Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Veslavos Ruskan ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. Z., atsakovo atstovui Steponui Deveikiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui VĮ Registrų centrui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jo nuomojamo buto Nr. 3 pastate Nr. 20 (duomenys neskelbtini) gatvėje vertę nustatinėjusi UAB „Census Optimus“ turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) rėmėsi butų verčių zona Nr. 15.9. Kadangi turto vertinimas buvo atliktas neteisingai, dėl to kreipėsi į turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą turintį atlikti Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutą, kurio direktorė L. L. 2009 m. sausio 26 d. rašte Nr. (1.13)A2-26(09) tvirtina, kad turto vertinimas ataskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) atliktas teisingai. Dvi valstybės įmonės priešingai aiškina butų verčių zonų panaudojimo, nustatant jo nuomojamo buto vertę, teisėtumą, o jis dėl to priverstas žymiai nukentėti, nes neteisingas buto įvertinimas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvos valstybė iki šiol neįvykdo savo garantijos, kurią turėjo įvykdyti dar iki 2009 m. sausio 1 d.

Tvirtina, kad žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. 515 „Dėl žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių patvirtinimo“ kalbama tik apie žemės, o ne butų vertės zonas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintų Nekilnojamo turto vertinimo taisyklių II d. 10 p. nurodo: „Patvirtinti nekilnojamojo turto verčių žemėlapiai gali būti tikslinami tik tada, kai pasikeičia nekilnojamojo turto kadastro ar registro rodikliai ir šie pasikeitimai užfiksuojami Nekilnojamo turto registre“, tačiau nieko tokio nebuvo įvykę.

Nekilnojamojo turto verčių zonos yra nustatomos ir naudojamos atliekant masinį turto vertinimą ir apskaičiuojant nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes. Žemės ir statinių masinį vertinimą atlieka VĮ Registrų centras, vadovaudamasis žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas nėra naudojamas valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkams sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, vertės nustatymui. Tai dvi šiuo atveju nesusietos turto vertinimo sistemos.

Atliekant žemės ir statinių masinį vertinimą, visos verčių zonos (tarp jų ir 15.4, 15.9) buvo peržiūrėtos, t. y. naujai atlikta pirkimo - pardavimo sandorių analizė. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos konjunktūrą, rinkos dinamiką bei viešo svarstymo metu pareikštas pastabas, buvo pakoreguotos kai kurios senos ar sukurtos naujos verčių zonos Kauno mieste. Pareiškėjo minimo pastato (duomenys neskelbtini) g. Nr. 20, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskyrimas iš verčių zonos 15.4 į 15.9 verčių zoną atitinka žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 515 „Dėl žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1049 „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimams. Verčių zonų formavimo principai išdėstyti pastaruoju nutarimu patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 7 punkte su papunkčiais, o ne 10 punkte, kaip nurodo pareiškėjas.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Z. su 2009 m. vasario 26 d. skundu kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydamas nedelsiant grąžinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 20, Vilniuje, į verčių zoną 15.4. VĮ Registrų centro direktoriaus 2009 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (1.31./1133)s-1651 pareiškėjo prašymo iš esmės netenkino.

R. Z. manymu, minėtas VĮ Registrų centro direktoriaus sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius aktus, sprendžia, kad tokia pareiškėjo pozicija yra nepagrįsta.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pastatas, esantis Kauno m., (duomenys neskelbtini) g. 20, buvo priskirtas 15.9 verčių zonai. Pareiškėjas teismui paduotame skunde iš esmės kelia klausimą dėl savininkams grąžintinų namų butų nuomininkams valstybės suteikiamų garantijų sumos dydžio, manydamas, kad dėl butų verčių zonos pasikeitimo 45 proc. jam buvo sumažintas valstybės garantijos dydis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. nustato, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 86 p. numato, kad už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus valstybė piliečiams atlygina teisingai kompensuodama pagal rinkos vertę, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, šiais būdais: perduodama neatlygintinai nuosavybėn jų nuomojamus valstybės ar savivaldybės butų fondo butus (vertės skirtumas padengiamas); perduodama neatlygintinai nuosavybėn butus, lygiaverčius turėtiesiems namams, jų dalims, butams; perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems namams, jų dalims, butams naujus žemės sklypus individualiai statybai toje vietovėje, kurioje jie buvo. Piliečio pageidavimu lygiavertis naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo gyvenamieji namai, jų dalys, butai, miestuose ir kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus; perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems namams, jų dalims, butams tuščius nenuomojamus pastatus, statinius arba jų dalis; įskaitymu panaikindama piliečių pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo dienos; perduodama neatlygintinai nuosavybėn kitą turtą; pinigais ir (ar) vertybiniais popieriais.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nustato turto ir verslo, nepaisant jų nuosavybės formos, vertinimo principus, vertės nustatymo metodus bei jų taikymą konkrečioms turtinių santykių sritims, turto ir verslo vertinimo būdus, turto ir verslo vertintojų veiklos pagrindus, teises, pareigas bei atsakomybę. Pagal šio įstatymo 2 str. 9 p. individualus turto ar verslo vertinimas - toks turto/verslo vertinimo būdas, kai konkretaus turto/verslo vertė nustatoma atsižvelgiant į visas individualias to turto/verslo savybes. Įstatymo 2 str. 10 p, apibrėžtas masinis turto ar verslo vertinimas - toks turto/verslo vertinimo būdas, kai konkretaus turto/verslo vertė nėra nustatoma, o surinktos informacijos apie vertinamąjį turtą/verslą analizės būdu nustatomos verčių ribos, apimančios vertinamojo turto/verslo vertę. Duomenys renkami, analizuojami ir apskaičiavimai atliekami sisteminimo pagrindu. Šiuo vertinimo būdu yra vertinami turto/verslo objektai, kurie turi daug panašumų.

Pažymėtina, kad nei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, nei kiti galiojantys teisės aktai nenumato, kad nekilnojamojo turto masinio vertinimo, kurio metu ir įvertinamos tam tikros turto verčių zonos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 26, 27 p.), rezultatai naudotini valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkams sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, vertės nustatymui. Todėl tas faktas, kad pastatas, esantis Kauno m., (duomenys neskelbtini) g. 20, buvo priskirtas 15.9 verčių zonai, neįtakoja valstybės garantijos dydžio. Dėl šios priežasties nėra juridinio pagrindo pripažinti, kad verčių zonos pasikeitimas iš esmės pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus dėl tinkamo valstybės garantijos dydžio užsitikrinimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., 3 d. 1 p.).

Pareiškėjas akcentavo, kad valstybės garantija iki šiol nėra įvykdyta, tačiau ši aplinkybė nagrinėtinu atveju nėra esminė. R. Z., manydamas kad dėl valstybės garantijos neįvykdymo laiku (valstybės garantijos įvykdymo data buvo numatyta iki 2009 m. sausio 1 d., b. l. 12) buvo pažeistos jo subjektinės teisės, turi teisę dėl vilkinimo atlikti veiksmus kreiptis į apygardos administracinį teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kitos pareiškėjo skunde ir teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės jo pozicijos pagrįstumo taip pat neįrodo.

Kolegijos nuomone, VĮ Registrų centro direktoriaus 2009 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. (1.31./1133)s-1651 yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti bei tenkinti išvestinį R. Z. skundo reikalavimą - įpareigoti VĮ Registrų centro direktorių nedelsiant grąžinti pastatą Nr. 20, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, į butų verčių zoną Nr. 15.4. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo R. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.