- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 1A-248-175-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Rimas Švirinas, Jūratė Jakubonienė
- Advokatai
- Paulius Vaicekauskas
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudž. bylos Nr. 1A-248-175-2014;
Teisėja Tatjana Butkienė Teisminio proceso Nr. 1-65-2-00020-2011-0;
2014 m. kovo 20 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, išteisintųjų gynėjams advokatams Pauliui Vaicekauskui, Gintui Gustaičiui, Violetai Naujokienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. L., V. A. ir J. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 25 str. 2 d., kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L., V. A. ir J. J., išteisinti dėl jiems pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 25 str. 2 d., kad jie, veikdami grupėje susitarusių asmenų, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasikėsino įgyti draudimo išmoką iš UADB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra jie, 2011 metų balandžio 19 d. J. J. pranešimu kreipiantis į UADB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo už kelyje nuo (duomenys neskelbtini), link Kauno miesto 2011 metų balandžio 18 d. apie 21 val. 30 min. įvykusio eismo įvykio, kurio metu į J. J. vairuojamą, šalikelėje stovintį automobilį Renault Megane, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. L., galinę dalį atsitrenkus V. A. vairuojamam automobiliui VW Golf, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytus apgadinimus, tačiau šiame pranešime nenurodydamas, kad automobilio Renault Megane užpakalinės dalies apgadinimai, t.y. apgadintas galinis bamperis, kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis ir automobilio bagažinės ertmė, buvo padaryti prieš 2011 metų balandžio 18 d. automobiliui VW Golf, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkiant į automobilio Renault Megane markės automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, taip apgaule savo naudai pasikėsino įgyli svetimą, UADB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 8 178,62 litų.
Šalies argumentai
Prokurorė savo apeliaciniame skunde prašė panaikinti 2013-12-10 Kauno apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo J. L. pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 25 str. 2 d. ir už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 182 str. l d. skirti 60 MGL dydžio baudą, V. A. pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str. l d., 182 str. 1 d., 25 str. 2 d. ir už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. l d. skirti 60 MGL dydžio baudą, J. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str. l d., 182 str. 1 d., 25 str. 2 d. ir už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 182 str. l d. skirti 60 MGL dydžio baudą. Kardomąsias priemones, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Prokurorės nuomone, Kauno apylinkės teismo 2013-12-10 išteisinamasis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas įrodymų, surinktų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, objektyviai neįvertino, o įrodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas, paneigė darydamas klaidingas išvadas.
Prokurorės teigimu, teismas 2013-12-10 nuosprendį grindė liudytojų A. K., A. S., T. L. ir R. A. parodymais, kaip kaltinamųjų versiją patvirtinančiais įrodymais, tačiau pačių parodymų detaliai neanalizavo, nepagrindė savo išvadų, kodėl būtent minėtų liudytojų parodymai laikytini kaltinamųjų versiją pagrindžiančiais. Liudytojas T. L. paties eismo įvykio nematė, matė tik tai, jog automobilis „Renault Megane“ 2011-04-18 vakarą buvo apgadintas, be to, jis yra vieno iš kaltinamųjų brolis ir jo parodymai prieštarauja kitai baudžiamosios bylos rašytinei medžiagai, t. y. 2012-07-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadai Nr. 11-1793 (11). Dėl paminėto, šio liudytojo parodymus teismas privalėjo vertinti kritiškai ir atmesti, kaip ir liudytojų S. V., R. A. ir A. K. parodymus, kadangi ir jie paties įvykio vyksmo nematė, nors teigė, kad kaltinamieji galbūt jų nematė, o jų parodymai taip pat prieštarauja 2012-07-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadai Nr. 11-1793 (11).
