- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-29
- Bylos Nr.
- 1-58-100/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-71-1-00316-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Pocevičienė
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kaltinamasis
- K. K.
- Advokatai
- Ramūnas Vilimavičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Pocevičienė, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei, gynėjui advokato padėjėjui Ramūnui Vilimavičiui nukentėjusiojo R. M. atstovėms A. M. ir Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniajai specialistei V. K. , viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. K. , a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, susituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. 2013 m. rugpjūčio 13 d., apie 16:00 val. (duomenys neskelbtini), prie J. M. gyvenamojo namo, konflikto metu, panaudodamas jėgą užsuko R. M. dešinę ranką, dėl ko lūžo nukentėjusiojo dešinės plaštakos 5-as delnakaulis, ir taip savo veiksmais nesunkiai sutrikdė R. M. sveikatą.
Kaltinamasis K. K. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad jis su A. G. , M. G. 2013m. liepos ar rugpjūčio mėn. ligoninėje aplankė močiutę B. G. , kuri jiems pasisakė, kad pas ją buvo apsilankęs anūkas R. M. ir po anūko apsilankymo dingo jos piniginė su 600 litų. A. G. jam pasiūlė nuvažiuoti pas R. M. tėvus ir viską išsiaiškinti. Jis, A. G. ir M. G. nuvažiavo pas M., tačiau R. M. namuose nerado. R. M. motina pasakė, kad R. močiutės pinigų neėmė, tačiau ji buvo neblaivi, todėl jie nutarė išsiaiškinti su pačiu R. Jie nuvažiavo į parduotuvę aiškintis pas pardavėją, ar R. M. nepirko kokių nors prekių. Pardavėja pasakė, kad R. M. yra lauke. R. M. , juos pamatęs, pradėjo bėgti. Jis ir M. G. R. M. nusivijo į kažkieno kiemą. Tame kieme buvusi moteris jiems liepė jos kieme nekonfliktuoti. Jis šiame kieme sugautą R. M. suėmęs už rankos ir vedėsi į namus, pas motiną, kad viską išsiaiškintų. R. M. vedamas jam grasino susidorojimu. Kai su R. M. atėjo į M. kiemą, tada R. jam pradėjo grasinti, kad sudegins jo namus, išsilauš ranką ir už tai turės atsakyti jis, kaltinamasis. Kieme R. M. jis paleido, nes reikėjo atidaryti vartus, kad įvažiuotų G. automobilis. Paleistas R. įbėgo į kambarį ir pasiėmė kirvį, kuriuo jam grasino, buvo su kirviu ir automobilio priėjęs. Taip pat R. grasino jį pasodinti, tuomet jis nuo R. atsitraukė, kad išvengtų konflikto. Pamatę, kad neišeina su R. M. susitarti, jie visi išvažiavo. Kitą dieną, po apsilankymo pas M., R. M. pradėjo jam grasinti, kad su juo susidoros, jį sudegins. R. M. jo telefono neturi ir apie tai, kad R. M. jam grasina, jis sužinojo iš A. G. . Dėl šių R. M. grasinimų jis norėjo kreiptis į policiją, tačiau apylinkės inspektorius jį atkalbėjo, sakydamas, kad „esat giminės, susitarsit“. Apylinkės inspektoriaus V. S. telefono numerį jis atsisiuntė iš 118. R. M. sužaloti jis nenorėjo ir negalėjo, R. M. jį apkalba. Ranką R. M. galėjo susižaloti kur nors kitur. Jis gailisi, kad įsivėlė į šį reikalą.