- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- 1-3172-1132/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26847-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Kaltinamasis
- M. A.
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Advokatai
- Alvyda Rima Medišauskienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.6Kiti BK 63 str. nuostatų taikymo klausimai
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, teistas:
1. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalį ir paskirta 10 MGL bauda. Bauda sumokėta 2011 m. gegužės 2 d;
2. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 140 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Bausmė atlikta;
3. Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė;
4. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, per visą bausmės laiką tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo;
5. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta 8 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta 2017 m. birželio 6 d.;
6. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
7. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką paskiriant pareigas: gydytis dėl priklausomybės nuo alkoholio; per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus, kai tai susiję su darbu; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2022 m. rugsėjo 26 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro;
8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė neatlikta;
9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis neįsiteisėjęs;
10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. A. 2023 m. liepos 18 d. apie 22.58 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,99 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo šeimos nariu – tėvu R. A. metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą, tai yra vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į veido sritį, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tikslios datos neprisimena, bet galėjo būti 2023 m. liepos 18 d. Tą dieną su draugu bare atsigėrė alaus ir naktį grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo abu tėvai, tačiau ar su jais bendravo, ar konfliktavo, neatsimena. Pašalinių žmonių namuose nebuvo. Kadangi buvo labai apgirtęs, pripažįsta, kad galėjo suduoti savo tėvui, tačiau dėl ko tą galėjo padaryti, neatsimena, nes šeimyniniai konfliktai kyla kiekvieną dieną. Po kiek laiko policijos pareigūnai jį pakėlė ir pasakė, kad rengtųsi, nes turės važiuoti su jais. Iš pradžių galvojo, kad jį išveš į ligoninę, tačiau nuvežė į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Savo elgesį vertina blogai, labai gailisi, tėvo atsiprašė telefonu ir pripažįsta, jog konfliktas galėjo būti didesnis dėl to, kad tą dieną vartojo alkoholį, nes būdamas blaivus, užsidaro savo kambaryje ir konfliktų stengiasi išvengti (2 t., b. l. 38–39).
Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiojo R. A. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, jog gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su savo sutuoktine O. A.. Jie turi bendrą sūnų M. A.. Jo sūnui teismo sprendimu 2022 m. rugsėjo 26 d. yra paskirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyriumi, todėl pastarasis negali gyventi jų namuose bei artintis prie jo. Kardomoji priemonė jam paskirta dėl to, kad pastarasis naudojo fizinį smurtą prieš jį, norėjo panaudoti peilį, dėl to vyksta teisminis procesas. M. A. negali gyventi su juo ir jo sutuoktine, tačiau jo sutuoktinei O. A. pasidaro gaila sūnaus ir būna ji įsileidžia į namus. 2023 m. liepos 18 d. apie 22.30 val. sūnus M. A. pradėjo leisti garsiai muziką namuose, jis nuėjo pas sūnų į kambarį jį sudrausminti, kad netriukšmautų, kadangi jau yra ramybės metas ir jie su sutuoktine nori ilsėtis. Jis prašė jo ne kartą išjungti muziką, tačiau sūnus į pastabas nereagavo. Tuomet apie 22.58 val., jam atėjus į kambarį ir paprašius išjungti muziką, sūnus jam nieko neatsakė ir iš karto dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į nosį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po šių sūnaus veiksmų jis sugriebė už jo dešinės rankos, kad M. A. netrenktų jam dar kartą ir iš karto pasišalino iš kambario pranešti bendruoju pagalbos skambučiu. Jo sūnus naudoja fizinį smurtą prieš jį ir jo sutuoktinę jau ne pirmą kartą. Jis ir jo sutuoktinė bijo sūnaus, kadangi jis, būdamas neblaivus, būna labai agresyvus ir neprognozuojamas, todėl nori, kad sūnus pas juos nesilankytų ir prie jo nesiartintų. M. A. yra gydytas psichiatrijos skyriuose, pagrindinė priežastis yra alkoholizmas ir jo elgesio sutrikimai, todėl, kaip ir minėjo prieš tai, jiems yra nesaugu būti šalia sūnaus, kuomet jis yra neblaivus, kadangi jis naudoja fizinį smurtą ir jie su sutuoktine jo bijo. Šiandien prieš jo sutuoktinę fizinis smurtas nebuvo naudotas, tačiau 2023 m. liepos 1 d. M. A. buvo grįžęs pas juos į namus ir vėl pradėjo elgtis neadekvačiai, sudaužė televizorių, po ko metė televizorių ant jo sutuoktinės kojos, tačiau tuo metu ji į policiją ar gydymo įstaigas nesikreipė, po ko pradėjo mėtyti bei trankyti kitus namuose esančius daiktus. Todėl, kaip ir minėjo, sūnus yra neprognozuojamas, agresyvus ir jie niekada nežino, ką jis gali jiems padaryti. Jis jaučia pavojų dėl savo gyvybės kuomet M. A. būna šalia jo (1 t., b. l. 60–63).
Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiojo R. A. papildomos apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis papildomai parodė, jog kreipėsi pas Valstybinį teismo medicinos ekspertą, adresu (duomenys neskelbtini). Po smūgio jam iš nosies bėgo kraujas, nors medikai jokių matomų sužalojimų nenustatė, tačiau jam skaudėjo. Po smūgio skaudėjo kairės pusės veido dalį ties lūpa ir nosimi. Šių metų liepos 26 d. nuvyko pas stomatologą tvarkyti dantis. Nuvykęs pas stomatologą šis jam pasakė, kad nebėra ką tvarkyti, kadangi dantis atitrūkęs nuo šaknies ir pasiūlė jį traukti lauk. Mano, kad tai smūgio pasekmė, daugiau sužalojimų nebuvo. Jis ir jo sutuoktinė nerimauja kas bus, kai grįš sūnus, o jis grįš į jų namus, nes neturi kur gyventi. Kol jis blaivas, viskas kaip ir gerai. Tačiau kai būna neblaivus, būna tiesiog neprognozuojamas, elgiasi agresyviai, daužo daiktus, garsiai leidžia muziką, nežino kada ir ką jis gali padaryti. Jiems su žmona yra nesaugu, jis jaučia pavojų dėl savo sveikatos ir gyvybės. Kadangi ne kartą prieš jį ir sutuoktinę yra naudojęs fizinį smurtą, jau du kartus dėl to buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir šiai dienai yra dar keli ikiteisminiai tyrimai, kurie turi įsiteisėti. Nenori, kad sūnus grįžtų į namus ir juos terorizuotų, yra onkologinis ligonis, todėl jam reikia ramybės. Nori, kad sūnus atsakytų už savo elgesį ir kol įsiteisės teismo sprendimai, būtų gerai dėl jų su sutuoktine saugumo, kad sūnus liktų suimtas (1 t., b. l. 71–73).
Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos O. A. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, jog sūnus gyvena su jais, kadangi niekur kitur nesusiranda gyvenamosios vietos. Neturi nuolatinio darbo, praktiškai su vyru jį išlaiko, maitina, vaistus perka. Gauna bedarbio pašalpą, kurią praleidžia savo reikmėms su draugais. Prieš porą dienų grįžo apie 22.00 val. namo būdamas neblaivus, paprašė valgyti ir nuėjo į savo kambarį. Savo kambaryje pasileido muziką. Ji keletą kartų ėjo pas jį į kambarį ir prašė, kad jis pritildytų muziką, kadangi kaimynams keltis ryte į darbus ir nesiruošia už jį mokėti baudos dėl triukšmo. Jis į jos prašymus nereagavo. Vėliau nuėjo į jo kambarį vyras paprašyti, kad šis muziką pritildytų. Ji nusekė paskui vyrą. Sūnaus kambarys nedidukas, apie 8 kvadratus. Pas jį kambaryje stovi dviratis, lova, lentynos ir kitokie daiktai, kadangi kambarėlis mažas, ji į vidų nėjo, stovėjo tarpduryje. Matė, kad M. A. tuo metu buvo pasilenkęs ties savo kolonėlėmis ir kažką darė, o tuo metu įėjęs į kambarį vyras, prašė išjungti muziką ir lenkėsi link aparatų juos išjungti, o tuo tarpu į besilenkiantį vyrą atsisuko