Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, L. L. Vladimirenko, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020 m. gruodžio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda;

2) 2021 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda;

3) 2021 m. birželio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 94 MGL (4 700 Eur) dydžio bauda. 2021 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, bausmes išbendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimi, 2021 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2021 m. birželio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 114 MGL (5 700 Eur) dydžio bauda, nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 20 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V.

apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: A. P. pasiskelbus socialinio tinklapio ,,Facebook“ grupėje apie ketinimą pirkti du ,,BMW N47D20A“ C alkūninius velenus, 2021 m. sausio 25 d. susisiekė programėle ,,Messenger“ su A. P., kuriam pažadėjo parduoti du tariamai turimus ,,BMW N47D20A“ C alkūninius velenus bei iki 2021 m. sausio 26 d. pristatyti juos į Kauno autobusų stotį, dėl to suklaidintas A. P. į L. V. pateiktą ,,SEB banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 460 eurų. Gautus L. L. V. užvaldė, jų negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo 460 eurų, priklausančių nukentėjusiajam A. P., ir padarė jam 460 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais L. L. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

L. L. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad pagarsintame kaltinime visos nurodytos aplinkybės teisingos. Jis, pamatęs skelbimą, pasiūlė parduoti alkūninius velenus, kuriuos turėjo. Su A. P. bendravo per „Messenger“ programą. Pasiūlė prekę nukentėjusiajam, šis sutiko pirkti ir pervedė pinigus. Galėjo būti, kad susitarė perduoti daiktus, juos siunčiant autobusų siuntomis. Iš pradžių norėjo išsiųsti, tačiau kai gavo pinigus, nusprendė apgaulės būdu juos užvaldyti. Pripažįsta, kad apgavo asmenį. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Savo poelgį vertina neigiamai.

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas objektyviai gali pasireikšti šiomis alternatyviomis veikomis:1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra apgaulė. Tai yra šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį šis požymis turi būti nustatomas visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė gali pasireikšti minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl ši veika kaip baigta kvalifikuojama tada, kai atsiranda BK 182 straipsnyje numatyti padariniai: nukentėjusiojo turto, turtinių teisių ar reikalavimo teisių praradimas (jų apimties sumažėjimas).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas L. V. dėl sukčiavimo pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tarnybiniu pranešimu, kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės yra teisingos. Pamatęs skelbimą, pasiūlė parduoti alkūninius velenus, su pirkėju sutarė dėl kainos, pristatymo būdo, pirkėjas už prekę pervedė į jo sąskaitą sutartą sumą, tačiau jis prekės neišsiuntė. Pripažino, jog apgavo nukentėjusįjį. Kaltinamojo parodymai dėl jo nurodytų faktinių veikos padarymo aplinkybių iš esmės neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams ir rašytiniams bylos duomenims. Nukentėjusysis patvirtino, jog 2021 m. sausio 25 d. apie 18.29 val. socialinio tinklo ,,Facebook“ keliose grupėse patalpino skelbimą, kad pirktų ,,BMW N47D20A“, C alkūninį veleną. Tą patį vakarą per „Messanger“ programėlę dėl prekių pirkimo pradėjo bendrauti su pardavėju, pasivadinusiu ,,L. L.“, su kuriuo sutarė dėl velenų pirkimo, kainos, aptarė atsiskaitymo ir pristatymo sąlygas. Nukentėjusysis už perkamus du alkūninius velenus į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą, kuri buvo L. V. vardu, pervedė 460 eurų, tačiau prekių negavo ir pinigai nebuvo grąžinti. Šias aplinkybes patvirtina nuotraukų kopijos iš ,,Messenger“ programėlės, kuriose užfiksuotas susirašinėjimas su asmeniu ,,L. L.“, kuris pasiūlė įsigyti du velenus, buvo sutarta kaina – už vienetą 230 eurų. SMS žinučių tel. Nr. (duomenys neskelbtini)susirašinėjime fiksuota, kad pardavėjas patvirtina gavęs bankinį pavedimą už parduodamus velenus, nurodo prekes išsiųs kuo skubiau, vėliau tvirtina prekes padavęs žmogui, kuris ne taip suprato ir šias išsiuntė ne per stotį, o per ,,Omniva“ paštomatą, pasiūlė už nesusipratimą grąžinti 50 eurų. Be to, atlikus tel. Nr. (duomenys neskelbtini) analizę, nustatyta, kad minėtas abonentinis numeris yra registruotas L. V. vardu, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 19 d. iš šio numerio buvo fiksuota 15 ryšio sujungimų su tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. P.. Tai rodo, L. L. V. ir A. P. bendravo bei susitarė dėl prekės pirkimo-pardavimo. ,,SEB bankas“ pateikti duomenys patvirtina, jog A. P. į L. V. sąskaitą 2021 m. sausio 26 d. pervedė sutartą sumą už prekę – 460 eurų (mokėjimo paskirtis nurodyta – ,,Už BMW N47 alkūninį veleną (2vnt)“). Iš foto nuotraukos matyti, kad grynuosius pinigus kortele išimančio asmens veido bruožai vizualiai atitinka L. V. veido bruožus.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis veikė siekdamas materialinės naudos, t. y. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigus. Jis sutarė su nukentėjusiuoju dėl alkūninių velenų pardavimo, kurių parduoti realiai neketino. Nukentėjusysis, patikėjęs, kad pardavėjas turi prekes ir jas atsiųs, t. y. patikėjęs kaltinamojo netikru ketinimu parduoti prekę, jo atžvilgiu panaudotos apgaulės įtakoje, pervedė pinigus už prekę į pardavėjo nurodytą sąskaitą, tačiau prekės negavo ir dėl to patyrė 460 eurų dydžio turtinę žalą. Šie duomenys patvirtina, jog kaltinamasis svetimą – nukentėjusiojo turtą, t. y. 460 eurų, užvaldė apgaule.