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusysis nepilnametis R. M. patvirtino parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuriuose nurodė, kad 2013m. rugpjūčio mėn., tiksliai dienos nepamena, atvažiavo į Kupiškį, migracijos tarnybą, pasiimti asmens tapatybės kortelės. Atvažiavęs į Kupiškį, užėjo į Kupiškio ligoninę aplankyti močiutės B. G. . Prie močiutės lovos, ant staliuko buvo 20 litų. Močiutė liepė šiuos pinigus paimti ir nupirkti jai maisto, vaisvandenių. Kai jis nupirko močiutei produktus, dar liko apie 5 litus. Močiutė pasiūlė šiuos pinigus pasiimti, tačiau jis šių neėmė, nes pats turėjo 10 litų. Po močiutės aplankymo, gal po kokių dviejų dienų prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės sutiko K. K. , A. G. ir M. G. , kurie prie parduotuvės atvažiavo su mašina. K. K. ir M. G. nuėjo į parduotuvę, o jis priėjo prie A. G. , sėdinčio mašinoje, pasisveikinti. A. G. sugriebė jo ( R. M. ) ranką ir paklausė, kur padėjo senelio pinigus ir piniginę. Senelis G. taip pat guli toje pačioje ligoninėje kaip ir močiutė. Jis pasakė, kad senelio pinigų neėmė. Jis išsilaisvino iš A. G. ir numetęs dviratį pradėjo bėgti. Bėgantį jį vijosi K. K. ir M. G. . Nuo jų jis bėgo per kiemus. K. K. jį pagavo B. kieme, tačiau B. juos visus iš savo kiemo išvarė. K. K. , užsukęs už nugaros jo dešinę ranką ir laikydamas suspaudęs dešinę plaštaką, nusivedė į namus aiškintis dėl vagystės. K. K. bevedant dešinės rankos plaštakoje, kurią buvo suspaudęs K. K. , trekštelėjo, jis pajuto skausmą ir pradėjo verkti. Jį parvedęs K. K. į namus, ranką paleido. Tuo metu rankoje jokios žymės nebuvo, tačiau kitą dieną dešinės rankos plaštaka tiek mažuoju pirštu pamėlynavo, ranka pradėjo tinti, atsirado guzas, negalėjo sulenkti mažojo piršto. Ranką skaudėjo, todėl kreipėsi pas medikus, ranką sugipsavo. Šiuo metu ranka sveika. Jam atrodo, kad ranka buvo sužalota dėl to, kad jis stengėsi ranką iš K. K. ištraukti, o šis, nenorėdamas rankos paleisti, jo ranką smarkiai spaudė. Iki šio įvykio jo ir K. K. santykiai buvo geri. Kai K. K. laikė už rankos, jis sakė, kad K. K. ir G. važiuotų iš jo kiemo, žadėjo jiems visiems atkeršyti. Grasinančius žodžius pasakė dėl to, kad buvo supykęs, tačiau nieko nesirengė daryti. Be išsakytų grasinančių žodžių K. K. atžvilgiu jokių veiksmų nedarė. K. K. ir A. G. buvo neblaivūs, tai todėl ir kilo konfliktas, jei būtų buvę blaivūs, taip nebūtų atsitikę. Kitur rankos jis negalėjo susižaloti. Po konflikto su K. K. jis padėjo motinai padėjo mamai grandyti dažus nuo sienos, tada ir pamatė, kad jo ranka mėlynuoja. Taip pat nukentėjusysis paaiškino, kad nei K. K. , nei A. G. telefonų numerių neturi, jiems neskambino ir nerašė SMS žinučių.
Liudytoja A. B. parodė, kad 2013m rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena į jos kiemą atbėgo R. M. , jis buvo išsigandęs, sakė, kad jį vejasi, bandė pasislėpti jai už nugaros. Paskui R. M. į jos kiemą įbėgo du vyrai. Ji vyrams pasakė, kad vaikytis gali kur nors kitur, o ne jos kieme. Kažkuris iš vyrų pasakė, kad jie yra giminės, o kaltinamasis paaiškino, kad jie eina pas A. M. . Kaip link savo namų R. M. buvo vedamas iš jos kiemo, ir ar jam buvo užlaužtos rankos, ji neįsidėmėjo. R. M. vedė kaltinamasis, o kitas vyras nuėjo prie automobilio. Ar vyrai, vaikęsi R. M. , buvo neblaivus, ji nepastebėjo.
