Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovei O. B., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui 2017-04-03 pateiktoje išvadoje nurodė, kad nepilnametis E. B. su tėvais gyvena bute su visais patogumais adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra švarus, tvarkingas, jaukus. Namuose yra visi reikiami baldai, namų apyvokos daiktai, daug žaislų, lavinamųjų žaidimų. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, vystytis, ugdytis. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini)priešmokyklinio ugdymo grupę, už kurią vaiko tėvas sumoka po 50-60 eurų per mėnesį. Vaikas lanko krepšinio būrelį, už kurį vaiko tėvas sumoka 18,00 EUR per mėnesį. Skyriaus inspektorei vaikas sakė, kad kartais nesutaria su mama, nes ji pyksta ant jo dėl to, kad jis nesutvarko kambario, pasakė, kad savaitgaliais su tėčiu važiuoja apsipirkti, pas senelius, mama su tėčiu nelabai sutaria, jam patinka leisti laiką ir su mama, ir su tėčiu, nori būti su jais abiem. Ieškovas paaiškino, kad po Skyriaus inspektorės 2016-12-28 apsilankymo šeimoje sutuoktinė apie dvi savaites vartojo mažiau alkoholio, vėliau ji vėl beveik kasdien būdavo neblaivi ir agresyvi, tai mato šalių sūnus. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. kovo mėnesį sutuoktinei prasidėjo problemos su sveikata, todėl ji šiek tiek mažiau vartoja alkoholio. O. B. nedirba, registruota Darbo biržoje, jos teigimu, po Skyriaus inspektorės 2016-12-28 apsilankymo ji tik kelis kartus buvo išgėrusi alaus, daugiau alkoholio nevartojo, ji nesutinka su ieškiniu, nesutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, nori susitaikyti su vyru ir dėl vaiko toliau kartu gyventi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Šalių paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. B..

Šeima gyveno ir iki šiol sutuoktiniai su nepilnamečiu sūnumi gyvena šalims asmeninės dalinės nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių, 57.57 kv.m. bendro ploto, bute adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą su rūsiu šalys dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, įgijo iki santuokos sudarymo, 2003-09-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

Sutuoktinių bendras gyvenimas nesusiklostė, gyvendami viename bute sutuoktiniai apie vienerius metus faktiškai gyvena skyrium, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Sutuoktiniai jau itin ilgą laikotarpį nesutaria, tarp sutuoktinių susiklostė itin sudėtingi tarpusavio santykiai, sutuoktiniai konfliktuoja dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu. Byloje surinkti įrodymai liudija, kad šalių šeima iširo. Nustatytos aplinkybės apie buvusį sutuoktinių bendrą gyvenimą ir apie sutuoktinių bendro gyvenimo iširimą, apie šalių tarpusavio santykius nesudaro galimybės ieškovo reikalavimą nutraukti šalių santuoką laikyti nepagrįstu ir, atsižvelgiant į atsakovės norą išsaugoti šeimą, šalių santuokos nenutraukti, nes byloje surinkti įrodymai visiškai aiškiai patvirtina, jos įregistruota šalių santuoka jau itin ilgą laiką neatspindi tikrųjų šalių santykių ir yra formali. Šalių šeima yra iširusi ir negalima išvada, kad šalių šeima gali būti išsaugota. Atsižvelgtina ir į nagrinėjamos civilinės bylos dėl šalių santuokos nutraukimo nagrinėjimo laikotarpį: ieškinys pareikštas 2017-02-20, t.y. beveiks prieš vienerius metus. Aptariant atsakovės išreikštą norą susitaikyti su sutuoktiniu ir išsaugoti šeimą, vertintinas taip pat atsakovės procesinis elgesys byloje, ji nepateikė atsiliepimo į ieškinį, itin ilgai nesidomėjo bylos nagrinėjimu, neatvyko 2017-06-14 ir 2017-09-04 į bylos nagrinėjimą. Atsakovės elgesys byloje leidžia abejoti jos sąžiningumu išreiškiant norą išsaugoti šeimą. Per ilgą bylos nagrinėjimo laikotarpį šalys nesusitaikė, ieškovas atsisako taikytis su atsakove. Šalys konfliktuoja iki fizinio smurto panaudojimo: pagal ieškovo 2017-09-26 pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šalių susitaikymas negalimas, kad šalių santuokai faktiškai iširus, ji turi būti nutraukta.