Ekspertas V. M. parodė, kad automobilių „Renault Megane“ ir „VW Golf” sugadinimai yra suderinami, tai grindė tuo, kad po automobilio „Renault Megane“ užpakalinio bamperio apdaila buvo gan standi užpakalinės dalies konstrukcija, kuri sulaiko smūgį, be to, efektyviai stabdant automobilį „VW Golf“ jo priekis gali pažemėti 15 cm, tai paaiškina ant automobilio „VW Golf“ įspaudo susidarymą ant variklio dešinės pusės, t. y. dėl kontakto su standžia „Renault Megane“ konstrukcija. Rašydamas išvadą V. M., automobilio „VW Golf“ neapžiūrėjo, vadovavosi informatyviomis transporto priemonės nuotraukomis. Mano, jog ankstesnės ekspertizės išvados skyrėsi dėl to, kad ekspertas neturėjo visos reikalingos informacijos.
Prokurorė nesutinka su tuo, kad teismo 2013-12-10 nuosprendyje nėra įvertinta 2011-05-24 specialisto dr. Edgar Sokolovskij išvada Nr. ES-5-11, kuris patvirtina, kad automobilio „Renault Megane“ užpakalinio kairiojo sparno sugadinimai padaryti veikiant jį iš kairiojo šono pusės ir negalėjo būti padaryti atsitrenkus kitam automobiliui iš galo vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis.
Iš 2013-12-10 nuosprendžio nėra aišku, kodėl teismas teikia pirmenybę nepriklausomo eksperto V. M. išvadai Nr. MV2013-10 (kuri visiškai prieštarauja dviem Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoms, bei atlikta išteisintųjų gynėjo prašymu) ir visiškai atmeta 2012-07-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr.11-1793 (11) ir 2012-12-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11 -2188 (11).
Taip pat teismas nuosprendyje nepasisakė, kaip vertintina 2011-04-20 pranešime ir jame pridėtame klausimyne, ta aplinkybė, kad V. A., eismo įvykio metu vairavęs automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad po eismo įvykio jis skambino savo dėdei, kuris jo automobilį partempė į kiemą.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, teismo įsitikinimas, kad kaltinamieji nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepagrįstas nei objektyviai byloje nustatytomis visomis aplinkybėmis, nei elementaria logika, kas yra neatsiejama įrodinėjimo bet kokiame procese, taip pat ir baudžiamajame, dalis, tai rodo skundžiamą nuosprendį priėmusį teismą turėjus nusistatymą, kad kaltinamieji yra nekalti dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, nežiūrint į tai, kokios aplinkybės yra nustatytos byloje. Priešingu atveju, teismas būtų išsamiai išanalizavęs ne tik visas byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus duomenis, bet ir įsigilinęs ne tik į gynėjo, bet ir į valstybės kaltintojo baigiamojoje kalboje išsakytus argumentus bei pateiktą išsamią duomenų analizę ir tuo pagrindu padarytas išvadas, po ko, motyvuotai nuosprendyje tokius argumentus ar išvadas būtų atmetęs ar joms pritaręs. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas nevertino, kas buvo pasakyta prokuroro baigiamojoje kalboje, o vienpusiškai, kaltinamiesiems naudingai interpretavo byloje nustatytas aplinkybes, kas suteikia pagrįstą abejonę teismo nešališkumu.
Be to, prokurorė prašė atsižvelgti, kad teisminio nagrinėjimo metu 2013-11-14 jos prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo atmestas, nors ekspertų pateiktos išvados buvo visiškai priešingos.
Prokurorės nuomone, teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, kadangi įrodymus įvertino tik pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris akivaizdžiai nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kas sutrukdė teismui įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrindžiant jį išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šios nustatytos aplinkybės, rodančios nuosprendį priėmusį teismą buvus šališku, yra ir esminis BPK pažeidimas (BPK 369 str. 3 d.), kadangi sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei joje priimti teisingą sprendimą, todėl yra pagrindas pirmos instancijos teismą pripažinti buvus šališku ir, panaikinus skundžiamą nuosprendį, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Tik tokiu būdu bus galima pasiekti, kad visos bylai reikšmingos aplinkybės būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos, o įrodymai, reikalingi sprendimui priimti, bus įvertinti nešališkai ir vadovaujantis tik įstatymu.