sūnus ir jam su kumščiu trenkė į veido sritį, t. y. į nosies ir lūpų sritį. Ji sušuko, kad sūnus nesimuštų, o vyras išbėgo iš kambario ir paskambino policijai. Sūnus liko savo kambaryje iki kol atvažiavo policija. Ta vieta, į kurią gavo smūgį vyras, buvo paraudusi, vėliau šiek tiek iš nosies bėgo kraujas. Sūnus smurtauja ne pirmą kartą, yra iškelta baudžiamoji byla. Dažnai gydosi psichiatrijos klinikoje, yra išrašytų vaistų, tačiau jis jų negeria. Savo namuose jaučiasi nesaugūs, kai jis būna neblaivus, jie neatidaro durų, todėl sūnus nuolat grasina susidorojimu su jais arba grasina, kad kažką padarys sau, kad turi užsikasęs šautuvą. Sūnus nenori gydytis nuo alkoholizmo, susiranda ir bendrauja su asocialiais draugais. Vyras yra ligonis, serga vėžiu, todėl toks sūnaus elgesys labai apsunkina ir sekina vyrą, taip pat dėl sūnaus pastovių grasinimų jos sveikata suprastėjo, atsirado nerimo ir baimės jausmas (1 t., b. l. 76–79).
Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos E. Ž. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, jog 2023 m. liepos 18 d. ji dirbo kartu su tyrėja L. K.. 23.02 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad sūnus smurtauja prieš tėvą bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuvykus į minėtą butą, duris atidarė pranešėjas – tėvas R. A. ir pasakė, kad jo neblaivus sūnus M. A. jam kumščiu vieną kartą trenkė į nosį. Su juo bendraujant, R. A. iš nosies pradėjo šiek tiek bėgti kraujas, kurį jis pasivalė servetėle, sakė, kad jam skauda veidą. Daugiau išorinių sužalojimų ant jo nematė. Kaip suprato iš pareiškėjo, tai buvo ne pirmas kartas, kai sūnus smurtauja. Viename kambaryje, ant lovos gulėjo pareiškėjo sūnus M. A.. Jis buvo neblaivus, apie įvykį nieko neaiškino, įžeidinėjo savo tėvą, nenorėjo vykti kartu su jomis. Ilgai persirenginėjo, ilgai klojo lovą, pasiėmė su savimi kuprinę su būtiniausiais daiktais. L. K. surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. M. A. išsivedė iš to buto, prie tarnybinio automobilio L. K. alkotesteriu patikrino M. A. girtumą, alkotesteris parodė 1,99 promilių girtumą. Pasirašęs dėl girtumo patikrinimo, M. A. tapo agresyvus, jos jį iš abiejų šonų už rankų sulaikė ir patalpino į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą, išsikvietė pastiprinimą. M. A. joms nepasakojo apie įvykį, nesakė, dėl ko kilo konfliktas, nesakė, ar sudavė savo tėvui. Kitas ekipažas M. A. pristatė į areštinę, o jos su L. K. liko priimti pareiškimą (1 t., b. l. 81–83).
Iš 2023 m. liepos 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje pėdsakų ir kitų objektų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nerasta (1 t., b. l. 17–25).
