- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-07-23
- Bylos Nr.
- e1-2213-1033/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14245-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- J. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2017 m. balandžio 19 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. P. 2021 m. gegužės 1 d. apie 18.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sumušė A. K., t. y. sugriebęs už striukės ne mažiau dviejų kartų ranka smogė į veido sritį, o A. K. nukritus ant grindų, ne mažiau dviejų kartų spyrė į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. K. poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, nosies nugarėlėje, akių vokuose, kairiajame skruoste, dešinėje plaštakoje ir viršutinės lūpos gleivinėje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad su sugyventine Ž. V. gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 1 d. apie 12.00 val. pas juos į svečius atėjo du draugai A. ir D., atsinešė degtinės. Kartu pavalgė, išgėrė. Butas nedidelis, vieno kambario, jame leido laiką. Apie 18.00 val. kilo konfliktas su A., nes šis pradėjo kabinėtis prie jo sugyventinės. Jis supyko, pajuto pavydą, todėl kelis kartus sudavė A. į veidą, o kai A. pargriuvo, kelis kartus spyrė galimai į veidą, neatsimena. Po to A. jis pakėlė ir išmetė iš buto, o pats nuėjo ir atsigulė ant sofos. Buvo nemažai išgėręs, todėl visko neatsimena. Nepamena kaip A. vėl atsidūrė prie jo (kaltinamojo), bet pajuto stiprų kairės kojos skausmą, pamatė, kad stipriai bėga kraujas. Kas dūrė nematė, mano, kad A., nes A. įspyrė. Dėl to, kad sumušė A. labai gailisi, prašo bylą nagrinėti supaprastinta tvarka (b. l. 52-53).
Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gegužės 1 d. apie 11.30 val. buvo kartu su draugu D. A., kuris pasiūlė eiti į svečius pas asmenį pravarde „Z.“ (J. P.), kur bus galima vartoti alkoholį. Iš pradžių atsisakė, nes reikėjo prižiūrėti motiną po infarkto, tačiau D. A. įkalbėjo sakydamas, kad kai norės išvažiuoti namo iškvies taksi. Apie 12.00 val. kartu su D. A. nuvyko pas „Z.“, kurio asmeniškai nepažįsta, žino iš matymo, nusinešė 1 butelį 1 l degtinės, 4 skardines alaus ir vieną „Schweppes“. Buvo priimti draugiškai, bute buvo „Z.“ su sugyventine, ten praleido apie 4 valandas – vartojo alkoholį ir kalbėjosi. Apie 17.30 val. D. A. „Z.“ sugyventinės paprašė nueiti ir nupirkti dar du butelius degtinės, ką ji ir padarė. Visi išgėrė dar vieną butelį degtinės, o kito butelio išgėrė nedaug. D. A. pasakė, kad truputį pagulės ir po to iškvies jam (nukentėjusiajam) taksi. Tada jie (A. K., J. P. ir Ž. V.) dar truputį išgėrė ir jis pats suprato, kad tikrai nori vykti į namus, pradėjo žadinti D. A.. Bežadinant D. A., atsistojo „Z.“ ir pradėjo ant jo bei D. A. šaukti, kad dingtų iš buto. Sugyventinė pradėjo raminti „Z.“, tačiau „Z.“ nenusiramino, todėl sugyventinė nuėjo į tualetą, o „Z.“ toliau šaukė ant jo. Toliau bandant prikelti D. A., „Z.“ priėjo, stvėrė už striukės ir ne mažiau kaip 2 kartus trenkė į jam veidą. Nuo smūgio pradėjo suktis galva ir jis nugriuvo ant žemės, tada „Z.“ spyrė ne mažiau kaip 2 kartus į veidą. Jam bandant atsikelti nuo žemės ,„Z.“ spyrė į veidą ir jis vėl nugriuvo. Dar kartą bandė atsikelti nuo žemės, o „Z.“ vėl spyrė į veidą ir jam bekrentant, nuo stalo nukrito peilis. Kai „Z.“ spardė į veidą, buvo šoko būsenoje, labai pasimetęs, nežinojo ką daryti, galvojo, kad „Z.“ jį užmuš, todėl griebė nukritusį peilį ir gindamasis dūrė „Z.“ į koją (neatsimena kurią), tada „Z.“ nuo jo atsitraukė ir nugriuvo ant lovos. Pamatęs kraują supanikavo ir pradėjo rėkti, kad reikia kviesti greitąją pagalbą bei stabdė „Z.“ kojos kraujavimą. GMP iškvietė „Z.“ sugyventinė. Liko bute laukti policijos pareigūnų ir GMP. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad jis dūrė peiliu po ko buvo sulaikytas (b. l. 14).
Liudytoja Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu J. P. vieno kambario bute. 2021 m. gegužės 1 d. apie 12.00 val. pas juos į svečius atėjo sugyventinio draugas D. A. (prieš tai pasiskambino J. ir įsiprašė į svečius) ir kartu atsivedė savo draugą A., atsinešė 1 litrą degtinės. D. pažįsta iš anksčiau, o A. matė pirmą kartą. Apie 18.00 val. J. buvo prigulęs ant sofos, šalia miegojo D.. A. sėdėjo prie stalo, pradėjo ją merginti. Pasipiktinusi pasakė A., kad turi vyrą. J. išgirdęs A. kalbas pradėjo bartis ir keiktis. Ji ramino J., pasakė, kad niekas jos nelietė, tada atsistojo ir nuėjo į tualetą. Išėjusi po kelių akimirkų pamatė, kad J. guli ant lovos, o jam iš kojos bėga kraujas. Kraujo buvo labai daug, J. pradėjo balti. A. sėdėjo ant kėdės. Ji buvo labai išsigandusi, puolė į paniką, prišokusi prie J. pradėjo spausti žaizdą, žadinti miegantį D.. Paskambino ir iškvietė pagalbą. Neatsimena ar J. ir A. jai kažką sakė. Yra įsitikinusi, kad A. sužalojo J.. Atvykę medikai išvežė J. į ligoninę, o A. į komisariatą (b. l. 27-28).