Kauno apygardos teisme buvo gautas išteisintojo J. L. atsiliepimas į prokurorės apeliacinį skundą, kuriame jis prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013-12-10 nuosprendį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintųjų gynėjai P. V., Gintas Gustaitis bei Violeta Naujokienė prašė atmesti prokurorės apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinio skundo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes, priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, išteisindamas J. L., V. A. bei J. J. nepadarius jiems nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d., 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 str., 301 str. reikalavimų.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. L., V. A. ir J. J. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, pasikėsino įgyti draudimo išmoką ir draudimo bendrovės, t.y. kreipėsi į draudimo bendrovę pranešime nenurodant, kad automobilio Renault Megane užpakalinės dalies apgadinimai, t.y. apgadintas galinis bamperis, kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis ir automobilio bagažinės ertmė, buvo padaryti prieš 2011-04-18 automobiliui VW Golf atsitrenkiant į automobilio Renault Megane markės galinę dalį.
Pagal BK 182 str. 1 d. sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori.
Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis J. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011-04-18 iki tol, kol pasiskolino brolis J. J. jo automobilį Renault Megane, transporto priemonė buvo visiškai sveika. Apie 21 val. atvyko brolis ir papasakojo, kad į užpakalinę jo automobilio dalį atsitrenkė V. A. vairuojamas automobilis. V. A. paprašė partempti jo automobilį VW Golf iki jo namų. Apžiūrėjęs automobilį Renault Megane, matė, kad apgadinimai gana stiprūs, bet mažiau apgadintas nei VW Golf, kadangi pirmasis automobilis yra kabrioletas, yra tvirtintų detalių ir kitaip atlaiko smūgį. Buvo įlūžęs galinis bamperis, iškritusi lempa, įlinkęs sparnas, atsidarius bagažinę matėsi, kad dugnas buvo sugadintas nuo smūgio. Jis su broliu J. J. nuvažiavo VW Golf, kuriame buvo kablys. Nuvykus į įvykio vietą, rado Vidą, jie apie 5 minutes pasikalbėjo, nieko nesigilino, užkabino mašiną ir partempė iki Vido namų Mokyklos g. Automobilyje Renault Megane buvo apgadinimų, likusių po įvykio, kada moteris atsitrenkė į automobilį – buvo nubraukta ir truputį įlenkta virš kairės pusės galinio rato. Dėl šio įvykio jis į draudimo bendrovę kreipėsi pusę metų prieš kaltinime nurodytą įvykį, įbrėžimo netvarkė, kadangi galvojo vieną iš automobilių parduoti. Kaltinime nurodyti sugadinimai iki to laiko padaryti nebuvo. Automobilis buvo draustas „Ergo“ draudimu, į draudimą kreipėsi J. J.. Draudimo atstovai susisiekė su juo maždaug po savaitės, nes automobilio savininkas buvo nurodytas būtent jis. Po ko jis nuvyko į draudimo bendrovę, kur buvo apklaustas, parašė paaiškinimus, jam sakė, jog yra įtarimas, kad tokio įvykio negalėjo būti dėl to, kad automobilis stovėjo. Draudimo išmokos jis negavo, tuomet kreipėsi į advokatą, kuris kreipėsi į draudimo priežiūros komisiją. Po mėnesio ar dviejų mėnesių sužinojo, kad yra įtariamas sukčiavimu. Jis įvykyje nedalyvavo, automobilis nuosavybės teise priklausė ne jam, ir prašymą atlyginti žalą pateikė J. J., todėl jokios naudos iš šio įvykio nebūtų gavęs.
