Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž.A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Ž.A. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 333 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl to, jog 2016-03-29 Kauno TI jam nebuvo užtikrinta galimybė nusiprausti šiltu vandeniu duše.

Pareiškėjas skunde (b.l. 21-28) ir atsikirtime į atsiliepimą (b.l. 48-53) nurodė, kad 2016-03-16 (trečiadienį) iš Alytaus PM buvo etapuotas į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir TI). Atvykus į Kauno TI tą pačią dieną buvo suteikta teisė nueiti į dušą išsimaudyti šaltu vandeniu. 2016-03-22 (antradienį) apie 11 val. buvo suteikta teisė nueiti į dušą nusiprausti šiltu vandeniu. Nuo 2016-03-22 per 7 dienas nebuvo nuvestas į dušą. Todėl 2016-03-29 apie 14.30 val. prašė būti nuvedamas į dušą, tačiau Kauno TI administracija netekino prašymo, pasakė, kad dušas priklauso tik rytoj - t.y. 2016-03-30, o kadangi pareiškėjas bus išvežtas etapu, tai dušo išvis negaus. 2016-03-30 nuo pat ryto kvietėsi pareigūnus, kad nuvestų nusiprausti į dušą, tačiau prašymų niekas nesiklausė. Pareiškėjas atsisakė būti etapuojamas, tuomet pareigūnai priverstinai patalpino automobilyje atskirai nuo kitų nuteistųjų. Dėl šių veiksmų patyrė garbės ir orumo įžeidimą, nepatogumus, psichologinę traumą. Kauno TI pareigūnai, atimdami teisę nusiprausti duše per 7 dienų laikotarpį, pažeidė teisės aktų nuostatas, privertė patirti neigiamus išgyvenimus.

Atsakovo atstovas Kauno TI su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą (b.l. 32-34) nurodė, kad Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimąsi dušu reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. IR-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XIX skirsnio 107 p., skelbiantis, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė nueiti į dušą. Naudojimosi dušu Kauno TI tvarką nustato įstaigos direktoriaus patvirtinta tvarka. Atvykusių į Kauno TI suimtųjų ir nuteistųjų švarinimas atliekamas pagal Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 4.2 punktą. Pareiškėjas atvyko į Kauno TI 2016-03-16 ir, vykdant šią tvarką, jam buvo atliktas sanitarinis švarinimas, kuris iš esmės yra atvykusiojo nusiprausimas duše. Kalinčiam Kauno TI kameroje Nr. 232 pagal nustatytą tvarką priklausė praustis duše antradieniais. Pareiškėjas teigia, kad kovo 30 d. jis reikalavo nuvesti į dušą praustis. Toks reikalavimas neteisėtas ir nevykdytinas, nes kovo 30 d. pareiškėjas iš Kauno TI vyko į Alytaus pataisos namus. Išvykimo į Alytaus pataisos namus procedūra prasideda iš karto po pusryčių, kai etapuojamieji kartu su jų daiktais išvedami į priėmimo ir paskirstymo skyrių atlikti su etapavimu susijusias procedūras. Pažymėtina, kad atvykusiems į pataisos namus asmenims atliekamas sanitarinis švarinimas (jei tik atvykęs asmuo to neatsisako). Suimtųjų ir nuteistųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų priėmimo, išsiuntimo ir atsakymų į juos įteikimo tvarka yra nustatyta Kauno TI direktoriaus įsakymu. Pareiškėjas teigia, kad jo skundas nebuvo priimtas, tačiau tam nepateikia konkrečių įrodymų. Iš pateikiamo rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) ar skundų registravimo žurnalo išrašo matyti, kad suimtųjų (nuteistųjų) prašymai (pareiškimai) skundai priimami taip kaip nurodyta tvarkoje. Laikytina, kad pareiškėjo skundas šioje dalyje yra nepagrįstas. Pareiškėjo teiginiai, kad dėl neteisėtų Kauno TI pareigūnų veiksmų patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią garbės ir orumo įžeidimu, nepagrįsti jokiais įrodymais. Savo skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad jam nebuvo leista praustis, todėl patyrė neigiamas emocijas. Iš išdėstyto darytina išvada, kad jo teiginiai yra nepagrįsti faktais, skundo tikslas - neteisėtai gauti pinigų.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas galimai patirtą neturtinę žalą kildina iš to, jog Kauno TI jam nebuvo užtikrinta galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės)(redakcija, galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2016-04-01) 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 44 punkte įtvirtinta analogiška nuostata, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas į Kauno TI atvyko 2016-03-16, o 2016-03-30 išvyko etapu į Alytaus PN (b.l. 35). Atvykus į Kauno TI pareiškėjui buvo atliktas sanitarinis švarinimas (b.l. 40-41). Pareiškėjas teigia, jog galimybė nusiprausti duše jam buvo suteikta 2016-03-22, tačiau iki pat jo išvykimo iš Kauno TI, tokios galimybės jam nebuvo suteikta. Kadangi pareiškėjui galimybė nusiprasti duše buvo suteikta 2016-03-22, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, sekantį kartą pareiškėjui galimybė pasinaudoti dušu turėjo būti suteiktą ne vėliau kaip po savaitės po jo paskutinio naudojimosi dušu - t.y. ne vėliau kaip 2016-03-29.

