Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuoti asmenys L. L., Rokiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo motina L. L. yra neįgali ir jai yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Jo mamai diagnozuota demencija, dėl ko jai yra sutrikęs mąstymas, ji nebepažįsta aplinkinių asmenų, nesiorientuoja laike ir vietoje. Jo mamos fizinės sveikatos būklė taip pat bloga, ji nevaikšto, negali atsikelti, atsisėsti, dėl ko jai yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga. L. L. ligos diagnozė, psichinės sveikatos būklė rodo jos negebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių bei neturtinių santykių srityse. Pagal dabartinę savo sveikatos būklę ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, dėl negalios masto yra visiškai priklausoma nuo kitų asmenų pagalbos, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa. Kadangi L. L. yra senatvės pensinio amžiaus, jai yra mokama senatvės pensija, kurios ji negali pasiimti, nes nesuvokia savo veiksmų. Ji taip pat turi nekilnojamojo turto (butą, esantį (duomenys neskelbtini)ir garažą (duomenys neskelbtini)), kurį reikia prižiūrėti ir valdyti. Pareiškėjas yra vienintelis gyvas L. L. sūnus.

Prašė pripažinti jo motiną L. L. visose turtinių ir neturtinių santykių srityse, nes šiuo metu medicininis kriterijus lemia jos neveiksnumą visose srityse, net jos ir būtų jai neaktualios.

Motyvuojamoji dalis

Pateiktas pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad L. L. pagal specialiųjų poreikių nustatymo pažymą SP Nr.078706 nuo 2015 m. birželio 15 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pagal neįgaliojo pažymėjimą NP Nr.006608 L. L. yra neįgali, nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis.

Prie pareiškimo pateikta 2019 12 13 socialinio darbuotojo atlikta išvada “Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ Nr. 30, kurioje nurodyta, kad L. L., gyv. (duomenys neskelbtini),negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse . L. L. negeba savarankiškai priimti sprendimų, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo galimų sprendimų priėmimo, negeba savarankiškai nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmės ir priežasties, negeba savanoriškai ir savarankiškai atlikti nuoseklių veiksmų savo galimam sprendimui atlikti ir jį įgyvendinti, kadangi asmuo nesuvokia savo veiksmų, nevaikšto, nekalba, maitinimu, asmens higiena ir kitomis reikmėmis rūpinasi kartu gyvenantis sūnus. Asmuo nesuvokia apie gaunamas pajamas, maisto produktus superka, komunalines paslaugas sumoka kartu gyvenantis sūnus. Įvairių sutarčių sudarymu negali pasirūpinti , nes nesupranta jų reikšmės, nesupranta nekilnojamojo ir kilnojamojo turto valdymo, disponavimo esmės, paaiškinti nesugeba. Moteris nesugeba sudaryti testamento, tvarkyti paveldėjimo klausimų, pasirūpinti būstu, sveikata.

Paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę, gautas 2020-02-21– 2020-03-31 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 88TPK-26/2020, kuriame nurodyta, kad L. L. diagnozuojama staiga prasidėjusi kraujagyslinė silpnaprotystė, dėl ko ji yra pilnai dezadaptuota. Ekspertai, apibendrinę turimą medicininę dokumentaciją, bylos medžiagą bei tiriamosios psichikos būklę, nustatė, kad prieš 5-6 metus labai ryškiai pradėjo silpti moters atmintis dabarčiai, praeičiai, nebepažindavo artimųjų. Jai sutriko dezorientacija laike, vietoje, dalinai savyje. Vystėsi silpnaprotystės sindromas su greita progresija. Moteris pati nebegalėjo savęs apsitarnauti. Buvo diagnozuota staiga prasidėjusi kraujagyslinė silpnaprotystė ir šiuo metu stebima labai ryškūs visų psichikos funkcijų sutrikimai dėl kurių negalimi kai kurie psichiatriniai-psichologiniai tyrimai. Tiriamoji guli lovoje, į klausimus nereaguoja, dėmesio nekoncentruoja, yra pasimetusi, nepažįsta artimųjų. L. L. negalima kviesti į teismo posėdį ir ją apklausti atsižvelgiant į jos sveikatos būklę. L. L. dėl savo psichinės būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti priimdama sprendimus visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Pagal 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtintą galiojusį CK 2.10 straipsnio 1 dalies teisinį reglamentavimą buvo nustatyta, kad neveiksniu gali būti pripažįstamas asmuo, kuris dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, tokiam asmeniui nustatoma globa. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija ar prokuroras. Neveiksnaus asmens vardu sandorius sudaro jo globėjas (CK 2.10 straipsnio 2 dalis). Jei pripažintu neveiksniu fizinio asmens sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta tokį asmenį veiksniu, o tokiam asmeniui nustatyta globa panaikinama.

2015 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. XII-1566, įsigaliojusiu nuo 2016 m. sausio 1 d., pakeistos galiojančio neveiksnumo instituto nuostatos (tarp jų – ir byloje taikytinas CK 2.10 straipsnis). Nustatyta, kad asmuo teismo sprendimu gali būti pripažintas neveiksniu ne apskritai, o tik tam tikrose srityse, nurodyta, kad teismui teikiami papildomi įrodymai, o atliekant ekspertizę siekiama išsiaiškinti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tik tam tikrose srityse. Teismas, priimdamas sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu, turi nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu, sąrašą. Jei iš byloje pateiktų įrodymų būtų aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą, o ne hipotetinis svarstymas, kurios iš gyvenimo sričių asmeniui, negalinčiam suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, būtų aktualios ar neaktualios. Tik tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti. Tačiau jei iš byloje pateiktų įrodymų visumos aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ir L. L. atstovas neginčija byloje pateiktos 2019 12 13 socialinio darbuotojo atliktos išvados “Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ Nr. 30, kad suinteresuotas asmuo L. L. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, bei Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto, kad L. L. diagnozuojama staiga prasidėjusi kraujagyslinė silpnaprotystė, dėl ko ji yra pilnai dezadaptuota ir pagal savo psichikos būklę negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Visiško neveiksnumo nustatymo poreikį patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas pareiškėjo atstovas .

Byloje medicininiu ir juridiniu kriterijais nustatyta, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, išklausius suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimų, atsižvelgiant į byloje surinktą informaciją, gautą ekspertizės išvadą, nustatytina, kad L. L. dėl savo psichinės būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti priimdama sprendimus visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše.

Netenkintinas pareiškėjo vienas iš prašymų šioje byloje, t.y. nustatyti L. L. globą ir globėju bei turto administratoriumi paskirti pareiškėją A. L. , nes šioje byloje nėra surinkti ir pateikti teismui duomenis būtini bylai dėl globos L. L. nustatymo ir globėjo paskyrimo reikalingumo išnagrinėti bei išvada raštu, atitinkanti CPK 506 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl klausimas dėl globėjo ir turto administratoriaus skyrimo spręstinas atskiroje byloje.

Bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 468 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. L. pareiškimą tenkinti iš dalies.

L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše.

Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl globėjo ir turto administratoriaus skyrimo šioje byloje.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo duomenis, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos, pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.