- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- 2S-232-569/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08695-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- M. R.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, akcinė bendrovė „Swedbank“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui M. R. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo ieškovei iš atsakovo priteisimo, neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovo M. R. priešieškinį ieškovei D. R. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. R. teisme pateikė ieškinį atsakovui M. R. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo ieškovei iš atsakovo priteisimo, neturtinės žalos priteisimo. Atsakovas M. R. byloje pateikė priešieškinį ieškovei D. R. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
2. Atsakovas M. R. byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nedelsiant ir laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo areštuoti 15 500,00 Eur sumai ieškovei D. R. priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, nes ieškovė elgėsi nesąžiningai ir pardavė butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį teismas buvo uždraudęs perleisti, taip norėdama faktiškai sumažinti santuokos metu įgyto turto dalį ir nuslėpti gautas pajamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą ir priešieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ieškovei D. R. priklausančias pinigines lėšas, esančias ieškovės banko sąskaitose. Nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės ieškovės D. R. priklausančioms piniginėms lėšoms taikomos ne didesnei kaip 15 500,00 Eur sumai.
Šalies argumentai
4. Teismas pripažino, kad, nesiėmus atsakovo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes ieškovė, perleisdama turtą, kurį atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir išspręsti šio turto padalijimo tarp šalių klausimą, elgėsi nesąžiningai ir galimai siekė sumažinti dalintiną bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat šis turtas nebegalės būti įtrauktas į tarp šalių dalintino bendro turto balansą. Teismas vertino, kad ieškovei priklausančių piniginių lėšų areštas 15 500,00 Eur sumai užtikrintų, kad atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė D. R. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas iš jam pateiktos bylos medžiagos (pateiktos ieškovės) galėjo ir privalėjo žinoti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), nėra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas, o asmeninė ieškovės D. R. nuosavybė. Dėl to teismo išvada, jog ieškovė galimai elgiasi nesąžiningai ir galimai siekia sumažinti dalintiną bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, yra nesuderinama su realia faktine situacija ir rašytiniais įrodymais.
5.2. Pats teismas pripažįsta, kad ankstesnė teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - draudimas ieškovei laisvai disponuotu jos turtu - buvo įregistruotas dviem dienomis vėliau, nei buvo realiai sudarytas sandoris, todėl teismo padaryta išvada, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, neatitinka tikrovės.
5.3. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, neįgalumą turinčią ieškovę, nepilnamečio vaiko motiną, negaunančią jokių darbinių pajamų, tik neįgalumo pašalpą, paliko visiškai be jokių pajamų, t. y. be neįgalumo pašalpos, be atsakovo mokamų vaiko išlaikymui lėšų, be ieškovės mamos jai pervedamų piniginių lėšų ieškovės ir vaiko pragyvenimui.
5.4. Piniginių lėšų areštai taikomi išimtiniais atvejais ir tik paskutine eile, kuomet nėra jokio kito turto. Šioje byloje kita teismo nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl brangaus ir likvidaus nekilnojamojo turto arešto, be to, nėra jokių pagrįstų ir objektyviai patikrinamų duomenų, kad ieškovė gali vengti įvykdyti galimą teismo sprendimą, todėl nėra jokio pagrindo areštuoti kitą ieškovės turtą, tame tarpe ir ieškovės piniginių lėšų bankuose areštus.
6. Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovės pinigines lėšas, neįgalumą turinčią ieškovę paliko visiškai be jokių pajamų, t. y. be neįgalumo pašalpos, atsakovo mokamų vaiko išlaikymui lėšų, ieškovės mamos jai pervedamų piniginių lėšų ieškovės ir vaiko pragyvenimui.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).
11. Laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas prašė, kad užtikrinti priešieškinio reikalavimus. Susipažinęs su priešieškiniu, šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo reikalavimų tikėtinumu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų akivaizdu, kad pareikštame priešieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Procesinio dokumento forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus, dėl ko nekyla abejonių dėl priešieškinio preliminaraus pagrįstumo, vertinamo sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
12. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones tai – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Atsakovas pareikštu priešieškiniu be kitų reikalavimų prašo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaip santuokoje įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 27 870,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, o ieškovei neturint galimybių sumokėti piniginę kompensaciją, priteisti atsakovui minėtą žemės sklypą su sodo nameliu.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors iš bylos medžiagos matyti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė ieškovės D. R. nuosavybė, tačiau priešieškiniu atsakovas reikalauja minėtą butą pripažinti kaip santuokoje įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą. Byla nėra išnagrinėta ir joje nepriimtas galutinis sprendimas. Dėl paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nesiėmus atsakovo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes ieškovė, perleisdama turtą, kurį atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir išspręsti šio turto padalijimo tarp šalių klausimą, elgėsi nesąžiningai.
15. Nepagrįstais vertintini apeliantės argumentai, kad nagrinėjamu atveju yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl brangaus ir likvidaus nekilnojamojo turto arešto, todėl teismas negalėjo taikyti piniginių lėšų arešto, nes piniginių lėšų areštas taikomas išimtiniais atvejais ir tik kai nėra jokio kito turto. Pažymėtina, jog nagrinėjama byla yra dėl santuokos nutraukimo, kurioje yra ginčas dėl turto padalijimo. Areštuotos piniginės lėšos – 15 500,00 Eur suma, kuri gauta pardavus ginčo turtą, todėl apeliantės argumentai, kad areštuoti šias pinigines lėšas negalima, nepagrįsti.
16. Apeliantės teigimu, antstolis taikė areštą sąskaitai, į kurią pervedama ir neįgalumo pašalpa bei atsakovo mokamos vaiko išlaikymui lėšos ir ieškovės mamos jai pervedamas piniginės lėšos ieškovės ir vaiko pragyvenimui. Taip ieškovė ir jos vaikas neteko jokių pajamų pragyvenimui.
17. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina užtikrinti ekonomiškumo principo (CPK 145 straipsnio 2 dalis) įgyvendinimą ir šalių interesų pusiausvyrą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos taip, kad nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikėsi minėtų principų ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ieškovei D. R. priklausančias pinigines lėšas, esančias ieškovės banko sąskaitose ne didesnei kaip parduoto buto vidutinės rinkos vertės –15 500,00 Eur sumai.
19. Civiliniame procese taikytinas šalių lygiateisiškumo principas reiškia, kad procese šalys yra lygios (turi vienodas teises ir pareigas) ir kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 17 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, kokia pagal skundžiamą nutartį buvo areštuota pinigų suma, į kokią sąskaitą ir kokias pinigų sumas gauna apeliantė kaip neįgalumo pašalpą ir vaiko išlaikymui, ar ji tikrai neturi galimybės minėtas pinigų sumas naudoti. Pažymėtina, kad apeliantė, pasikeitus aplinkybėms, surinkus reikalingus įrodymus, pakartotinai gali kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba jas pakeisti, taip pat prašyti taikyti nuostolių užtikrinimą (CPK 146 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.