Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė

valstybės institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal nepilnamečių vaikų vardu veikiančios pareiškėjos E. K. pareiškimą dėl praleisto termino nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą iškeltą civilinę bylą, kurioje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodyta, kad paveldimo turto vertė yra mažesnė, nei palikėjo 20 498,80 Eur įsiskolinimas, todėl nepilnamečiai vaikai priimdami tėvo palikimą patirtų papildomų išlaidų, palikimo priėmimas konkrečiu atveju sukeltų papildomų neigiamų padarinių palikėjo nepilnamečių vaikų turtiniams interesams. Dėl to tikslinga išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą.

Teismo posėdyje valstybės institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, atstovas palaikė rašytinę išvadą ir siūlė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti po jų motinos G. J. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi (duomenys neskelbtini) ir yra parleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo atsisakymo.

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. CK nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 ir 7 dalyse, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Byloje esantys dokumentai patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes. Teismas, įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes, pareiškėjos atstovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, institucijos išvadą, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po J. G. mirties (duomenys neskelbtini), praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaiko teisių gynybą, terminas atnaujintinas.

Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad palikimą sudarančio turto vertė yra daug mažesnė už palikėjo skolas, kurios sudaro 20 498,80 Eur sumą. Duomenų apie palikimą sudarantį nekilnojamąjį ar registruotiną turtą, taip pat apie kitokį kilnojamąjį turtą byloje nėra. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad paveldimo turto balansas yra akivaizdžiai neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą, todėl kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas, kaip pagrįstas, tenkintinas, teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išduotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti nepilnamečių vaikų D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), įstatyminei atstovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminą šių nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti jų (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą.

Leisti nepilnamečių vaikų D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), įstatyminei atstovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šių nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti jų (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo atsisakyti priimti palikimą per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą, kita nutarties dalis neskundžiama.