Byloje surinkti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kuri pasireiškė reguliariu alkoholio vartojimu, atsisakymu pripažinti turimą priklausomybę alkoholiui, kurią patvirtina šalių paaiškinimai, liudytojų L. B. (ieškovo brolis), L. Č. (atsakovės tėvo brolio sutuoktinė) parodymai, rašytiniai bylos įrodymai. Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialas neturi informacijos apie O. B., tačiau abiejų šalių paaiškinimais nustatyta, kad Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale, dėl abstinencijos sindromo simptomų gydymo ir potraukio alkoholiui slopinimo, atsakovė, įkalbėta artimų giminaičių, gydėsi anonimiškai nuo 2016-11-02 iki 2016-11-11, gydymą apmokėjo ieškovas (2016-11-02 pinigų priėmimo kvitai). Po gydymo atsakovei vėl pradėjus vartoti alkoholį, ieškovas 2016-12-20 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių su pranešimu, kad dėl nuolatinio O. B. alkoholio vartojimo ir jos agresyvaus, neblaivumo būklėje, elgesio šalių sūnus gyvena vaiko auklėjimui netinkamoje aplinkoje. Po ko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistai 2016-12-30 lankėsi šeimos namuose, bendravo su sutuoktiniais ir jų vaiku, kuris teigė, jog tėtis alkoholio nevartoja, mama vartoja alkoholį dienos ir vakaro metu („pasislepia kambaryje ir geria“), O. B. rekomenduota spręsti alkoholio vartojimo problemą, kreiptis į „TC laisva valia“, kuri teikia socialines bei psichologines reabilitacijos paslaugas moterims, priklausomoms nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą, šalių šeimoje 2017 m. sausio mėnesį lankėsi policijos pareigūnai, kuriems O. B. atskleidė, jog ji turėjusi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. (duomenys neskelbtini) progimnazijos, kurią lanko šalių sūnus, psichologei 2017-01-16 bendraujant su E. B., jis atskleidė dažnus tėvų konfliktus, kurie dažniausiai kyla dėl mamos alkoholio vartojimo, vaikas nurodė, kad mama labai dažnai vartoja alkoholį. Į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ieškovas vėl kreipėsi 2017-02-24, pranešdamas, kad po laikino situacijos pagerėjimo sutuoktinė ir vėl kas dieną vartoja alkoholį, prašė pagalbos, prašydamas dar kartą pabendrauti su žmona. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino jos turimą alkoholio vartojimo problemą, kurią, paaiškino atsakovė, ji siekia išspręsti savarankiškai, nepasitikėdama specialistų pagalba. Komentuodamas atsakovės paaiškinimus apie jos sprendžiamą alkoholio vartojimo problemą ieškovas paaiškino, kad atsakovė alkoholį iki šiol reguliariai vartoja.

Byloje surinkti įrodymai yra pakankami pripažinti atsakovės ilgą piktnaudžiavimą alkoholiu, priklausomybę alkoholiui, kas tapo nuolatinių konfliktų šeimoje, sutuoktinių tarpusavio santykių atšalimo, sutuoktinių atitolimo priežastimi. Alkoholio vartojimas atėmė iš atsakovės galimybę tinkamai elgtis šeimoje, tinkamai vykdyti pareigas sutuoktiniui ir sūnui. Priešingai byloje nenustatyta ieškovo netinkamo elgesio šeimoje, nenustatyta, kad ieškovas nevykdė ar netinkamai vykdė pareigas sutuoktinei ir sūnui, nesirūpino šeima. Teismas atsižvelgia, kad stengdamasis išsaugoti šeimą ieškovas ėmėsi realių veiksmų: prašė artimųjų pagalbos, siekė atsakovės gydymo nuo priklausomybės, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Laukdamas teigiamų pokyčių šeimoje, atsakovas nesiekė, kad byla dėl šalių santuokos nutraukimo būtų išnagrinėta kuo skubiau. Nenustatyta ieškovo kaltės dėl šeimos iširimo įrodymų.

Atsakovė pažeidė pareigas šeimoje, pareigas sutuoktiniui, pareigą laikytis šeimoje lojalumo, gerbti sutuoktinį, remti jį moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ir sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str.). Atsakovė nesirūpino šeimos išsaugojimu ir savo vaiko auklėjimu šeimoje ir tuo pažeidė pareigą sudaryti savo vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kurioms esant vaikas galėtų visapusiškai ir harmoningai vystytis tam, kad būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsakovė pažeidė pareigas šeimoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir šalių santuoka iširo. Šalys gyvena atskirus gyvenimus ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovės kaltės (CK 3.3 str., 3.5 str., 3.27 str., 3.60 str., 3.155 str.).