Kauno TI laikomų asmenų naudojimosi dušu tvarką nustato Kauno izoliatoriaus direktoriaus patvirtintas „Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašas“ (b.l. 36-39). Pagal minėto aprašo 5-7 punktų nuostatas, pirmadieniais galimybė pasinaudoti dušu suteikiama pirmame aukšte laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, antradieniais - galimybė pasinaudoti dušu suteikiama antrame aukšte laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, trečiadieniais - galimybė pasinaudoti dušu suteikiama trečiame aukšte laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems. Pagal šio aprašo 8 punktą atsiradus nenumatytoms aplinkybėms arba, kai nurodytos dienos sutampa su švenčių dienomis, suimtųjų ir nuteistųjų galimybė pasinaudoti dušu gali būti organizuojama ir kitomis dienomis.

Kauno TI pateiktoje 2016-12-05 pažymoje (b.l. 58) nurodoma, kad 2016-03-28 buvo švenčių diena, todėl naudojimosi dušu laikas buvo pakeistas: antradienį - t.y. 2016-03-29 dušu naudojosi pirmajame aukšte kalėję asmenys, trečiadienį – antrajame ir ketvirtadienį – trečiajame aukšte kalėję asmenys. Pareiškėjas kalėjo antro aukšto kameroje Nr. 232, todėl pagal minėtą tvarką turėjo galimybę pasinaudoti dušu trečiadienį - t.y. 2016-03-30. Kadangi minėtą dieną pareiškėjas po atliktų priėmimo ir perdavimo skyriuje procedūrų apie 10 val. etapu išvyko į Alytaus pataisos namus, pasinaudoti dušu Kauno TI jis negalėjo. Atsakovas iš esmės neneigia aplinkybės, jog praėjus savaitei po paskutinio pareiškėjo naudojimosi dušu, galimybė nusiprausti duše pareiškėjui nebuvo suteikta, taigi, yra pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeistas Taisyklių 107 punktas bei Higienos normos HN 134:2015 44 punkto reikalavimai.

Dėl atsakovo atstovo argumento, jog 2016-03-28 buvo švenčių diena, todėl naudojimosi dušu laikas buvo pakeistas, pažymėtina, jog teisės aktai nenumato išimčių, kada kalinamam asmeniui galimybė pasinaudoti dušu būtų suteikiama rečiau nei kartą per savaitę. Esant 2016-03-28 šventinei dienai, Kauno TI, vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašo 8 punktu, turėjo galimybę organizuoti pareiškėjui galimybę pasinaudoti dušu nepažeidžiant Taisyklių 107 punkto bei Higienos normos HN 134:2015 44 punkto reikalavimų (pvz. suteikiant galimybę išsimaudyti duše anksčiau nei 2016-03-29).

Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų (galimybės pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą į savaitę) Kauno TI poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Nustatytas Kauno TI pažeidimas buvo vienkartinio pobūdžio, neilgai trunkantis (pareiškėjui atvykus į Alytaus pataisos namus jam turėjo būti suteikta galimybė pasinaudoti dušu 2016-03-30 (b.l. 60), byloje nėra duomenų, kad Kauno TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis - t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl galimybės pasinaudoti dušu nesuteikimo, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis - t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Kauno TI, buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo Ž.A. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

Pareiškėjo Ž.A. reikalavimą dėl 333 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.