Kaltinamasis V. A. taip pat kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011-04-18 apie 20-21 val. automobiliu VW Golf per K. kaimą važiavo iš G. į K. miestą, į A., paimti mamos iš darbo. Važiuodamas pamatė šalikelėje, ta pačia kryptimi, kuria jis važiavo, stovintį automobilį Renault Megane. Priešais važiuojantis automobilis važiavo kelio viduriu ir po to dar metėsi link jo, todėl jis suktelėjo vairą, galvojo, kad tilps, tačiau atsitrenkė į minėtą stovintį automobilį. Nuo smūgio Renault Megane pasisuko, pariedėjo į priekį, jo automobilis taip pat pasisuko į kelio pusę. Išlipęs iš automobilio, sužinojo, kad Renault Megane priklauso jo buvusiam klasiokui J. L., kurį vairavo jo brolis J. J.. Smūgio metu pastarasis sėdėjo už stovinčio automobilio vairo. Abu išlipę iš automobilio apžiūrėjo apgadinimus ir užpildė protokolą. Matėsi šie Renault Megane apgadinimai: kairė galinė pusė, bamperis, iškrito lempa, bagažinės dangtis buvo sulankstytas. Jo automobilio VW Golf priekis buvo sugadintas: išdužo lempa, sugadintas bamperis, kapotas. Užpildžius deklaraciją, paprašė Jono partempti jo automobilį, kadangi neturėjo kablio. Po kurio laiko su VW Golf atvažiavo J. L. ir J. J. ir partempė jo automobilį.
Kaltinamasis J. J. savo kaltės taip pat nepripažino ir parodė, kad 2011-04-18 jis iš brolio J. L. pasiskolino automobilį Renault Megane. Važiuodamas pas draugę pervažiavo duobę, automobilis pradėjo važiuoti nelygiai, jis sustojo šalikelėje, įsijungė avarinį signalą, užtraukė rankinį stabdį, ir išlipo iš automobilio jo apžiūrėti, pastebėjo, kad priekiniame dešinės pusės rate yra guzas. Jis įsėdo atgal į automobilį, norėjo paskambinti Justui ir pasakyti, kas nutiko, tačiau tuo metu į jį atsitrenkė kitas automobilis. Smūgis buvo vidurinio stiprumo. Išlipęs pamatė, jog minėtą automobilį vairavo V. A., kuris paklausė, ar tai ne Justo Renault Megane. V. A. jis buvo matęs kelis kartus, pažinojo iš matymo. Įvykio metu Vidas vairavo automobilį VW Golf. Matė, kad buvo apgadintas Renault Megane galinis bamperis, bagažinės dangtis, galinis žibintas – bamperis buvo įlinkęs ir subraižytas, kairys galinis žibintas sudužo ir iškrito. Žibintą jis įdėjo į bagažinę. Taip pat buvo stipriai apgadintas Vido automobilio priekis – sugadinta dešinė priekinė dalis, žibintas, variklio dangtis sulinkęs, sparnas apgadintas, sulinkęs bamperis. Jie policijos nekvietė, eismo įvykio deklaraciją pildė patys. V. A. paprašė partempti jo automobilį, tačiau Renault Megane nebuvo kablio, todėl jis pasakė, kad pasiims mamos automobilį ir jį partemps. Jis grįžo į namus, papasakojo J. L. apie įvykį ir jie abu sėdo į R. L. priklausantį automobilį VW Golf ir nuvažiavo į įvykio vietą. Prikabino lyną prie V. A. automobilio ir partempė šį į Vido kiemą. Kadangi jis buvo eismo įvykio dalyvis, užpildė deklaraciją ir kreipėsi į draudimą dėl žalos, padarytos automobiliui, atlyginimo.