Liudytojas A. G. paaiškino, kad įvykių datos neprisimena, bet viskas vyko po jo tėvų lankymo senelių namuose. Lankymo metu motina B. G. jam pasakė, kad jai anksčiau dingo pinigai ir šiuos pinigus iš jos pavogė anūkas R. M. . Po šio motinos aplankymo jis sutiko pusbrolį K. K. , ir jiems kilo mintis išsiaiškinti pinigų vagystę, todėl nutarė važiuoti pas A. M. , kuri yra jo, liudytojo, sesuo. Atvažiavę pas A. M. jie pasakė dėl ko atvyko. R. namuose nebuvo, A. M. pasakė, kad R. gali būti prie parduotuvės. Jie nuvažiavo prie parduotuvės. R. ten buvo, tačiau pasikalbėti su juo nepavyko, nes R., juos pamatęs, pradėjo bėgti. Ar nubėgdamas R. ką nors sakė, jis neprisimena. R. nusivijo K. K. ir jo sūnus M. G. . Į namus R. parvedė K. K. , vedėsi paėmęs už rankos riešo. R. namuose jautėsi labai drąsiai, pradėjo jiems grasinti, buvo pasiėmęs kirvį, o jam net per veidą kepštelėjo, kai buvo įėjęs į namą, aiškintis dėl pinigų vagystės. Nieko pas M. neišsiaiškinę, jie išvažiavo. Tačiau tai, kad R. M. juos pamatęs pradėjo bėgti, patvirtina, kad jis kaltas dėl jo motinos B. G. pinigų vagystės. Po šio apsilankymo ar R., pakeitęs balsą, ar jo draugas skambino jam ir grasino, kad jiems bus „šakės‘. R. grasinimai tęsėsi apie 3 dienas. Jis šiuos grasinimus suprato kaip vaikigalio, ir dar sūnėno, nusipaistymą, norą pasirodyti prieš draugus. R. M. ir jo broliai, seserys žino jo, liudytojo, telefono numerį. Apie išsakytus grasinimus jis nieko nesakė R. M. motinai, savo seseriai, tačiau apie išsakytus grasinimus pasakė K. K. . Dėl grasinimų K. K. žadėjo kreiptis į policiją. Apie R. rankos sužalojimą jis sužinojo tik po mėnesio. K. K. apie tai jam pasakė.
Liudytojas M. G. parodė, kad 2013m. rugpjūčio mėn. jis su K. K. ir tėvu A. G. . važiavo pas M.. Prieš tai jie visi buvo aplankę senelius globos namuose, ir iš močiutės sužinojo, kad jai po anūko R. M. apsilankymo, dingo pinigai. Pas M. jie važiavo aiškintis su R. dėl pinigų dingimo. Atvažiavę R. motinai A. M. jie pasakė, kad įtaria R. R. dėl pinigų vagystės, todėl nori su juo pasikalbėti. A. M. pasakė, kad R. prie parduotuvės. R. M. prie parduotuvės jie nerado, tačiau jis pastebėjo R. M. važiuojantį dviračiu. Jis ir K. K. pradėjo R. M. vytis. Kažkokios moters kieme jis pagavo R. M. , kuris slėpėsi už tos moters nugaros. Po keleto sekundžių į tos moters kiemą įbėgo ir K. K. . Moteris pradėjo bartiso, kad jie vaikosi R. M. . Jis moteriai paaiškino, kad jie su R. M. yra giminės ir jie nesiruošia R. M. skriausti, nori tik pasikalbėti. K. K. R. paėmė už rankos riešo ir vedėsi link namų. Jis grįžo į automobilį ir su tėvu nuvažiavo pas M. Įvažiavęs į M. kiemą, jis matė, kaip R. įbėgo į kambarį. Į kambarį su R. M. aiškintis nuėjo jo tėvas A. G. , o jis su K. K. liko kieme. Jis per langą matė, kaip R. kambaryje mojavo rankomis ir spjaudėsi. Paskui R., išėjęs į kiemą, pasakė, kad jie sulaužė jam ranką, grasino, kad juos pasodins, jam grasino kirviu ir spjaudėsi. Nepavykus išsiaiškinti pinigų vagystės, jie išvažiavo. Po šių įvykių tėvas jam pasakė, kad apie SMS žinutes, kuriose buvo grasinama, kas siunčia žinutes tėvas nepasakė, siuntėjo telefono numeris buvo nežinomas. Jis tėvui siųstų žinučių neskaitė.
