Kauno apygardos teismo nutartis

2011-03-29 · Civilinė byla Nr. 2A-513-109/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-29
Bylos Nr.
2A-513-109/2011
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01040-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Evaldas Burzdikas, Jolita Cirulienė
Atsakovas
M. Š.
Ieškovas
J. J.
Trečiasis asmuo
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-513-109/2011Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01040-2010-5
Pirmosios instancijos teismo teisėjas: Rasa Balsevičienė(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.15; 121.18; 121.21;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, šalims nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. N2-1216-753/2010 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui M. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tretysis asmuo: Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė J. J. 2010 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš M. Š. dukrai L. Š. išlaikymą, mokant po 250 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu nėra susituokę, gimus dukrai, atsakovas tėvystę pripažino, tačiau ieškovė nori įteisinti dukters gyvenamąją vietą, o kadangi atsakovas neprisideda prie dukters išlaikymo, prašo priteisti ir periodines išmokas jos išlaikymui (b. l. 3).

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino, nustatė L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina J. J., priteisė iš atsakovo M. Š. išlaikymą dukrai L. Š. mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 250 Lt iki dukters pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d., nepilnametės L. Š. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė J. J., priteisė iš M. Š. 133 Lt žyminį mokestį J. J. naudai, 90 Lt žyminį mokestį bei 9,90 Lt pašto išlaidas valstybės naudai. Teismas įvertino ieškovės, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad L. Š. pas ieškovę J. J. sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, augti, žaisti, ilsėtis (buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas b. 1. 17). Teismas nustatė, kad ieškovė bei atsakovas jų vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, yra bedarbiai (b. 1. 7), socialinių pašalpų negauna. Įrodymų, kad kuri nors iš šalių gautų kitas, su darbo santykiais susijusias ar nesusijusias, pajamas ar pajamas iš komercinės ar ūkinės veiklos, teismui nepateikta. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ieškovės bei atsakovo turtinė padėtis iš esmės yra vienoda. Atsakovo argumentas, kad iš jo reikalaujamas priteisti 250 Lt dydžio išlaikymas dukrai neatitinka dukters poreikių, teismo laikytas nepagrįstu, nes tokia atsakovo pozicija prieštarauja prioritetinio vaiko teisių ir interesų gynimo principui (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Vien ta aplinkybė, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo neteikti išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Iš šalių paaiškinimų, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados bei atstovės paaiškinimų nustatė, kad šalių dukra lanko vaikų darželį, yra tik penkerių metų amžiaus, specialių poreikių neturi, duomenų, jog ji būtų papildomai ugdoma bei už šias paslaugas būtų reikalingos papildomos lėšos, byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra per didelis atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus. Kadangi abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, ieškovės dalis dukters išlaikymo prievolėje taip pat yra 250 Lt (b. l. 27-30).

Šalies argumentai

Atsakovas M. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai 150 Lt kasmėnesines išmokas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės (b. l. 34-36). Nurodė, kad dukrai jokių specialių poreikių nėra nustatyta, mokyklos ar būrelių nelanko, todėl poreikiai yra minimalūs, o kai dukra pradės lankyti mokyklą, atsiras kiti poreikiai ir išlaidos, ieškovė galės prašyti padidinti arba šalių susitarimu bus galima nustatyti žymiai didesnį išlaikymo dydį. Be to, apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į argumentus, jog visą vasarą mergaitė gyveno su juo, buvo jo išlaikoma, auklėjama ir prižiūrima. Ieškovė teismui nurodė tik tai, kad mergaitė šiuo metu lanko tik vaikų darželį „Spindulys“ ir jos išlaikymui per mėnesį reikia apie 500 Lt. Tačiau jokių tai patvirtinančių argumentų, kodėl būtent 500 Lt, o ne 1000 Lt, o gal 150 Lt ir t. t., teismui nepateikė, jokių argumentuotų skaičiavimų, iš ko susideda mėnesio išlaidos vaiko išlaikymui ir pan., taip pat teismui nepateikė. Ieškovė, pati būdama bedarbė, neturėdama turto, gyvendama pas savo tėvus, jų išlaikoma, net ir nesistengia dirbti ar susirasti darbo, o tik nori iš priteisto išlaikymo vaikui pragyventi pati su savo naujuoju sugyventiniu. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu neturi darbo, darbo biržoje neregistruotas, nes jau darbo ieškojo ir 2010-09-16 iš biržos išregistruotas. Yra baigęs tik 5 klases, jam sunku susirasti darbą, turi tik pažymėjimą motopjūklininko darbui dirbti, bet šiuo metu tokio darbo pagal specialybę neranda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojančių pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis).

Dėl tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų gebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiškai nacionalinėje teisėje – CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja, visų pirma, su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė. Šalių duktė L. neturi specialių poreikių dėl sveikatos sutrikimų, tačiau tai nereiškia, kad jai tapti visaverte asmenybe pakanka 150 Lt per mėnesį.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš jo dukrai priteistu 250 Lt išlaikymo kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis dydžiu iki jos pilnametystės, kadangi jis šiuo metu nedirba, teismo priteistas išlaikymas neatitinka dukters poreikių ir jo turtinės padėties, priteistas išlaikymas reikalingas ieškovės ir sugyventinio pragyvenimui, teismas pažeidė CPK 177 straipsnį, nes rėmėsi byloje neįrodyta aplinkybe, kad jis gali susirasti darbą.

Pripažintina, kad šalys nepateikė teismui įrodymų, kokia suma yra reikalinga dukrai išlaikyti.

Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi yra svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Pažymėtina, kad ieškovės ir atsakovo duktė L. gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametė, tenka ir kasdienė dukros priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsakovas, kaip minėta, neužtikrina reguliaraus ir pakankamo išlaikymo. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, realizuodamas turimus sugebėjimus ir pomėgius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Dėl to nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos (byloje surinktais įrodymais turto ir pajamų neturi), bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas dukrai. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukters turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog kreipėsi į darbo biržą, todėl teismas teisingai įvertino atsakovo argumentus dėl jo sunkios turtinės padėties ir pagrįstai jų nepripažino lemiamais.

Šalims neginčijant teismo nustatytos aplinkybės, jog šalių turtinės padėtis yra vienoda, kolegija, atsižvelgusi į atsakovo 2010 m. rugsėjo 2 d. paaiškinimą Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kuriame išreiškė pageidavimą dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo, priteisiant iš ieškovės 250 Lt kas mėnesį dukters išlaikymui, sprendžia, kad atsakovas pripažino faktą, kad 250 Lt per mėnesį kiekvienam iš tėvų tenkanti mokėti pinigų suma dukters išlaikymui yra protinga (b. l. 16).

Ieškovė teigia, kad ji yra nepajėgi užtikrinti 5 metų dukters L. poreikių būtinoms vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinti, todėl teismo iš atsakovo priteisti 250 Lt per mėnesį dukters L. išlaikymui yra protinga.

VTAT atstovė patvirtino, kad šalių dukra lanko vaikų darželį „Spindulys.”

Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą, todėl apelianto argumentas, jog priteistas išlaikymas bus panaudotas ieškovės ir jos sugyventinio pragyvenimui, atmestinas.

Dėl nurodytų argumentų, įvertinusi teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaikymas atitinka įstatymo reikalavimus dėl išlaikymo dydžio ir dukters poreikius bei tėvų galimybių proporcingumą (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys), pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė procesinės teisės normų. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ir jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 178-185, 328, 330 straipsniai 326 straipsnio 1dalies 1punktas).

Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalims neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl šalių dukrai priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai Jolita CirulienėEvaldas Burzdikas