Šalims po santuokos nutraukimo paliekamos jų turimos pavardės, pažymint, kad ieškovas neprieštarauja, kad atsakovei būtų palikta santuokinė pavardė (CK 3.69 str.).

Ieškovas nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovės, byloje nenustatyta, kad išlaikymas jam yra reikalingas (CK 3.72 str.).

Sprendimo priėmimo metu neturint duomenų, kad atsakovė yra išsprendusi alkoholio vartojimo problemą, pripažintinas pagrįstu ieškovo reikalavimas šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Atsižvelgiama į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės bylos nagrinėjimo metu pateiktą išvadą, kad šiuo metu atsakovei negali būti patikėta nuolatinė nepilnamečio sūnaus priežiūra. Atsakovės elgesiu, jai vartojant alkoholį, yra daromą žala vaiko raidai ir vystymuisi. Atsakovės neatsakingas elgesys neatitinka vaiko poreikių, saugumo reikalavimų. Teismas sutinka su ieškovo teiginiais ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kad atsakovė negali pilnai užtikrinti sūnui būtinų saugių, vaiko amžių atitinkančių, gyvenimo sąlygų.

Ieškovas žino, supranta visus vaiko poreikius, tinkamai rūpinasi vaiko poreikių įgyvendinimu, tinkamai vykdo savo pareigas sūnui. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių vaiko interesus geriausiai atitinka vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. Vaiko E. B. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu I. B. (CK 3.3 str., 3.155 str., 3.161 str., 3.163 str., 3.169 str., 3.174 str.).

Vaiko gyvenamąją vietą nustatant su tėvu, vaiko motina turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.). Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju, šalims su sūnumi gyvenant viename bute, nėra protinga ir pagrįsta nustatyti atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką, nes vaiko motina, nuo kurios vaikas nėra atskirtas, gali kiekvieną dieną neribotai su sūnumi bendrauti. Dėl nurodyto teismo sprendimu nenustatytina atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Atsakovė pripažįsta savo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų. Nustatant šalių vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, iš skyrium gyvenančios vaiko motinos priteistinas išlaikymas vaikui.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.).

Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Iki 2017-12-31 minimalioji mėnesinė alga sudarė 380,00 EUR (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644). Nuo 2018-01-01 minimalioji mėnesinė alga sudaro 400,00 EUR (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814). Preziumuojama, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui, teiktinas abiejų tėvų, garantuoja minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma pagal vaiko tėvų gaunamas pajamas, valdomą turtą.

Šalims asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, tame tarpe atitenkantis šiuo teismo sprendimu, yra vienodos vertės. Skiriasi šalių pajamos iš darbinės veiklos. Ieškovas dirba nuolatinį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jo darbo užmokestis sudaro apie 934,00 EUR per mėnesį, o atskaičius privalomus mokesčius, ieškovui išmokamas apie 700,00 EUR darbo užmokestis. Atsakovė nuo 2005 m. iki 2016-10-07 dirbo (duomenys neskelbtini). Šio darbo netekusi, ieškovė iki 2017 m. liepos mėnesio nedirbo. Po ko trumpai, nuo 2017-07-04 iki 2017-08-25, dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo 2017-03-01 iki 2017-10-25 atsakovei buvo mokama nedarbo draudimo išmoka. Šiuo metu, nuo 2017-10-30, atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), atsakovės paaiškinimu - 0,5 etato, atsakovei mokamas apie 313,00 EUR darbo užmokestis, iš kurio išskaičiuojama apie 130,00 EUR mokesčių. Atsakovė uždirba mažiau nei ieškovas, tačiau nesant duomenų apie atsakovės ribotą darbingumą, atsakovės mažos pajamos iš darbinės veiklos neatleidžia jos nuo pareigos teikti sūnui išlaikymą, kuris kartu su vaiko tėvo teikiamu išlaikymu būtų pakankamas visiems vaiko poreikiams patenkinti. Be to, iš ieškovo pareikšto atsakovei reikalavimo dėl išlaikymo sūnui priteisimo matyti, kad ieškovas atsižvelgė į atsakovės finansines galimybes, nes prašo priteisti mažesnį išlaikymą (150,00 EUR), nei ieškinio pareiškimo metu sudarė ir šiuo metu sudaro ½ dalis minimalios mėnesinės algos (190,00 EUR ir 200,00 EUR). Akivaizdu, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl išlaikymo vaikui iš atsakovės priteisimo, nepiktnaudžiauja teise, laikosi protingumo, sąžiningumo reikalavimų.

