Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-12-07 · Byla Nr. ATP-591-350/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-07
Bylos Nr.
ATP-591-350/2012
Teisminio proceso Nr.
4-32-3-00125-2012-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėjas Vitalijus Šidagis Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-591-350/2012

Proceso Nr. 4-32-3-00125-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Ž. T., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutarimo Ž. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-10-03 nutarimu Ž. T. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą jam skirta 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; už ATPK 127 str. 2 d. - 120 Lt bauda ir už ATPK 124¹ str. 7 d. - 20 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudas subendrinus Ž. T. paskirta 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, įpareigojant Ž. T. per du mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio rajono agentūrai (duomenys neskelbtini) padarytą 205,54 Lt turtinį nuostolį.

Ž. T. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2012-02-07 apie 15³¹ val., (duomenys neskelbtini), nuvažiavo ant upės ledo ne specialiai tam įrengtoje vietoje, važiuodamas ledu įlūžo. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, užterštas upės ledas, padaryta žala gamtai. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai.

Šalies argumentai

Ž. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-10-03 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad pagal ATPK 127 str. 2 d. jis atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, nes įvykio metu buvo teisėtas automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtu valdytoju, todėl jo atsakomybė pagal šį straipsnį yra negalima. Be to, mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra aiškiai suformuluota kokiais būtent veiksmais jis padarė aptariamą pažeidimą, kuris nulėmė ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytas pasekmes. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka ir su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 130 str. 1 d., teigdamas, kad ši norma negali būti taikoma, kai eismo įvykio metu apgadinamas automobilis, kurį jį vairavęs asmuo teisėtai valdo.

Be to, apeliantas prašo įvertinti ar pirmosios instancijos teismas pratęsdamas terminą administracinei nuobaudai skirti tinkamai taikė ATPK 35 str. įtvirtintą teisės normą.

Atsiliepimas

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti Ž. T. skundo ir mano, kad apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo. Teigia, kad apelianto išsakomi argumentai dėl eismo įvykio fakto neigimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Ž. T. skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ str. įtvirtina nuostatą, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 127 str. 2 dalyje numatyta, jog KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 str. 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET – užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Apeliacinės instancijos teismui įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą nekyla jokių abejonių, kad Ž. T. važinėdamas užšalusiu vandens telkiniu – (duomenys neskelbtini) upe, apgadino jo motinai – O. S. priklausantį automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš esmės šios aplinkybės neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Kaip matyti iš apeliacinio skundo Ž. T. savo kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų neigia, tvirtindamas, kad jis šio įvykio metu buvo apgadinto automobilio teisėtas valdytojas, todėl iš esmės jokiam kitam asmeniui žala nebuvo padaryta, kas daro jo atsakomybę pagal ATPK 127 str. 2 d. negalimą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų visuma patvirtina, kad automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso O. S., kuri tiek teismo posėdžio metu (b.l. 49), tiek jos paaiškinimas esantis bylos medžiagoje (b.l. 45) patvirtina Ž. T. teiginius, kad O. S. vardu registruotu aukščiau minėtu automobiliu nuolat, jos sutikimu ir leidimu kaip automobilio bendrasavininkis naudojosi jos sūnus - Ž. T., kuriam ji jokių turtinių pretenzijų neturi. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei įvertinus, kad byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių šiuos automobilio savininkės teiginius ar, kad kas ji reikštų pretenzijas dėl padarytų automobilio apgadinimų ir remiantis principu, kad visos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina neabejotina išvada, kad Ž. T. pažeidimo padarymo metu buvo teisėtas automobilio valdytojas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. nekyla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2179/2009, N62-2509/2010). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-3550/2010). Įvertinus tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. T. automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdė teisėtai, todėl darytina išvada, kad jis negali būti traukiamas atsakomybėn už eismo įvykio sukėlimą.

Atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde taip pat ginčija aplinkybę, jog apie eismo įvykį turėjo pareigą pranešti policijai. ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas padaromas tyčia, pažeidėjui suvokiant, kad yra eismo įvykis, tačiau jis apie tai nepranešęs policijai iš įvykio vietos pasišalina. KET 3 p. apibrėžiama, jog eismo įvykis - įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šios bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad Ž. T. svetimą turtą, tačiau neabejotinai nustatyta, jog buvo apgadintas paties Ž. T. teisėtai valdomas automobilis, taigi šiuo atveju nekyla abejonių tik dėl to, jog eismo įvykio metu buvo apgadinta viena transporto priemonė. KET XXX skyriuje, nustatančiame eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, nenumatyta pareiga eismo dalyviui, kurio transporto priemonė buvo apgadinta dėl jo paties veiksmų, nėra sužalotų žmonių, apgadintų kitų transporto priemonių, krovinių, kelio įrenginių ar kt. objektų, pranešti apie eismo įvykį policijai. Jeigu eismo įvykio dalyviui tokia pareiga nenumatyta, tai taikyti jam atsakomybę, kad jis nepranešęs policijai pasišalino iš įvykio vietos, nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nėra pagrindo Ž. T. pripažinti padariusiu ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Nepaisant to, kad apygardos teismas pripažįsta, jog šiuo konkrečiu atveju nenustatyta nei ATPK 127 str. 2 d., nei ATPK 130 str. 1 d. pažeidimų sudėties požymių, tačiau vis dėlto yra pagrindo Ž. T. veiksmus vertinti kaip užtraukiančius administracinę atsakomybę, tačiau pagal kitą ATPK normą, kuri jam šiuo atveju ir inkriminuota. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti objektyvūs požymiai, kad Ž. T. vairuodamas automobilį nuvažiavo ant upės ledo ne specialiai tam įrengtoje vietoje, kas atitinka KET 23 punkto reikalavimų pažeidimą, už kurį speciali atsakomybė administracinių teisės pažeidimų kodekse nenumatyta, todėl pripažintina, kad tokie Ž. T. veiksmai kvalifikuoti pagrįstai pagal ATPK 124¹ str. 7 p., kuriame numatyta atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus numatytuosius ATPK. Atsižvelgiant į tai, kad būtent šis pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais padariniais – žalos gamtai padarymu užteršiant ledą išbėgusiais iš automobilio tepalais , ko iš esmės neneigia ir Ž. T., todėl plačiau šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir pripažįsta, kad administracinė nuobauda už šio pažeidimo padarymą taip pat individualizuota tinkamai ir atlyginimas už gamtai padarytą žalą priteistas pagrįstai, todėl šioje dalyje ir atitinkamai dalyje dėl įpareigojimo atlyginti aplinkai padarytą žalą sumoje 205, 54 Lt skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu.

Kaip minėta administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde yra iškėlęs klausimą dėl termino administracinei nuobaudai paskirti pratęsimo pagrįstumo. ATPK 35 str. 1 dalis įtvirtina, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. To paties straipsnio 3 d. numato, jog jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Atkreiptinas dėmesys, jog ši nuostata baigtinio sąrašo pagrindų, dėl kurių galima pratęsti bendrąjį šešių mėnesių terminą skirti administracinę nuobaudą nenustato. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus šiame straipsnyje nustatytiems terminams.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas 2012-07-13 (b.l. 98), t. y. laiku, dar nesuėjus ATPK 35 str. 1 d. numatytam šešių mėnesių terminui (2012-08-09) nuo pažeidimo padarymo dienos (šiuo atveju – nuo 2012-02-09), priėmė nutartį pratęsti administracinės nuobaudos paskyrimo terminą. Administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigėsi 2012-08-09. Nutarime dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo taip pat nurodė administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priežastis – įvykio aplinkybes ir pažeidimo tyrimą. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas laiku ėmėsi pakankamai aktyvių veiksmų, siekdamas kuo skubiau išnagrinėti administracinio teisės pažeidimą, tačiau dėl aplinkybių, objektyviai užkirtusių kelią tai padaryti minimaliu įstatymo nustatytu terminu, to padaryti nepavyko dėl priežasčių (liudytojų iškvietimo ir savalaikio jų neatvykimo, paties Ž. T. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą), kurios ir apeliacinės instancijos teismas pripažįsta objektyviomis ir svarbiomis, todėl konstatuotina, jog Ž. T. administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas nepažeidžiant ATPK 35 str. reikalavimų, o minėtos aplinkybės pripažįstamos pagrįstu administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo pagrindu.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutarimą pakeisti:

Panaikinti nutarimo dalį, kuria Ž. T. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.,130 str. 1 d. ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., subendrintos Ž. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskirtos nuobaudos.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Algirdas Gaputis