- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-10
- Bylos Nr.
- E1-258-1059/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-08-00030-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Centraal Justitieel Incasobureau (toliau – Institucija) teikimą dėl piniginės sankcijos Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Institucija teikimu prašo Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl finansinių sankcijų abipusio pripažinimo principo taikymo pagrindu pripažinti ir Lietuvos Respublikoje vykdyti Lietuvoje gyvenančiam Ž. K. 2022 m. liepos 11 d. sprendimu (galutinis tapo 2022 m. rugpjūčio 22 d.) už automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 26 d. 23.27 val., (duomenys neskelbtini), padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą Kelių eismo taisyklių (administracinio vykdymo) įstatymo 2 straipsnyje, paskirtą piniginę sankciją – 336,00 Eur.
VĮ „Regitra“ atstovas V. Ž. teismo posėdyje nurodė, jog VĮ „Regitra“ jokių naujų duomenų apie pasikeitusį transporto priemonės savininką neturi. Paskutinis žinomas automobilį įregistravęs asmuo – Ž. K.. Paskutinė informacija apie automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruota VĮ „Regitra“, – uždraudimas dalyvauti viešajame eisme. Paaiškino, kad šiuo metu galioja tvarka, pagal kurią, pirmiausia, automobilį įsigijęs asmuo t. y. pirkėjas, turi deklaruoti automobilį viešajame registre savo vardu ir tik paskui pardavėjas savo teises išregistruoja. Susiduriama su situacijomis, kai nesąžiningi pirkėjai neįregistruoja savo teisių. Buvo įvesti pakeitimai, pagal kuriuos transporto priemonės pirkėjui, nedeklaravus savo teisių į automobilį, kyla administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį. Tačiau, vis dėlto, norėdamas savo duomenis išdeklaruoti visiškai, transporto priemonę pardavęs asmuo, turi kreiptis į VĮ „Regitra“ su trečiosios šalies (teismo, policijos) sprendimu apie nuosavybės teisių perėjimą, kitu atveju deklaruotu automobilio valdytoju – savininku lieka transporto priemonę pardavęs asmuo.
Prokurorė teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti. Nurodė, jog faktiškai automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo ne Ž. K.. Matyti, kad naujasis automobilio savininkas piktybiškai neįregistruoja transporto priemonės savo vardu ir daro pažeidimus.
L. P. teismo posėdyje nedalyvavo 2023 m. vasario 9 d. teisme gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. S. tarnybinis pranešimas dėl šaukimo įteikimo, iš kurio matyti, kad susisiekus su L. P. jis nurodė, jog šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tikslią gyvenamąją vietą nurodyti atsisakė. Vėliau telefonu neatsiliepė, su juo susisiekti ir įteikti šaukimo nepavyko.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas.
Ž. K. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, kad tarptautinės institucijos teikimas dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo yra teismingas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
Europos Sąjungos valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo taisyklės nustatytos 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/214/TVR (toliau – Pamatinis sprendimas) dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, kurio nuostatos yra perkeltos į BPK. Pamatinio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti Pamatinio sprendimo 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Taigi teismas pripažindamas Europos Sąjungos valstybės narės teismo galutiniu sprendimu paskirtą bausmę nevertina kitos valstybės teismo sprendimo turinio, nesprendžia ir neperžiūri nuteistojo kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo. Vis tik minėta Pamatinio sprendimo nuostata, tiek BPK nuostatos nustato, kad teismas Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo gali nepripažinti, nustačius įstatyme numatytą atsisakymo pripažinti teismo sprendimo pagrindą.
Pažymėtina, kad nors vadovaujantis abipusio pripažinimo principu, Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos, paskyrusios piniginę sankciją, prašymą nagrinėjantis teismas netikrina faktinių pažeidimo aplinkybių, tačiau prašymo nagrinėjamo metu nustatęs aplinkybes dėl kurių piniginės sankcijos pripažinimas ir vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves, prieštarautų teisingumo interesams, teismas gali atsisakyti patenkinti prašymą dėl sankcijos pripažino ir jos vykdymo.
Nagrinėjamu atveju tarptautinės institucijos 2022 m. liepos 11 d. sprendimu piniginė sankcija buvo paskirta už tai, kad Ž. K. vardu registruotu automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 26 d. 23.27 val., (duomenys neskelbtini), buvo viršytas leistinas greitis 29 km/h, t. y. kelyje, kuriame leistinas maksimalus greitis – 50 km/h, važiuota 82 km/h (79 km/h pakoreguotas greitis pritaikius paklaidą). Buvo nustatyta, kad Ž. K. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą numatytą Kelių eismo taisyklių (administracinio vykdymo) įstatymo 2 straipsnyje, už šį nusižengimą paskirta piniginė sankcija – 336,00 Eur.
Bylą nagrinėjant teismo posėdyje Ž. K. nurodė, kad automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 15 d. pardavė L. P., pats su šiuo automobiliu iš viso nėra buvęs užsienyje, juo labiau (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jis pažeidimo metu buvo Lietuvoje ir dirbo.
