draudimo sutartį buvo apdraudęs butą Nr. 6. Nustatytas galutinis sugadintos stogo dangos kiekis 90 kv.m. Dėl šio draudiminio įvykio tretysis asmuo išmokėjo 44615,03 Lt dydžio draudimo išmoką (b. I tomas l. 142-143). 2013-11-05 gautas prašymas priteisti 254,54 Lt bylinėjimosi išlaidas (kelionės išlaidos) (b.II tomas l. 90-91).

Trečiasis asmuo „BTA Insurance company“ Se Lietuvos filialas pateiktu atsiliepimu su ieškovo ieškiniu sutiko, nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja procesu ir vietoje to, kad derėtis su draudimo kompanijomis dėl taikos sutarčių sudarymo bei abipusių nuolaidų pagalba išspręsti ginčą, inicijuoja teisminius procesus ir didina bylinėjimosi išlaidų dydį. Pagal pateikta sąmatą už remonto darbus (duomenys neskelbtini), išmokėta 2087,00 Lt (b. I tomas l. 190-191).

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Nagrinėjant bylą teisme ieškovo atstovas ieškinį palaikė, atsakovo atstovas ieškinio nepripažino.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas iš esmės paaiškino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad suremontuoto stogo plotas sudaro apie 170 m2, kurio kvadratūra paskaičiuota pastato ilgį 18,73 m. sudėjus su išsikišusio stogo ilgiu ir padauginus iš stogo pločio 6.98 m2, kadangi stogas yra ne horizontalus, o „V“ formos, todėl prie gauto ploto reikia pridėti dar apie 30 proc. Toks skaičiavimas grindžiamas ieškovo ekspertų skaičiavimais, kurie skaičiuodami rėmėsi kadastrinės bylos duomenimis ir faktine situacija, nes stogas išsikiša į išorę virš dengiamos patalpos ir ši dalis taip pat buvo sugadinta. Lietvamzdžių 12 m2 paskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad yra 4 kampai, kiekvienam jų reikia 4 m. vamzdžio, vienam metrui lietvamzdžio pagaminti sunaudojama 0,7 m2 skardos. Skaičiuojant vamzdžius nurodoma sunaudotos skardos kvadratūra. Atsakovas yra iš dalies darbingas ir gali atlikti išvadoje neuždraustus darbus, ir gauti iš to pajamas, dėl prašomos priteisti sumos sumažinimo nesutiko, mano, kad atsakovo turtinė padėtis, jo sveikatos būklė neatleidžia nuo pareigos atlyginti žalą (b. II tomas l. 117, 117a). Ieškovo atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba nurodė tik apytikslį nudegusio stogo plotą. Tikslaus žalos dydžio nustatymas nėra priskiriamas Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos kompetencijai. Atsakovas nepateikia jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių nustatyto žalos dydžio realumą, todėl teismas turėtų vadovautis ieškovo pateiktais ieškinio reikalavimus pagrindžiančiais įrodymais. Visiškai atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės dėl sunkios turtinės padėties negalima. Ieškovas nesutinka su atsakovo pateiktais argumentais dėl žalos atlyginimo sumažinimo ieškinio patenkinimo atveju ir reikalauja visiško žalos kompensavimo. Atsakovas žalos padarymo metu dirbo pagal verslo liudijimą jau po pablogėjusios sveikatos būklės (Miokardo infarktas 2012-03-09, tuo tarpu stogo remontus atlikinėjo 2012-09-10), tai tik įrodo, kad nepaisant sveikatos būklės, jis geba užsiimti darbine veikla. Atsakovas nepateikia jokių duomenų apie tai, kad kažką turi išlaikyti ar remti (b. II tomas l. 118).