Liudytojas D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gegužės 1 d., dienos metu paskambino draugas J. ir pakvietė pas save į svečius išgerti alkoholio. J. pasakė, kad ateis kartu su bendru draugu A., J. sutiko ir neprieštaravo. Su A. kartu atėjo pas Jo. (tikslaus laiko neatsimena), atsinešė 1 l degtinės. J. namuose buvo su sugyventine Ž., visi keturiese pradėjo vartoti jo (liudytojo) atsineštą degtinę. Išgėrus 1 l degtinės, Ž. nuėjo į parduotuvę ir nupirko dar 1,5 l degtinės, kurią jie keturiese išgėrė ir jis (liudytojas) daugiau nieko neprisimena, nes greičiausiai užmigo. Pabudo, kai atvažiavo policijos pareigūnai ir tik tada sužinojo iš Ž., kad A. peiliu smogė J.. Kai pabudo ir apsidairė, pastebėjo, kad buto sienos kraujuotos, o J. ir A. bute nėra. Išgertuvių metu jokių konfliktų tarp jų keturių nebuvo (b. l. 33-34).
Liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu D. B., 2021 m. gegužės 1 d. apie 18.16 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas nurodymas reaguoti į pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) peiliu sužalotas vyras. Įvykio vietoje rado GMP medikus, 3 vyrus ir moterį. J. P. buvo sužalota kairės kojos blauzda, medikai stabdė kraujavimą. Su J. P. pabendrauti nepavyko, nes medikai iš karto išvežė jį į ligoninę. Ž. V. paaiškino, kad ji iškvietė pagalbą, nes į svečius atėjęs A. K., dėl jos kilus konfliktui, peiliu sužalojo jos sugyventinį J. P.. A. K. paaiškino, kad J. P. pasirodė, kad jis kabinėjasi prie Ž. V., todėl puolė jį mušti – sudavė kelis kartus (kiek tiksliai neįvardino) per veidą. A. K. veide matėsi mėlynės, buvo praskelta lūpa. A. K. teigė, kad gindamasis nuo stalo pagriebė peilį ir juo vieną kartą dūrė J. P. į koją. A. K. parodė į ant stalo gulėjusį virtuvinį peilį, kuris buvo išteptas raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Bute buvęs D. A. paaiškino, kad miegojo ir nieko nematė ir nežino. Įvykio vieta filmuota kameromis Body 1713 ir 1711 (b. l. 49-50).
Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad pranešėjas A. K. pranešė, kad 2021 m. gegužės 1 d. apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė J. P. (b. l. 3-4).
2021 m. gegužės 5 d. A. K. protokole –pareiškime nurodyta, kad 2021 m. gegužės 1 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), jis buvo sumuštas J. P., kuris ne mažiau kaip 2 kartus smūgiavo jam į veido sritį, o jam nukritus ant žemės, ne mažiau 2 kartų spyrė į veido sritį (b. l. 9).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1032/2021 (01) patvirtina, kad remiantis A. K. 2021 m. gegužės 4 d. apžiūros duomenimis, nustatyta, kad jam padarytos poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, nosies nugarėlėje, akių vokuose, kairiame skruoste, dešinėje plaštakoje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. K. sužalojimų padarymo metu ir po to galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 21).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog J. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2021 m. gegužės 1 d. apie 18.00 val. bute (duomenys neskelbtini), sumušė A. K. bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamojo J. P. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo A. K. ir liudytojų Ž. V., G. G., D. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, A. K. protokolas–pareiškimas apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, įvykio registracijos duomenys, specialisto išvada apie nukentėjusiam nustatytus sužalojimus. J. P. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes jis, panaudodamas fizinį smurtą, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui. Nors J. P. nebuvo nustatytas girtumas, nes tą dieną jis buvo išvežtas į ligoninę, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tiek nukentėjusysis A. K., tiek liudytojai D. A. ir Ž. V. nurodė, o ir pats kaltinamasis J. P. neneigė, jog tą dieną vartojo alkoholį, todėl teismas daro išvadą, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu J. P. buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
J. P. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 76-80).
Nukentėjusysis A. K. buvo informuotas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 83), prieštaravimų nepareiškė, el. laiške nurodė, kad byloje nereikš civilinio ieškinio (b. l. 82).
Skirdamas bausmę J. P., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, pavojingumą, pasekmes (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nežymiai sutrikdė nukentėjusio sveikatą rankomis ir kojomis smūgiuodamas nukentėjusiam į galvos sritį, tačiau sunkesnių pasekmių neatsirado, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė), į kaltinamojo asmenybę (nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, praeityje vieną kartą teistas už smurtinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtų baudų nemoka, nuobaudos galioja, linkęs vartoti alkoholį), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą vidurkiui (BK 48 straipsnis). Taip pat kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie padės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. P. prisipažino esąs kaltas, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu J. P. nebuvo laikinai sulaikytas, kardomoji priemonė jam nepaskirta. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių reikėtų iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo skirti kardomąją priemonę kaltinamajam, todėl kardomoji priemonė jam neskirtina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigoje; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; nebendrauti su nukentėjusiuoju A. K..
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigoje; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; nebendrauti su nukentėjusiuoju A. K..
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomosios priemonės iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirti.
1) pagal BK 48 straipsnio 3 dalį jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.
2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.