Iš 2023 m. liepos 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos L. K. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2023 m. liepos 18 d. apie 22.30 val. M. A. pradėjo leisti garsiai muziką namuose, R. A. nuėjo pas sūnų į kambarį jį sudrausminti, kad netriukšmautų, kadangi jau yra ramybės metas ir jie su sutuoktine nori ilsėtis. Jis prašė jo ne kartą išjungti muziką, tačiau sūnus į pastabas nereagavo. Tuomet apie 22.58 val. jam atėjus į kambarį ir paprašius išjungti muziką, sūnus jam nieko neatsakė ir iš karto dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į nosį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po šių sūnaus veiksmų jis sugriebė už jo dešinės rankos, kad M. A. netrenktų jam dar kartą ir iš karto pasišalino iš kambario pranešti bendruoju pagalbos skambučių. Jo sūnus naudoja fizinį smurtą prieš jį ir jo sutuoktinę jau ne pirmą kartą. Jis ir jo sutuoktinė bijo sūnaus, kadangi jis būdamas neblaivus būna labai agresyvus ir neprognozuojamas, todėl nori, kad sūnus pas juos nesilankytų ir prie jo nesiartintų. M. A. yra gydytas psichiatrijos skyriuose, pagrindinė priežastis yra alkoholizmas ir jo elgesio sutrikimai, todėl kaip ir minėjo prieš tai jiems yra nesaugu būti šalia sūnaus, kuomet jis yra neblaivus, kadangi jis naudoja fizinį smurtą ir jie su sutuoktinė jo bijo. Smurtu įtariamas asmuo M. A. sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinę. Faktinis sulaikymo laikas 2023 m. liepos 18 d. 23.50 val. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, vizualiai nesimatė R. A. kūno sužalojimai (1 t., b. l. 29–32).
Iš 2023 m. liepos 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos L. K. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad 2023 m. liepos 18 d. apie 23.02 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad namuose sūnus prieš kelias minutes sumušė pranešėją, vyko žodinis konfliktas. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėjas R. A., kuris paaiškino, kad 2023 m. liepos 18 d. apie 22.58 val. adresu (duomenys neskelbtini), jo sūnus M. A., būdamas neblaivus, tyčia, vieną kartą, dešinės rankos kumščiu, trenkė jam į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat M. A. yra paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusio asmens R. A.. Bendraujant su M. A. jam buvo paaiškinta, kad jis negali pasilikti nurodytu adresu ir turės išeiti. Kartu su asmeniu nuėjo iki jų tarnybinio automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad bus patikrintas jo neblaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinus M. A. neblaivumą, jam buvo nustatyta 1,99 prom. M. A. buvo paduotas rašiklis, kad pasirašytų alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale. Asmeniui pasirašius šis nusisuko, atsisuko nugara į tarnybinį automobilį, paprašė asmens, kad atiduotų rašiklį. Po šių žodžių M. A. staiga ėmė elgtis agresyviai, ėmė šalintis, liepė jam sustoti, tuomet asmuo užsimojo dešine ranka, kurioje laikė rašiklį, sugniaužė kumštį ir trenkė rašikliu į šalia stovėjusio automobilio, „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinį langą. Po tokių savo veiksmų M. A. buvo patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Apžiūrėjus automobilio „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinį langą buvo pastebėta, kad langas yra apgadintas. Apžiūrint automobilį, prie jų priėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo K. Ž., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad automobilis priklausė jos tėvui, kuris neseniai mirė ir kam šiuo metu priklauso automobilio nuosavybė ji negali pasakyti, todėl dėl šios priežasties bei dėl vėlaus paros meto pareiškimo nerašys (1 t., b. l. 33–34).
Iš alkotesterio panaudojimo žurnale užfiksuotų duomenų ir patikros sertifikato nustatyta, kad alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 18 d. 23.42 val. M. A. nustatytas 1,99 promilės girtumas (1 t., b. l. 35–36).
Iš 2023 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad kompiuterio „mp3“ leistuvo pagalba atidaromas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023 m. liepos 18 d. 22 val. 59 min. 56 sek.). Girdimas pokalbis tarp operatorės (O) ir vyriškio (V): O: „vienas vienas du, vienas vienas du...“, V: „labas vakaras“, O: „labas vakaras. Taip“, V: „(duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje“, O: „(duomenys neskelbtini), kiek?“, V: „(duomenys neskelbtini)“, O: „čia dabar durų kodas yra laiptinėj?“, V: „(duomenys neskelbtini)“, O: „kas čia atsitiko?“, V: „sūnus neturi teisės čia gyvent ir puolė mane mušt“, O: „prieš kiek laiko čia sumušė?“, V: “va ką tiktai, prieš 30 sekundžių ne daugiau“, O: „greitosios reikia?“, V: „ne, nu gal jam ir reikia, nes...“, O: „mažamečių yra namuose?“, V: „nėra“, O: „jūsų vardas, pavardė“, V: „mano (duomenys neskelbtini), pavardė (duomenys neskelbtini), smurtautojo M. A.“, O: „o dabar kur sūnus? Namuose?“, V: „taip, jis neturi teisės čia gyventi, bet va žmona jį įleido girtą, jis puolė mane, čia muziką leidžia didžiausią, garso negalima nuraminti“, O: „pasitikslinu adresą, sakėt (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip?“, V: „taip“, O: „gerai, informacija pareigūnams perduota“, V: „čia ko gero jį reiks vėl į psichiatrinę išvežt“, O: „informacija perduota pareigūnams. Viso geriausio“, V: „ačiū“. Garso įrašo pabaiga (1 t. b. l. 54–55).