Atsakovo atstovas paaiškino, kad palaiko atsiliepime (patikslintame) išdėstytus motyvus, atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio neginčija. Atsakovas pripažino, kad stogo remonto darbus (duomenys neskelbtini), atlikinėjo jis ir, kad dėl jo kaltės kilo gaisras. Nesutinka dėl ieškovo nurodytu žalos dydžiu dėl dviejų motyvų: neteisingai paskaičiuotos stogo kvadratūros ir neaiškių lietvamzdžių paskaičiavimo, mano, kad lietvamzdžiai turėtų būti matuojami metrais, o ne kvadratais, kitų argumentų dėl žalos dydžio neginčija. Tenkinus ieškinį prašė sumą sumažinti iki 50 procentų, priteistą sumą išdėstyti dviejų metų terminui. Kitų pajamų be netekto darbingumo pensijos atsakovas negauna, turi tik 50 proc. darbingumą (b. II tomas l. 116-117). Atsakovo atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad ieškinio patenkinimo atveju, yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti LR CK 6.251 straipsnio 2 dalies ir 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, atsakovo sveikatos būklė yra sunki, todėl tai mažina galimybes gauti pajamų iš darbinės veiklos bei padidina pragyvenimui reikalingas išlaidas, nes būtini medikamentai sveikatos priežiūrai, atsakovo gaunamas pajamas sudaro tik gaunama netekto darbingumo pensija 509,74 Lt per mėnesį, atsakovui nuosavybės teise priklausančio 0,0100 ha žemės sklypo vertė yra nedidelė. Tuo tarpu ieškovo padėtis yra gera, turi sparčiausią pardavimo tinklą šalyje, yra viena sparčiausiai augančių draudikų šalyje, įsitvirtinusi didžiausių šalies draudimo bendrovių trejetuke, todėl ieškovo sumokėtos draudėjui sumos atlyginimas nepadarys ieškovui esminės žalos (b. II tomas l. 120-121).

Atsakovas, tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą nustatytos faktinės bylos aplinkybės. 2012-09-10 kilo gaisras ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo. Gaisro židinys ant (duomenys neskelbtini), po stogo danga esančios degios medžiagos (degi stogo dangos plėvelė), gaisro metu nukentėjo namo 4, 5 ir 6 butai. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus rašte nurodyta, kad gaisro metu nudegė ir nuardyta apie 200 m2 (duomenys neskelbtini) namo 4, 5 ir 6 butų stogo dangos, patalpos užlietos vandeniu. Gaisro kilimo priežastis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 178 punkto pažeidimas, atliekant ugnies darbus. Kilusio gaisro kaltininku pripažintas atsakovas, kuris, dirbdamas vienas pagal verslo liudijimą (b. I tomas l. 80), atliko stogo remonto darbus, atsakovui administracinio poveikio priemonės netaikytos (b. I tomas l. 24, 67-68). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis trečiajam asmeniui M. P., buvo apdraustas pas ieškovą. Tretysis asmuo gyventojų turto draudimu (poliso serija PZULT Nr. 1274591) nuo 2011-03-28 iki 2052-03-28 butą, esantį (duomenys neskelbtini), apdraudė nuo ugnies, gamtinių jėgų, vagystės, vandens, stiklo dūžio, piktavališkos trečiųjų asmenų veiklos, draudžiamųjų įvykių pasekmėje atsiradusių nuostolių, draudimo suma –666000,00 Lt (b. II tomas l. 4-5), taip pat nuo 2012-03-28 iki 2013-03-27 apdraustas kilnojamas turtas (b. II tomas l. 6). Draudėjui M. P. ieškovas išmokėjo 3 draudimo išmokas: 5726,94 Lt draudimo išmoką už kilnojamam turtui padarytą žalą, 70311,00 Lt draudimo išmoką už nekilnojamam turtui padarytą žalą, 18327,96 Lt draudimo išmoką už nekilnojamam turtui padarytą žalą, iš viso 94365,90 Lt (b. I tomas l. 25-36, b. II tomas l. 9-12). Atsakovui pateikta pretenzija dėl 94365,90 Lt žalos atlyginimo, tačiau atsakovas jos iki šiol neatlygino.

Nagrinėjamu atveju ieškinį reiškia draudikas UAB DK „PZU Lietuva“, išmokėjęs draudėjui trečiajam asmeniui M. P. draudimo išmoką dėl gaisro metu sugadinto turto. Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnį draudimo santykiuose draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui yra subrogacija. Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas prievolėje, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą.

Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas (LAT 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007). Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (Lietuvos Respublikos CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (Lietuvos Respublikos CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Todėl ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, esant nurodytoms CK nuostatoms, suformuotai teismų praktikai, turi įrodyti, kad jis kaip draudikas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmoka, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo neteisėti veiksmai.