Įvertinus šalių sūnaus amžių, šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovė kitų išlaikytinių neturi, teismas sprendžia, kad iš atsakovės priteistinas 150,00 EUR per mėnesį dydžio išlaikymas sūnui yra protingas ir adekvatus, atitinka vaiko poreikių ir šalių turtinės padėties pusiausvyrą. Iš atsakovės priteisiamas išlaikymas sūnui E. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 EUR kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2017-02-20 iki vaiko pilnametystės (CK 3.155 str., 3.156 str., 3.159 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str.). Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas vaiko tėvas ieškovas I. B. (CK 3.185 str., CK 3.190 str.). Vadovaujantis CK 3.208 str., jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pagal CK 3.201 str., šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms.

Atsakovė nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimo lygiomis dalimis padalinti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, sutikdama ir su ieškovo nurodyta žemės sklypų rinkos verte. Taip pat atsakovė sutiko su ieškovo reikalavimu priteisti ieškovui automobilį Skoda Octavia, 3000,00 EUR vertės, atsakovei priteisiant iš ieškovo 1500,00 EUR kompensaciją už automobilio dalį. Remiantis CK 3.116 str., 3.117 str., 3.119 str., 3.127 str., tenkinami ieškinio reikalavimai dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo. Šalims asmeninės nuosavybės teise priteistina po ½ dalį žemės sklypų: 0.3600 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 290,00 EUR vidutinės rinkos vertės; 0.0863 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5390,00 EUR vidutinės rinkos vertės; 0.0288 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 805,00 EUR vidutinės rinkos vertės. Pripažįstant, kad automobilis Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3000,00 EUR vertės, šalims priklauso lygiomis dalimis, automobilį padalijant, jis natūra asmeninės nuosavybės teise priteisiamas ieškovui, atsakovei priteisiant iš ieškovo 1500,00 EUR kompensaciją už automobilio ½ dalį.

Sutuoktiniai neturi kreditorių.

Šalių santuoką nutraukiant dėl atsakovės kaltės, ieškovui iš atsakovės priteistina 31,00 bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė ieškovo sumokėtas žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, ir 822,80 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 853,80 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.). Ieškovo sumokėtas 107,00 EUR žyminis mokestis už jam asmeninės nuosavybės teise priteisiamą turtą ieškovui neatlyginamas. Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiama 107,00 EUR žyminio mokesčio už jai asmeninės nuosavybės teise priteisiamą nekilnojamąjį turtą ir piniginę kompensaciją, 7,69 EUR išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš viso 114,69 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti ieškovo I. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės O. B. (iki santuokos – Č.), gim. (duomenys neskelbtini)., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės O. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui I. B. palikti pavardę – B., atsakovei O. B. palikti pavardę – B..

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu I. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2017-02-20 iki vaiko E. B. pilnametystės.

Priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą I. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Padalijant santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, ieškovui I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti turtą, 3242,50 EUR vidutinės rinkos vertės:

1/2 dalį žemės sklypo, kurio plotas 0.3600 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies sklypo vidutinė rinkos vertė – 145,00 EUR); 1/2 dalį žemės sklypo, kurio plotas 0.0863 ha, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies sklypo vidutinė rinkos vertė – 2695,00 EUR);1/2 dalį žemės sklypo, kurio plotas 0.0288 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies sklypo vidutinė rinkos vertė – 402,50 EUR).

Padalijant santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, atsakovei O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti turtą, 3242,50 EUR vidutinės rinkos vertės:

1/2 dalį žemės sklypo, kurio plotas 0.3600 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies sklypo vidutinė rinkos vertė – 145,00 EUR); 1/2 dalį žemės sklypo, kurio plotas 0.0863 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies sklypo vidutinė rinkos vertė – 2695,00 EUR);1/2 dalį žemės sklypo, kurio plotas 0.0288 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies sklypo vidutinė rinkos vertė – 402,50 EUR).

Priteisti ieškovui I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę – automobilį Skoda Octavia, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 3000,00 EUR vertės.

Priteisti atsakovei O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1500,00 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) kompensacijos už turto dalį iš ieškovo I. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovui I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 853,80 EUR (aštuonis šimtus penkiasdešimt tris eurus aštuoniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės O. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 114,69 EUR (vieną šimtą keturiolika eurų šešiasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.