Iš 2023 m. rugsėjo 18 d. tarnybinio pranešimo dėl kūno kamerų įrašų nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), peržiūrėjus kūno kameromis užfiksuoto vaizdo tvarkymo sistemos įrašus, 2023 m. liepos 18 d., apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), kūno kamerų įrašų sistemoje nėra (1 t., b. l. 27–28).
Iš 2023 m. liepos 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. A. objektyvių sužalojimo žymių nenustatyta. Sužalojimų nebuvimas neatmeta galimybės, jog užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis tiriamasis patyrė nedidelės energijos smūgį kietu buku daiktu į viršutinės lūpos–nosies sritį ir tai sukėlė fizinį skausmą, tačiau nepaliko pastebimų žymių. Nesant sužalojimų sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas ir nėra galimybės atsakyti į kitus pateiktus klausimus (1 t., b. l. 40–41).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).
BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.
Byloje ištirtais įrodymais, t. y. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo M. A. duotais parodymais ir visišku jo prisipažinimu, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintais nukentėjusiojo R. A. ir liudytojų O. A. bei E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais, alkotesterio parodymais, specialisto išvada ir kitais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. A. 2023 m. liepos 18 d. atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo R. A. atžvilgiu. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir negalėjo prisiminti tikslių įvykio aplinkybių, tačiau nukentėjusysis ir liudytoja O. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie tai, kad 2023 m. liepos 18 d. apie 22.30 val. M. A. grįžo namo neblaivus ir nuėjęs į savo kambarį pradėjo garsiai leisti muziką. Tuomet R. A. ir O. A. nuėjus į sūnaus kambarį paprašyti išjungti muziką, M. A. nieko nesakęs, dešinės rankos kumščiu, vieną kartą sudavė R. A. į nosį ir taip sukėlė fizinį skausmą ir iš nosies bėgo kraujas. Kaltinamasis M. A. teisiamojo posėdžio metu šių aplinkybių neneigė ir pripažino, kad galėjo taip pasielgti, nes šeimoje konfliktai kyla kiekvieną dieną. Be to, kaltinamojo M. A. 2023 m. liepos 18 d. smurtinių veiksmų sukeltus padarinius – fizinio skausmo sukėlimą, patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, skambučio bendrajam pagalvos centrui metu užfiksuoti duomenys.
Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu, sutiko, jog 2023 m. liepos 17 d. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, t. y. tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kaltinamasis M. A. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo R. A. atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai atlikti sąmoningai – tyčia sudavė vieną smūgį į nosį. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą ar jį sužaloti ir to siekė, kadangi tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą. Kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius – kaip fizinio skausmo sukėlimas.
Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos.
Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis gyveno kartu su savo tėvu – nukentėjusiuoju R. A., turėjo savo atskirą kambarį, nors ir galiojant teismo įpareigojimui negyventi kartu su tėvais, kaltinamajam ir toliau buvo leidžiama gyventi bendruose namuose, todėl R. A. pagrįstai laikytinas kaltinamojo šeimos nariu.