L. V.

, būdamas suaugęs, pakaltinamas, ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, neabejotinai suprato, kad elgiasi neteisėtai, kad dėl tokios jo veikos nukentėjusiajam bus padaryta žala, ir to norėjo bei sąmoningai siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

L. V. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji svetimo turto užvaldymo apgaule, t. y. sukčiavimo, požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes neteisėtai apgaulės būtų užvaldyto turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

L. L. V. praeityje teistas (b. l. 97–101), administracine tvarka baustas (b. l. 87–96). VšĮ Trakų pirminės sveikatos priežiūros centre psichikos ir priklausomybės ligų stebimų pacientų grupėse nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 109), todėl darytina išvada, jog L. V. pakaltinamumu abejoti nėra pagrindo. Kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei. Nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo pavojingumą, atsižvelgiama į tai, kad nors kaltinamasis pripažino, jog padarė nusikalstamą veiką, tačiau anksčiau jau ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Ši nusikalstama veika padaryta parėjus vos mėnesiui po to, kai padarė analogišką nusikalstamą veiką, už kurią nubaustas 2021 m. birželio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, ši nusikalstama veika padaryta netrukus po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas 2020 m. gruodžio 11 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam skirta bausmė taip pat ir už analogiškas veikas. Kaip matyti iš ankstesnių teistumų, švelnesnės bausmės kaltinamojo elgesiui įtakos neturėjo. Jis taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus. Esant šioms aplinkybėms, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina BK 182 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta griežtesnė iš viešieji darbai ar bauda bausmės rūšis – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant kaltinamąjį viso laisvės apribojimo laikotarpiu: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; įpareigoti per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąjį viso laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; įpareigoti per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Kadangi nusikalstama veika padaryta prieš priimant 2021 m. birželio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamąjį įsakymą ir 2021 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartį, kuria 2021 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2021 m. birželio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimi, visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2021 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi paskirta bausme, paskiriant L. V. galutinę subendrintą bausmę – 8 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąjį viso laisvės apribojimo laikotarpiu: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; įpareigojant per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, ir 114 MGL (5 700 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2021 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartį.

Visiško bausmių sudėjimo taisyklė taikytina atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nuolat daro analogiškas nusikalstamas veikas, nesitaiso, žalos nėra atlyginęs ir nededa pastangų tai padaryti.

Byloje nukentėjusysis A. P. pareiškė 460 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 78).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo L. V. veiksmų nukentėjusysis A. P. patyrė žalą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis apgaule užvaldė nukentėjusiajam priklausantį turtą, tokiu būdu padarydamas jam turtinę žalą. Civilinio ieškinio dydžio kaltinamasis neginčijo, jis įrodytas taip pat ir objektyviais bylos duomenimis – banko sąskaitų išrašais, todėl civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Iš kaltinamojo L. V. priteistina nukentėjusiojo A. P. naudai 460 eurų.

L. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – kompaktinis diskas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėmis, saugomas prie bylos, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. V., pripažinti kaltu padarius nusikalimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant L. V. laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per tris (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. V. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant L. V. viso laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per 3 (tris) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės Ukmergės rūmų teismo nutartimi paskirta bausme, visiškai jas sudedant ir paskirti L. V. galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąjį viso laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per 3 (tris) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, ir 114 MGL (5 700 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2021 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartį.

Įpareigoti L. V. per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti 460 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų) iš kaltinamojo L. V..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – kompaktinį diską su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėmis, saugomą prie bylos, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.