Liudytojas Viktoras Sokas parodė, kad į jį, kaip į apylinkės inspektorių, K. K. praeitų metų vasarą kreipėsi du kartus. K. K. , atvykęs į policijos komisariatą pirmą kartą aiškino, kad jam grasina giminaitis, skambindamas telefonu ir SMS žinutėmis. Atvykęs po savaitės K. K. vėl nurodė tas pačias grasinimų aplinkybes. Abu kartus jis K. K. patarė dėl grasinimų rašyti pareiškimą, tačiau K. K. telefonu pasikonsultuodavo su giminėmis ir pareiškimo nerašė. Ar K. K. jam dėl grasinimų skambino telefonu, jis neprisimena. Po K. K. kreipimųsi dėl grasinimų buvo gautas telefoninis pranešimas dėl pinigų vagystės. Skambino K. K. ir pranešė, kad anūkai iš jo tetos pavogė pinigus. Tačiau apklausus K. K. tetą (B. G. ), ji paaiškino, kad pati anūkams, kai turi, duoda pinigų. Jei būtų įvykdyta B. G. pinigų vagystė, būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2013-08-14 Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK OVG specialistei praneštas iš Kupiškio PASPC vaikų skyriaus apie tai, kad tą pačią dieną į polikliniką kreipėsi R. M. , gyv. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad 2013-08-13 į namus atvykęs giminaitis jam sužalojo ranką (nustatytas delnakaulio lūžis) (b.l. 5).
2013-08-23 A. M. kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, jog 2013-08-13 apie 16:00 val. ji pamatė, kaip jos pusbrolis K. K. į kiemą atsiveda jos sūnų R. M. . K. K. vedėsi R. užlaužęs šiam dešinę ranką. Sekančią dieną R. M. rankos delnas ištino. Jie kreipėsi į medikus ir buvo nustatytas dešinės rankos delnakaulio lūžis (b.l. 4).
Specialisto išvada Nr. G 1589/13(05), kurioje konstatuota, kad R. M. nustatytas dešinės plaštakos 5-to delnakaulio lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas pašaline jėga užsukus nukentėjusiajam ranką. Sužalojimas sutrikdo sveikatą ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 13). Teismo medicinos ekspertas R. Ž. paaiškino, jog iš medicinos dokumentų buvo matyti, kad R. M. , kreipiantis į gydymo įstaigą, buvo nustatyt, kad padarytas sužalojimas šviežias, nebuvo jokių lūžio gijimo požymių. Sužalojimas galėjo būti padarytas stipriai suspaudus R. M. ranką. Tokio sužalojimo atsiradimas priklauso ne tik nuo spaudžiančiojo jėgos, bet ir nuo nukentėjusiojo amžiaus, kūno sudėjimo bei nuo to, ar nepilnamečio kaulai yra visiškai sukaulėję. Toks sužalojimas gali atsirasti ir nukentėjusiajam į ką nors labai stipriai trinktelėjus ranką.
Prašymu išduoti asmens tapatybės kortelę kopija, kurioje užfiksuota, kad R. M. asmens tapatybės kortelę Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus migracijos grupėje atsiėmė 2013-08-12 (b.l. 26).
K. K. mobilaus telefono „Samsung“ apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2013-08-14 15:17 val. į šį telefoną iš 118 atsiųsta žinutė, kurioje nurodytas V. S. telefono numeris (b.l.40).