Kaltinamojo M. A. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi M. A. 2023 m. liepos 18 d. apie 22.58 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,99 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo šeimos nariu – tėvu R. A. metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą, tai yra vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į veido sritį, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikalstama veika baigta; motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo, pykčio protrūkio, nepagarbos kito asmens sveikatai ir gyvybei; į nusikalstamos veikos pavojingumą bei kilusius padarinius, – nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, socialinį statusą – nevedęs, teistas (1 t., b. l. 95–101), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 94), iki bausmės atlikimo pradžios nedirbo (1 t., b. l. 90–91), įrašytas gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose (1 t., b. l. 103–104), skirti ekspertizę kaltinamajam netikslinga (1 t., b. l. 109), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pateikė kaltinamojo medicininius dokumentus, kurie, jo manymu, pagrindžia aplinkybę, kad kaltinamajam būtinas psichiatrinis gydymas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nukentėjusiojo pateikti medicininiai duomenys apie kaltinamojo psichikos sveikatos būklę buvo pateikti ekspertams ir jie yra įvertinti pateiktoje specialisto išvadoje, tuo tarpu kiti kaltinamojo patirti sužalojimai nėra susiję su kaltinamojo psichikos sveikatos būkle. Be kita ko pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl iš esmės analogiškų nukentėjusiojo nurodomų aplinkybių teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas teismo medicinos ekspertas. Vien tai, kad nukentėjusysis nesutinka su teismo ekspertų nustatytomis aplinkybėmis, nesant jokių objektyvių duomenų, kad dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo kaltinamasis nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, nesudaro pagrindo abejoti pateikta specialisto išvada.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.
Kaltinamasis M. A. neišreiškė sutikimo dėl viešųjų darbų bausmės atlikimo, todėl tokia bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamajam taip pat neskirtina ir laisvės apribojimo bausmė, kadangi anksčiau pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės apribojimo bausmė jokios įtakos jam nepadarė, kaltinamasis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ne kartą teistas, įskaitant ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, realių išvadų dėl savo elgesio nedaro, jam neskirtina ir arešto bausmė, kuri teismo vertinimu nepasieks bausmei keliamų tikslų. Teismas, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sprendžia, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, M. A. skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir M. A. skirtina galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. liepos 19 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d., vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kadangi kaltinamasis M. A. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas, iki šiol paskirtos bausmės savo tikslo nepasiekė ir nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kaltinamasis savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, teismas vertina, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu BK 75 straipsnis netaikytinas.
Kadangi ši nusikalstama veika padaryta iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio priėmimo, o nusikalstama veika, kurios padarymu M. A. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu, padaryta iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė, su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, o po to paskirta subendrinta bausmė su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bendrintinos BK 63 straipsnio pagrindu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu M. A. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirta galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (4 mėnesius) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir M. A. skirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bendrinant bausmes, pridedamos bausmės dalis parinkta atsižvelgiant į veikos padarymo pobūdį ir aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis.
Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (6 mėnesius) švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės ir M. A. skirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinos bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžius ir šiais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2023 m. gruodžio 6 d.).
Kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendis neįsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su paminėtu nuosprendžiu nebendrinama, tą bus galima padaryti vykdymo procese.
Dėl teisinės pagalbos išlaidų
Byloje gauta 2023 m. lapkričio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei teikiant antrinę teisinę pagalbą M. A. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 189,99 eurai (2 t., b. l. 13–18).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. A. nedirba, pajamų negauna, atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas (atlieka laisvės atėmimo bausmę), teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo M. A. nepriteisiamos.
Kadangi kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltinamajam kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
laiškas, supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 48), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje;
kompaktinis diskas su bendrojo pagalbos centro garso įrašais ir nuotraukomis, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 53), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. A. paskirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. liepos 19 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d., vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu M. A. paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirta galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (4 mėnesius) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir M. A. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (6 mėnesius) švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės ir M. A. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti visiškai ar iš dalies atliktas bausmes pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžius ir šiais nuosprendžiais įskaitytus laikotarpius.
Bausmės pradžią skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2023 m. gruodžio 6 d.).
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. A. neskirti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš M. A. nepriteisti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
laišką, supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje;
kompaktinį diską su bendrojo pagalbos centro garso įrašais ir nuotraukomis, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos, o laisvės atėmimo bausmę atliekančiam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.