Teismas, patikrinęs viešojo registro „Sodra“ duomenis nustatė, kad nubaustasis dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. birželio 7 d. Iš Kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad Ž. K. vardu registruotas tik vienas automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-24). Iš 2022 m. balandžio 15 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas L. P. (b. l. 25-26). Iš 2023 m. vasario 9 d. teisme gauto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. S. tarnybinio pranešimo dėl šaukimo įteikimo matyti, kad susisiekus su L. P. jis nurodė, jog šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tikslią gyvenamąją vietą nurodyti atsisakė (b. l. 45). Iš 2022 m. birželio 22 d. pranešimo apie pažeidimą gauto iš Vokietijos kompetentingos institucijos matyti, kad automobiliu „BMW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-05-30 16.44 val. buvo viršytas leistinas greitis už ką Ž. K. skirta 30 Eur bauda. Prie pranešimo pridėta ir fotonuotrauka, kurioje kaip nurodo Ž. K., matomas jo automobilio pirkėjas – L. P. (b. l. 46-48).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.431¹ straipsnyje nurodyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo – pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pirkimo – pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Pagal dispozityviąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Kiekvienu atveju būtina patikrinti, ar šalys transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nenustatė kito nuosavybės teisės perėjimo daikto įgijėjui momento ar kitų sąlygų, pavyzdžiui, kad nuosavybės teisė pereina daikto įgijėjui tik po to, kai jis sumokės daikto kainą; ar tik po to, kai daikto pardavėjas išregistruoja daiktą iš viešojo registro; ar tik po to, kai šalys ar viena iš jų įregistruoja pirkimo – pardavimo sutartį, jeigu ji turi būti registruojama. Jeigu sutartyje tokių ar panašių išlygų nenustatyta, tai dėl nuosavybės teisės perėjimo momento turi būti sprendžiama pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą.
Nagrinėjamu atveju pagal 2022 m. balandžio 15 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį joks kitas nuosavybės teisės perėjimo daikto įgijėjui momentas nenustatytas, todėl L. P. nuosavybės teisę į automobilį įgijo nuo jo perdavimo momento (CK 4.49 straipsnio 1 dalis).
Perduoti daiktą pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų. Ji reglamentuota CK 6.317 straipsnyje. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktą valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys.
Iš Ž. K. paaiškinimų byloje matyti, kad automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) L. P. jis perdavė (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje (duomenys neskelbtini) po 2022 m. balandžio 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, todėl nuo šio momento nuosavybės teisė perėjo pirkėjui L. P..
CK 1.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1634-864/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-541/2011).
Teismas pažymi, jog pareiga automobilį registruoti savo vardu kyla pirkėjui, pardavėjas pirkėjui neatlikus šių veiksmų neturi galimybės išregistruoti automobilį ir registruoti jį naujo savininko vardo, todėl automobilio pardavėjo Ž. K. kaltės dėl duomenų nepakeitimo viešuose registruose, nėra.
Šiuo atveju akivaizdu, jog nuosavybės teisė į automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra perleista L. P.. Iš teismo posėdyje nubaustojo pateiktų paaiškinimų ir papildomų įrodymų matyti, kad automobiliu užsienyje ((duomenys neskelbtini)) iš tiesų naudojosi kitas asmuo. Paties Ž. K. paaiškinimais – automobilį įsigijęs L. P., tai patvirtina prie pranešimo apie pažeidimus pridėta fotonuotrauka. Tokiu būdu kyla pagrįstos abejonės dėl Ž. K. tinkamo nubaudimo, nes kaip minėta, nuosavybės teisės į automobilį jau buvo perleistos, matyti, kad automobilį, kito pažeidimo metu, vairavo kitas asmuo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, yra pagrindas informuoti VĮ „Regitra“, jog automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra pasikeitęs ir juo 2022 m. balandžio 15 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu yra L. P..
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs ar per vienus kalendorinius metus Lietuvos Respublikoje išbuvęs ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas fizinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas juridinis asmuo, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas ar investicinė bendrovė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis: apie įgytą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo.
Nustatyta, kad L. P. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), todėl automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijęs L. P. jį privalėjo deklaruoti savo vardu per 5 darbo dienas nuo sutarties sudarymo, tačiau to nepadarė iki šiol. Dėl šios priežasties Ž. K. gauna įvairias pinigines sankcijos, kurios yra padaromos L. P. įgytu automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
ANK 431 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
L. P. nevykdo savo pareigos deklaruoti nuosavybės teises į automobilį, todėl Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuotinas, jog yra pagrindas L. P. atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.
Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei nubaustojo Ž. K. nurodytas aplinkybės apie tai, kad jis automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra buvęs Nyderlandų Karalystėje ir apskritai užsienio valstybėse, minėtu laikotarpiu dirbo, transporto priemonė parduota L. P., darytina išvada, kad tenkinus Institucijos prašymą dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje Ž. K. atžvilgiu, būtų pažeistas teisingumo principas ir pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, todėl piniginę sankciją atsisakytina pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 172 straipsniu, 365 straipsniu, 365¹ straipsniu, 365² straipsniu, 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms teismas,
nutaria:
Atmesti Centrinės Nyderlandų baudų rinkimo agentūros (oficialus pavadinimas – Centraal Justitieel Incassobureau: CJIB) teikimą.
Apie priimtą sprendimą nedelsiant raštu informuoti Nyderlandų baudų rinkimo agentūros (oficialus pavadinimas – Centraal Justitieel Incassobureau: CJIB).
Informuoti VĮ „Regitra“, kad automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra pasikeitęs ir juo 2022 m. balandžio 15 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu yra L. P. a. k. (duomenys neskelbtini), todėl viešojo registro duomenys keistini.
Pranešti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, jog reikalinga L. P. a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.