Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. S. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. 81/04-370 netaikyti V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Skundo esmė

5. Nuteistasis V. S. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde teigiama, kad Komisijos nutarimas ir skundžiama nutartis yra nepagrįsti, nemotyvuoti, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis (tame tarpe ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Rec(2003)22). Komisija ir pirmosios instancijos teismas nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Toks teiginys pažeidžia LR Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą ir galimai atitinka BK 154, 155 straipsnius. Europos žmogaus teisių teismas yra nurodęs, kad ankstesni teistumai nereiškia kėsinimosi nusikalsti. Be to, pagal Lietuvos teismų praktiką anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys.

5.2. Skunde nurodoma, kad lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais bendrąja taisykle, jo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimai yra be jokių argumentų. Komisija vadovaujasi tik tomis aplinkybėmis, kurios tariamai gali neleisti pasitikėti nuteistuoju, ir beveik neminimos teigiamos aplinkybės, t. y. ieškoma motyvų asmenį pakartotinai nuteisti. Minimos turėtos drausminės nuobaudos yra negaliojančios, taip pat nurodomi 4 paskatinimai, nors nuteistasis jų turi 5. Pažymima, kad remtis išnykusiomis nuobaudomis charakterizuojant nuteistąjį yra neetiška bei pažeidžia teisingumo principą. Be to, jis visą bausmės atlikimo laikotarpį mokėsi, visi paskatinimai teikti už pažangų pamokų lankymą bei gerus rezultatus pasiektus mokantis bei laikant egzaminus. Nuolat nutylima, jog įvykdžius nusikaltimą apie jį pranešė pats, prisipažino nuo pirmų apklausų, kas rodo atsakomybės jausmo turėjimą. Priekaištai dėl per didelės neatliktos bausmės dalies, gali sudaryti klaidingą nuomonę apie bausmės griežtumą. Nuteistajam 44 metai, visos vertybės, charakterio ypatumai pilnai susiformavę ir bausmės atlikimo metu nepakito. Jis gerbia įstatymus, iki bausmės paskyrimo kaip ir visi mokėjo mokesčius, ką darys ir paleistas iš pataisos namų. Turės nuolatinį darbą, gyvenamąją vietą, socialiniai ryšiai su vaikais, drauge, artimaisiais išlikę stabilūs.

5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis yra išlaikomas artimųjų ir draugų, neslepia pajamų, antstolis išskaičiuoja reguliariai pajamas iš jo asmeninės sąskaitos, taip pat jis pats ieškinius dengia pagal galimybes, nors tas faktas sumenkinamas. Nutylima, jog 2015–2017 metais antstolis pažeisdamas įstatymus jo asmeninę sąskaitą buvo užblokavęs visiškai, ką nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

5.4. Skunde pažymima, jog nuteistasis bausmę atlieka pirmą kartą. Iki šiol nėra paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, todėl nėra pažeidęs lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Nuteistasis atlieka bausmę jau trečiuose pataisos namuose, kartu su recidyvistais, o tai laikytina kankinimu. Nuteistojo nuomone, nėra aišku kokius kriterijus jis dar turi atitikti. 10 metų atlikdamas bausmę jis po kelis kartus lankė visas siūlomas programas, o Komisijoje vėl siūlomos tos pačios programos. Administracija neturi galimybių ir noro siūlyti naujas programas nuteistiesiems. Jų vienintelis tikslas išlaikyti kuo daugiau nuteistųjų pataisos įstaigoje, kadangi tai vienintelis lėšų šaltinis.

5.5. Skunde nurodoma, kad darbo pataisos namų administracija pasiūlyti negali, nes jo nėra. Siūloma dirbti būryje 2 valandas neatlygintinai, tačiau nenurodoma aplinkybė, jog būriuose yra paskirti tvarkiniai, kurie už tai gauna atlyginimą. Nuteistojo nuomone, siūlymas dirbti nemokamus darbus visuomeniniais pagrindais, prieštarauja įstatymams ir laikytinas vergija, o jų atsisakius, užkertama galimybė nuteistajam būti paleistam anksčiau laiko. Pažymima, kad nuteistasis mokėsi, nori įgyti specialybę paklausią darbo rinkoje laisvėje, kad paleistas iš pataisos namų galėtų savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

7. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam V. S. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. V. S. skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinę Komisija ir pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ar apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du trečdalius paskirtos bausmės). Dėl to sutiktina su skundo argumentu, kad likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo instituto. Tačiau, kaip minėta nutarties 6 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam V. S. nustatoma vidutinė – 41 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš esmės pagal „OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuo vidutinės iki žemos skiria tik vienas balas, kas teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Nuo 2017 m. vasario 15 d. V. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik vienu balu, t. y. nuo 42 iki 41 balo. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, remiantis socialinio tyrimo išvada, V. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (21 balas), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį. Tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti V. S. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Be to, pasisakant dėl skundo argumentų apie laisvės atėmimo bausmės atlikimą su recidyvistais, pataisos namų administracijos negalėjimą pasiūlyti naujų programų ir darbo vietų, pažymėtina, kad šie klausimai nebuvo vertinti nei Komisijos, nei apylinkės teismo, todėl ir aukštesnės instancijos teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties to negali vertinti. Taip pat išaiškintina, kad jei nuteistajam atrodo, jog pataisos namų administracija neužtikrina tinkamų bausmės atlikimo sąlygų, pažeidžia jo teises ar pan., tai tokius ginčus jis turėtų spręsti ne lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu, o naudodamasis BVK 183 straipsniu ir tai skųsdamas pataisos namų administracijai, Kalėjimų departamentui, apygardos administraciniam teismui.

10. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, pastaruoju metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir neturi galiojančių nuobaudų. Teigiamai V. S. elgesį apibūdina ir tai, kad jis per visą bausmės laikotarpį yra 5 kartus skatintas, mokosi, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę V. S. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.

11. Nors, kaip jau minėta, nuteistasis buvo skatintas, tačiau jis taip pat net 30 kartų buvo pažeidęs pataisos įstaigos nustatytas vidaus tvarkos taisykles, už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors sutiktina su skundo argumentu, kad nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau ši aplinkybė atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę, o sprendžiant dėl lygtinio paleidimo vertintinas visas nuteistojo resocializacijos procesas, kas nepažeidžia teisingumo principo.

12. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas V. S. nėra pirmasis, vyrauja smurtiniai nusikaltimai. Be to, praeityje V. S. buvo taikyta švelnesnė laisvės apribojimo bausmė, taip pat atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veiką padarymo. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nors nuteistasis iš karto prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, tačiau nusikaltimą įvykdė prieš sugyventinę, būdamas neblaivus, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nuteistasis taip pat tris kartus buvo baustas už alkoholio vartojimą, tačiau nuo 2015 m. kovo 20 d. pataisos įstaigoje nėra užfiksuota, kad jis būtų buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, kas rodo, jog jis deda pastangas pasitaisyti. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos V. S. asmenybei praeityje jam už padarytus nusikaltimus taikytos švelnesnės bausmės nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo. Todėl abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu.

13. Sutiktina su skundo argumentu, kad aplinkybės susijusios su veika, už kurios padarymą V. S. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių. Tą teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas įvertino V. S. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

14. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu V. S. atžvilgiu teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo lėšų tvarkymas. Iš nuteistojo, tenkinant civilinį ieškinį, yra priteistas 18 873,39 Eur žalos atlyginimas, kurio atlyginta tik 5 Eur, taip pat priteistas 9 632,62 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimas. Nors nuteistasis teigia, kad savanoriškai dengia įsiskolinimus iš artimųjų siunčiamų piniginių lėšų, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jo pastangos nėra pakankamos. Nors minėtos sumos yra pakankamai didelės, tačiau nuteistasis nesiima jokių veiksmų stengdamasis kuo didesne dalimi jas padengti, t. y., kaip nurodoma ir skunde, jis pajamas gauna tik iš artimųjų siunčiamų lėšų, tačiau įsiskolinimas yra išieškomas antstolių, jis nedirba, o pataisos namų siūlyto darbo atsisakė. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog šioje srityje jo pastangos nėra tinkamai ir maksimaliai dedamos, nes turint didelių finansinių įsipareigojimų, V. S. iš esmės nededa pakankamai pastangų jiems atlyginti.

15. Šių duomenų kontekste, įvertinus V. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog V. S. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

16. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo skunde paminėtos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“. Teismas visų pirma vadovaujasi įstatymu. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. S. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.