Byloje nustatyta, kad 2012-09-10 gaisras kilo dėl atsakovo veiksmų, atliekant remonto darbus ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo, kurio pasekoje nukentėjo trys butai, tame tarpe ir trečiojo asmens M. P. turtas. Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai (Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Dėl to turi būti laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Už jų pažeidimą arba nevykdymą nustatyta net administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos ATPK 192 straipsnis). Atsakovas nesilaikė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 178 punkto reikalavimų, kuriame nurodyta, kad 5 m. spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esančios konstrukcijos ar medžiagos, kurios gali užsidegti, turi būti pašalintos arba patikimai apsaugotos. Taip pat reikia imtis priemonių, kad kibirkštys nepatektų ant žemiau esančių degių konstrukcijų. Iš Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus gaisrų tyrimų poskyrio viršininkės L. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant tyrimą atsakovas dėl kilusio gaisro kaltę pripažino, atsižvelgiant į atsakovo nuoširdų prisipažinimą, sveikatos būklę bei į teisingumo, protingumo reikalavimus, atsakovui administracinio poveikio priemonės netaikytos (b. I tomas l. 67). Byloje nėra ginčo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio bei kaltės, tačiau atsakovas nesutinka su žalos dydžiu.

Dėl žalos dydžio.

Tarp šalių kilo ginčas dėl atlygintinos žalos dydžio.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą. Tačiau patirtų nuostolių dydis nėra preziumuojamas, ieškovas pateikdamas ieškinį privalo įrodyti ne tik patį faktą, bet ir patirtų nuostolių dydį. Bendras ir vienas iš svarbiausių reikalavimų, keliamas norint atlyginti bet kokius nuostolius, yra jų realumas.

Teismų praktikoje nustatyta, kad sprendžiant dėl žalos draudimo santykiuose atlyginimo, teismas turi pareigą patikrinti ar išmokėtas žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam trečiajam asmeniui yra realus ir pagrįstas, tai yra ar išmokant draudimo išmoką nukentėjusiajam trečiajam asmeniui tinkamai buvo vykdoma pareiga bendradarbiauti, rūpintasi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės įvykdymu, pareikalauta patikimų žalos atlyginimo įrodymų. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokos fakto, būtina įrodyti, kad atitinkamas draudimo išmokos dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (LAT 2010-02-23 civilinė byla Nr. 3K-3-78/2010). Teismų praktikoje nustatyta (LAT 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007, 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2007), kad tokiu atveju asmuo, kuriam pareikštas reikalavimas, turi teisę ginčyti atgręžtinio reikalavimo tvarka prašomo priteisti iš jo žalos atlyginimo dydį ir, be to, įrodinėti aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis teismo gali būti sumažintas (Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Atsakovas mano, kad ieškovas netinkamai ir neteisingai apskaičiavo atlygintinos žalos dydį. Nurodo, kad yra esminis nesutapimas tarp gaisro metu sugadinto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo ploto, kuris nurodytas Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus gaisrų tyrimų poskyrio viršininkės 2012-09-25 tarnybiniame pranešime, ir ploto, kuriame atlikti remonto darbai, be to, ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytų medžiagų ir darbų paskaičiavimai kelia pagrįstų abejonių, o būtent neaiškus lietvamzdžių paskaičiavimas.