Kaltinamųjų J. L., V. A. ir J. J. parodymus patvirtina ir kiti surinkti įrodymai. Liudytoju apklaustas S. V. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2011m. balandžio mėnesį, prieš Velykas, apie 21val., jau buvo tamsu, nešė išmesti šiukšles į konteinerį, esantį netoli namų ir įvykio vietos ir išgirdo ratų cypimą bei trenksmą. Atsisukęs pamatė du automobilius, vienas iš jų – juodos spalvos. Nuo jo iki automobilių buvo apie 150 m atstumas. Įvykis įvyko važiuojant link G., pavažiavus 150 metrų ties K. pradine mokykla. Jis nėjo į įvykio vietą pažiūrėti, kas nutiko. Matė, kad raudonos spalvos VW Golf atsitrenkė į juodą Renault automobilio galą, iš automobilių buvo išlipę du vaikinai. VW Golf priekis buvo žymiai sumuštas, o ant tamsios Renault nelabai kas matėsi. Kadangi abu vaikinai ginčijosi dėl įvykio, jis pasižiūrėjęs nusisuko ir nuėjo namo. Tai, kad minėtas eismo įvykis tikrai buvo, nurodė ir liudytojas A. K., kuris parodė, kad 2011-04-18 vakare, važiuojant pamatė autoįvykį. Du automobiliai - juoda Renault be stogo ir VW Golf, stovėjo kairėje kelio pusėje, pristabdė pažiūrėti, ar nėra pažįstamų. Matė, kad VW Golf buvo atsitrenkęs į Renault Megane galą. Iš automobilių buvo išlipę du žmonės. Gerai nežiūrėjo, bet matė, kad vienam automobiliui beveik nieko neatsitiko, o kitas – VW Golf sudaužytas. Renault galinės kairės pusės lempa buvo išmušta. Ar gatvė tuo metu buvo apšviesta, negali pasakyti. Pamatęs įvykį jis nesustojo ir iš automobilio nelipo, nieko vaikinų neklausė.
Prokurorė skunde nurodė, kad liudytojų S. V. ir A. K. parodymai turėjo būti įvertinti kritiškai, tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Iš liudytojų S. V. ir A. K. parodymų matyti, kad jie kaltinamųjų nepažįsta, nėra niekaip suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi. Nors liudytojas S. V. paties susidūrimo nematė, tačiau eidamas nusisukęs nugara nuo kelio girdėjo ratų cypimą ir trenksmą. Tiek S. V., tiek A. K. duodami parodymus pakankamai išsamiai apibūdino automobilius, t.y. jų markę, apgadinimų mastą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino 2011-05-24 specialisto E. Sokolovskij išvados. Tačiau teisėjų kolegija atmeta ir šiuos prokurorės skundo argumentus, kadangi pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai pasisakė dėl specialistų išvadų. Iš tiesų baudžiamojoje byloje yra visa eilė specialistų išvadų, kurių išvados yra prieštaringos.
2011-05-24 specialisto išvadoje specialistas E. Sokolovskij padarė išvadą, kad padarytas tyrimas įgalina teigti, kad automobilių RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai tarpusavyje nesuderinami ir negalėjo būti padaryti deklaruoto 2011-04-18 eismo įvykio metu šių automobilių vairuotojų J. J. ir V. A. nurodytomis aplinkybėmis.
Atliekant ikiteisminį tyrimą, 2011-11-11 buvo paskirta užduotis atlikti tyrimą. 2012-02-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje padaryta išvada, kad automobilių Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai yra nesuderinami ir buvo padaryti ne deklaruoto 2011-04-18 eismo įvykio metu šių automobilių vairuotojų J. J. ir V. A. nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat buvo paskirtos papildomos užduotys specialistams, tačiau 2012-07-18 ir 2012-12-17 specialistų išvadose nurodyta, kad automobilių Renault Megane ir VW Golf sugadinimai yra nesuderinami ir buvo padaryti ne deklaruoto 2011-04-18 eismo įvykio metu šių automobilių vairuotojų J. J. ir V. A. nurodytomis aplinkybėmis.
Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta UAB „IMPULSAN“ specialisto išvada, kurią atliko specialistas – technikos mokslų daktaras V. M., turintis eismo įvykių ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją ir praktinę darbo patirtį nuo 1993 m. Šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilių Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esminiai sugadinimai tarpusavyje suderinami, jie galėjo susidaryti, kai į stovėjusio automobilio Renault užpakalinę kairę pusę atsitrenkė priekine dešine dalimi 40±5 km/h greičiu važiavęs automobilis VW, kuris tuo metu buvo stabdomas.
Pirmosios instancijos teismas siekdamas pašalinti abejones tarp specialistų išvadų, teisiamajame posėdyje apklausė specialistą M. Možeiko ir V. M..
Specialistas Martin Možeiko savo išvadas patvirtino ir paaiškino, kad atlikęs tyrimą nustatė, jog eismo įvykis 2011-04-18 buvo padarytas ne nurodytomis aplinkybėmis. Tyrimui atlikti buvo pateiktos tik transporto priemonių fotografijos, kurios yra pateiktos baudžiamojoje byloje, nes kažkuri iš jų buvo parduota ar sunaikinta. Apžiūrėjus nuotraukas nustatė, kad neatitinka tam tikri sugadinimai jų padarymo aplinkybėms, abiejų automobilių sugadinimai yra nesuderinami, ir pagal tai buvo duota tokia išvada, kad šios transporto priemonės susidūrė ne nurodytomis aplinkybėmis. Nesant transporto priemonių, jie negali jų pastatyti kartu ir sulyginti bei pasakyti, kurie sugadinimai tiksliai nebuvo padaryti. Matė, kad ant Renault Megane tik bamperio galinės dalies yra raudonų dažų, o kitose vietose iš nuotraukų to nematyti. Galima pasakyti, kad tikėtina, jog tos transporto priemonės tarpusavyje gal ir kontaktavo, tačiau nesant dažų lyginamiesiems pavyzdžiams ir nesant abiejų transporto priemonių, kad jas būtų galima sugretinti, negalima kategoriškai sakyti, kas dar galėjo būti sugadinta, ar kas negalėjo būti sugadinta. Tačiau visuma sugadinimų yra padaryta ne kontakto metu. Atliekant tyrimą į konstrukcinius automobilių ypatumus nebuvo atsižvelgta, bet buvo atsižvelgta į kitus pėdsakus ir sugadinimus. Jo pateikta išvada yra kategoriška.
Specialistas V. M. savo išvadą patvirtino ir parodė, kad atliekant tyrimą jis betarpiškai apžiūrėjo automobilį „Renault Megane“, ir vadovaujantis pateikta medžiaga bei apžiūros rezultatais, jis surašė specialisto išvadą. Tyrimo tikslai buvo nustatyti automobilio „Renault Megane“ sugadinimų susidarymo mechanizmą ir atsakyti į klausimą, ar automobilių „Renault Megane“ ir „VW Golf“ sugadinimai yra suderinami. Apie automobilio „Renault Megane“ sugadinimo mechanizmą galima spręsti iš jo sugadinimų pobūdžio. Automobilio sugadinimai susidarė dėl deformuojančio smūgio iš galo, kryptimi link šio automobilio priekio. Smūgis tiesiogiai paveikė užpakalinę kairę automobilio pusę. Gal būt atrodo, kad automobilio „Renault Megane“ sugadinimai neadekvatūs automobilio „VW Golf“ sugadinimams. Tam tikslui „Renault Megane“ buvo apžiūrėtas, nuimta užpakalinio bamperio apdaila. Po apdaila buvo galima matyti, kad yra gan standi užpakalinės dalies konstrukcija. Tai reiškia užpakalinė panelė pereinanti į užpakalinius sparnus. Be to, iš abiejų tos U formos konstrukcijos šonų yra masyvūs elementai. Automobilis Renault yra kabrioletas ir tam, kad sustandinti to automobilio konstrukciją, padaryta ta U formos konstrukcija. Masyvūs metaliniai elementai yra kaip balastas, jie yra dėl to, kad sugertų smūgį. Kabrioleto kėbulo viena iš paskirčių ta, kad būtų galima važinėti atidarytu stogu. Viskas yra skirta tam, kad nuo nestipraus smūgio nenukentėtų tas visas