Įvertinęs byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamojo K. K. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d. Kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojai A. B. , A. G. , M. G. patvirtina, kad K. K. vedėsi už rankos nukentėjusįjį į namus, norėdamas aiškintis pinigų dingimo aplinkybes. Tai rodo, kad nukentėjusysis su K. K. eiti savo valia nesutiko, muistėsi, todėl tvirto sudėjimo K. K. , nepaleisdamas ne pagal amžių smulkaus sudėjimo nukentėjusiojo rankos, stipriai spausdamas nukentėjusiojo ranką, turėjo numatyti, kad dėl tokių jo, kaltinamojo, veiksmų nukentėjusysis gali jausti skausmą, būti sužalotas. Ir nors K. K. tokių padarinių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai – prievarta, vesdamas nukentėjusįjį, leido jiems atsirasti, t.y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Kad toks sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam galėjo atsirasti dėl K. K. veiksmų patvirtina specialisto išvada (b.l.13) ir teismo medicinos eksperto R. Ž. paaiškinimas.
Kaltinamojo gynėjo argumentus, jog nenustatyta tiksli nusikalstamos veikos padarymo diena ir ar šis sužalojimas buvo padarytas K. K. bendraujant su R. M. , paneigia ne tik nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai, bet ir R. M. prašymas išduoti asmens tapatybės kortelę (b.l.26), A. M. protokolas-pareiškimas (b.l.4), tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad gydymo įstaiga2013-08-14 pranešė, kad R. M. kreipėsi dėl 2013-08-13 sužalotos rankos (b.l.5), specialisto išvada (b.l.13), kuriuose nurodytas sužalojimo laikas ir aplinkybės.
Kaltinamojo ir jo gynėjo argumentai, kad nukentėjusiojo R. M. šeima, pasitelkdama teisėsaugos institucijas, turi suinteresuotumą kerštauti kaltinamajam K. K. , nes šis aiškinosi pinigų vagystės aplinkybes, visiškai nepagrįsti. Kaltinamojo ir liudytojo V. S. parodymai, A. M. protokolas-pareiškimas (b.l.4), kaltinamojo mobilaus telefono apžiūros protokolas (b.l.40) patvirtina, kad ne nukentėjusysis ir jo šeima, o pirmiau kaltinamasis po nepilnamečio R. M. sužalojimo, siekdamas išvengti atsakomybės ir taip pateisinti savo veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, kreipėsi į apylinkės inspektorių, pranešdamas apie R. M. grasinimus su juo susidoroti, nors kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, R. M. kaltinamajam nebuvo nei skambinęs, nei rašęs SMS žinučių, po pranešimų apie grasinimus kaltinamasis skambino apylinkės inspektoriui ir pats pranešė apie B. G. pinigų vagystę. Nukentėjusiojo motina į policiją kreipėsi tik 2014-08-23, kai policijoje 2013-08-14 iš medicinos įstaigos buvo gautas pranešimas apie R. M. sužalojimą (b.l.5). Be to, nepilnamečio R. M. veiksmai padaryti iki jo sveikatos sutrikdymo bei po jo sveikatos sutrikdymo įtakos K. K. veiksmų kvalifikavimui neturi.
Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajame akte nurodyta, kad K. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo neblaivumą, byloje nėra
Bausmės skyrimo motyvai. Kaltinamasis K. K. padarė nesunkų baigtą nusikaltimą (LR BK 11 str. 3d.), nesunkiai sutrikdė nepilnamečio sveikatą. Kaltinamasis Kupiškio rajono Kupiškio seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b.l.55), jis neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis (b.l.51), nepriklauso priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei (b.l. 53), registruotas darbo biržoje (b.l.56). K. K. teisiamas pirmą kartą, todėl remiantis nurodytomis aplinkybėmis jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas arčiau šios bausmės vidurkio (BK 48 str.1,2d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-308 straipsniais, teismas
nusprendė:
K. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, paduodant apeliacinį skundą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.