2012-09-25 Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus gaisrų tyrimų poskyrio viršininkės L. M. tarnybiniame pranešime (b. I tomas l. 67) ir 2012-11-16 Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus rašte (b. I tomas l. 24) nurodyta, kad gaisro metu nudegė apie 200 m2 namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų 4, 5 ir 6 stogo dangos, patalpos užlietos vandeniu. Teismas sutinka su ieškovo ir trečiojo asmens Seesam Insurance AS, veikiančio per Lietuvos filialą, išdėstyta pozicija, kad Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus dokumentuose nurodytas tik apytikslis sugadinto stogo plotas. Tikslus dėl gaisro sugadintos stogo dangos kiekis buvo nustatinėjamas atliekant kiekvieno iš butų stogo remonto darbus ir užfiksuotas lokalinėse sąmatose bei atliktų darbų aktuose. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu aiškiai ir nuosekliai paaiškino atliktus paskaičiavimus dėl stogo ploto ir lietvamzdžių, minėti paskaičiavimai atsispindi lokalinėse sąmatose. Atsakovo argumentai dėl apgadinto pastato stogo ploto nesutapimo ir lietvamzdžių paskaičiavimo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovas savo nesutikimą dėl žalos dydžio grindė tik abstrakčiais savo samprotavimais, nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad išmokėtos draudimo išmokos dydis trečiajam asmeniui yra nepagrįstas ir nerealus, prašymo skirti ekspertizę, teismui pasiūlius, nepateikė. Ieškovas, įrodinėdamas išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumą ir realumą, pateikė turto apžiūros aktą su priedais, lokalines sąmatas, atliktų darbų aktą, PVM sąskaitas faktūras, fotonuotraukas (b.I tomas l. 12-23, 28-30, 33-31, b. II tomas l. 39-40). Teismo nuomone, ieškovo pateikti įrodymai objektyvumo prasme abejonių nekelia, todėl yra pagrindas išvadai padaryti, kad ieškovo pateikti įrodymai patikimai pagrindžia realų padarytos žalos dydį (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovui atliekant remonto darbus ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo kilo gaisras, ko pasekoje nudegė namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo danga užlietos buto patalpos, t.y. padaryta žala trečiojo asmens M. P. turtui ir dėl to ieškovas išmokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui, yra pagrindas išvadai padaryti, jog atsakovo neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su ieškovo prašoma priteisti išmokėta draudimo išmokos suma (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis).

Kadangi teismo nuomone, yra pagrindas pripažinti nustatytomis visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovo prašomą draudimo išmokos sumą 94365,90 Lt (Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnis).

Ieškovui iš atsakovo yra pagrindas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuostolių atlyginimo mažinimo.

Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tokiu būdu įgyvendinami teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai tais išimtiniais atvejais, kai visiškas nuostolių atlyginimas sukeltų atsakovui ar kitiems asmenims labai sunkių padarinių. Minėta teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Respublikos CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir Lietuvos Respublikos CK 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Žalą padariusio asmens sunkios turtinės padėties sąvoka yra vertinamoji, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju apie tai sprendžia pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes. Pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (LAT 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012 ir kt.).

Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, tuo tarpu aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo.

Atsakovo atstovas prašo sumažinti žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ar 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais 50 procentų. Ieškovo atstovas su atlygintinos žalos dydžio mažinimu nesutinka, mano, kad atsakovo sveikatos būklė ir turtinė padėtis neatleidžia nuo pareigos atlyginti žalą, žalos dydis gali būti mažinamas tik išskirtiniais atvejais.

Atsakovo atsakomybė kilo iš pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo. Atsakovo veiksmai dėl gaisro kilimo pasireiškė ypatingu nerūpestingumu ir neatsargumu, nes jis remontuodamas stogą ir atlikdamas ugnies darbus, pažeidė teisės aktų reikalavimus, kas sąlygojo žalos atsiradimą. Atsakovas nenurodė nepriimtinų ir neigiamų labai sunkių pasekmių, kurios galėtų atsirasti jam ar kitiems asmenims dėl priimto teismo sprendimo. Atsakovas iki teismo sprendimo ieškovui geranoriškai nėra atlyginęs nei dalies padarytos žalos.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas dirbo pagal verslo liudijimą (b. I tomas l. 80 ), atsakovui mokama 509,74 Lt netekto darbingumo pensija (b. II tomas l. 112-113), jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. II tomas l. 45). Duomenų apie kitą turimą nekilnojamąjį turtą, registruotiną kilnojamąjį turtą (pvz. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą), turimas santaupas kredito įstaigose, atsakovo išlaikomus ar remiamus asmenis byloje nėra. Atsakovui diagnozuota išeminė širdies liga, 2012-03-09 persirgtas miokardo infarktas (b. II tomas l. 41-42), nustatytas dalinis darbingumo lygis - 50 procentų nuo 2013-06-28 iki 2015-06-27 (b. II tomas l. 43-44). 2013-07-15 Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyti darbai, kurių atsakovas negali dirbti (b. II tomas l. 43). Kaip matyti iš pateiktos 2013-07-15 išvados, atsakovo galimybė dirbti nėra visiškai apribota, jis gali dirbti išvadoje neuždraustus darbus ir taip gauti pajamų iš darbinės veiklos. Kad atsakovo galimybės dirbti nėra visiškai apribotos patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas pagal verslo liudijimą dirbo, atliko remonto darbus ir po pablogėjusios sveikatos, t.y. po 2012-03-09 persirgto miokardo infarkto 2012-09-10 remontavo stogą, esantį (duomenys neskelbtini), kai sukėlė gaisrą. Be to, atsakovo ribotas darbingumas nustatytas yra terminuotai - iki 2015-06-27. Įrodymų, kad atsakovo sveikatos būklė žymiai pablogėjo po kilusio gaisro, dėl ko atsakovas negalėtų dirbti ne tik šiuo metu, bet ir ateityje, byloje nepateikta. Nors ieškovas yra nelygiavertėje padėtyje su atsakovu, tačiau vien tai nesudaro pagrindo mažinti žalos atlyginimą.