mechanizmas ir veiktų stogo atsidarymas. Dėl to, nebuvo abejonių, kad minėtų automobilių sugadinimai galėjo susidaryti jų betarpiško kontakto metu. Tai, kad automobiliai tarpusavyje kontaktavo, pirmiausia parodo rausvos spalvos dažų likučiai ant automobilio „Renault Megane“ užpakalinio bamperio apdailos. Užpakalinis kairysis žibintas nesudaužytas, kadangi ten tiesioginio kontakto nebuvo. Be to, efektyviai stabdant automobilį „VW Golf“ jo priekis gali pažemėti 15 cm. Tokiu būdu paaiškinama, kad ant automobilio „VW Golf“ įspaudas ant variklio dešinėje pusėje susidarė dėl kontakto su standžia „Renault Megane“ konstrukcija. Tai, kad lyg vizualiai automobilis „Renault Megane“ nestipriai nukentėjęs, paaiškinama tuo, kad jo galinę dalį labai sustandina minėta U formos konstrukcija ir metaliniai elementai. Pagal automobilių sugadinimų pobūdį, intensyvumą jis nustatė, kad automobilio „VW Golf“ greitis atsitrenkiant į automobilį „Renault Megane“ buvo nuo 35-45 kilometrų per valandą. Todėl jis padarė išvadą, jog automobilių „Renault Megane“ ir „VW Golf“ esminiai sugadinimai tarpusavyje suderinami. Šie sugadinimai galėjo susidaryti, kai į stovėjusio automobilio „Renault Megane“ užpakalinę kairę pusę atsitrenkė priekine dešine dalimi automobilis „VW Golf“, važiavęs 40 kilometrų per valandą greičiu, kuris tuo metu buvo stabdomas. Rašydamas išvadą, automobilio „VW Golf“ jis neapžiūrėjo, vadovavosi informatyviomis transporto priemonės nuotraukomis, kuriose matosi to automobilio sugadinimo pobūdis, intensyvumas, individualūs buvusio kontakto požymiai. Dėl to automobilio nebuvo jokių abejonių. Specialisto nuomone, ankstesnės ekspertizės išvados skyrėsi dėl to, kad ekspertas neturėjo visos reikalingos informacijos apie automobilius.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nei vienas įrodymas negali būti svaresnis už kitą, nes vertinama įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju kaltinamųjų J. L., V. A. ir J. J. parodymus patvirtina liudytojų S. V., R. A. ir A. K. parodymai bei aptarti V. M. paaiškinimai bei jo surašyta specialisto išvada. Nagrinėjamu atveju kaltinimo pozicija iš esmės buvo grindžiama tik Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadomis, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek specialistas E. Sokolovskij, tiek specialistas Martin Možeiko tiesiogiai nei vieno automobilio neapžiūrėjo, išvados buvo duotos tik vertinant fotonuotraukas. Atsižvelgiant į tai, kad specialistai negalėjo apžiūrėti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių, todėl vertinimai nepažiūrėjus abiejų automobilių apgadinimų negali būti pripažįstami kategoriškais. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas Martin Možeiko pripažino, kad nesant transporto priemonių, negali jų pastatyti kartu ir sulyginti bei pasakyti, kurie sugadinimai tiksliai nebuvo padaryti. Specialistas V. M. rašydamas išvadas betarpiškai apžiūrėjo automobilį Renault Megane, įvertino šio automobilio konstrukcijos specifiką, kurios nebuvo vertinamos prieš tai atliktų tyrimų metu.
Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, teismas yra nešališkas šiuos vertinti, kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime J. L., V. A. bei J. J. nurodytų tyčinių veiksmų padarymo, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai, todėl laikydamasis šių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Apkaltinamasis nuosprendis negali remtis prielaidomis, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o išteisinamasis nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.