Vertinat nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas taikyti nurodytas įstatymo normas ir sumažinti atlygintinos žalos dydį.

Dėl teismo sprendimo išdėstymo.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą tenkinus ieškinį teismo priteistą sumą išdėstyti 2 metų terminui (b. II tomas l. 117).

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (Lietuvos Respublikos CPK 284 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas galimas tik jei byloje yra duomenų apie sunkią skolininko turtinę padėtį arba yra kitokių svarbių aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimą įvykdyti iš karto yra sunku.

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes ir ieškovui priteistos sumos dydį, teismo nuomone, neišdėsčius sprendimo vykdymo, atsakovas neturėtų galimybės patenkinti savo būtiniausių poreikių.

Sprendžiant teismo sprendimo išdėstymo klausimą turi būti atsižvelgta taip pat ir į ieškovo interesus. Būtina nustatyti, kad išdėsčius sprendimo įvykdymą nebus pažeisti teisėti ieškovo interesai. Byloje ieškovas yra juridinis asmuo, vykdantis komercinę veiklą, ieškovas nenurodė priežasčių, sudarančių pagrindą neišdėstyti teismo sprendimo vykdymas, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, kad ieškovui teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neturėtų sukelti didelių neigiamų pasekmių. Priteistinos iš atsakovo sumos išieškojimo išdėstymas yra labai reikšmingas atsakovui kaip fiziniam asmeniu, nes taip sudaroma jam galimybė grąžinti ieškovui skolą atitinkamomis pinigų sumomis.

Todėl vertinant nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismo nuomone, sprendimo vykdymo išdėstymas 24 mėnesių (2 metų) laikotarpiui nepažeis ieškovo interesų, užtikrins šalių interesų pusiausvyrą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie 2831,00 Lt sumokėtą žyminį mokestį (b. I tomas l. 6), 4694,80 Lt advokato pagalbai apmokėti (b. I tomas l. 8-9, 94-97), iš viso 7525,80 Lt. Byloje yra įrodymai apie trečiojo asmens Seesam Insurance AS, veikiančios per Lietuvos filialą, turėtas bylinėjimosi išlaidas 254,54 Lt (b. II tomas l. 90-93). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir trečiajam asmeniui.

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad yra patirta 50,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, todėl iš atsakovo priteistinos šios išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 284 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 94365,90 Lt (devyniasdešimt keturis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt penkis Lt 90 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7525,80 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt penkis Lt 80 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“, įmonės kodas 110057869, esančiai Konstitucijos pr. 7, Vilniuje.

Išdėstyti sprendimo įvykdymą dvidešimt keturių (24) mėnesių laikotarpiui, šio laikotarpio pradžią skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir nustatant, kad atsakovas Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo laikotarpiu kiekvieną mėnesį moka po 4245,00 Lt (keturis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt penkis Lt 00 ct), paskutinį mėnesį mokant 4256,70 Lt (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt šešis Lt 70 ct), iš viso 101891,70 Lt (94365,90 Lt +7525,80 Lt).

Priteisti iš Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 254,54 Lt (du šimtus penkiasdešimt keturis Lt 54 ct) bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, įmonės kodas 302677744, esančiam Ulonų g. 2, Vilniuje.

Priteisti iš atsakovo Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 50,25 Lt (penkiasdešimt Lt 25 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

2013-03-08 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.