- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- 1-1474-749/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20748-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Kaltinamasis
- E. R.
- Kategorijos
- 1.1.1.5.2Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 str. 3 d.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Giedriaus Jasulaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, vykdanti individualią veiklą, išsiskyrusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. R. 2019 m. rugpjūčio 7 d., apie 18.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš Ž. Č., tai yra rankų delnais suduodama nukentėjusiajai ne mažiau penkiolikos smūgių į veidą bei rankas, padarė sužalojimus: odos kraujosrūvas kairio smilkinio srityje, smakro kairėje, dešiniame žaste, sukėlusius Ž. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.
Kaltinamoji E. R., jai įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei ją apklausus įtariamąja, 2019 m. rugpjūčio 8 d. apklausos metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o Ž. Č. (duomenys neskelbtini), jos butas yra virš E. R. buto. Su ja santykiai visada buvo geri. Namas yra senas, blokinis ir viskas labai girdisi, kas vyksta pas kaimynus. Maždaug pastarąsias tris dienas ji vis girdi, kaip namuose Žydrūnė kalba apie ją ir vadina necenzūriniais žodžiais. Visos tos kalbos labai girdisi ir per atidarytus langus ir balkono duris, be to, abi su kaimyne rūkančios, būnant balkone dar labiau viskas girdisi. Kadangi ji nėra laisvo elgesio moteris, gyvena penkerius metus su sugyventiniu ir veda tvarkingą gyvenimo būdą, tokios kalbos labai žeidžia. 2019 m. rugpjūčio 7 d., apie 18 val., būdama namuose vėl išgirdo, kaip Žydrūnė kalbasi savo namuose, kaip suprato, su drauge ir vėl Žydrūnė vadina ją necenzūriniais žodžiais. Išgirdusi tai, E. R. labai susinervino. Apie 19 val. ji nusprendė nueiti pas Žydrūnę pasiaiškinti, kodėl ji taip kalba, neturėjo tikslo ją sumušti. Nuėjo ir vos tik Žydrūnė atidarė duris, nieko nebesiaiškino ir iškart užsipuolė ją, pradėjo abiems delnais kaimynę daužyti per veidą ir rankas, mušdama ėjo link jos, o ji ėjo atbula į kambarį. Mano, kad sukėlė jai fizinį skausmą, smūgių galėjo būti apie penkiolika. Kambaryje pamačiusi kaimynės mažametę dukrą, liovėsi ir grįžo į namus, kitų asmenų bute ji nematė. Mušdama klausė, kodėl ją (Rudienę) vadina laisvo elgesio moterimi, bet pastaroji nesuprato, apie ką E. R. kalba. Kai grįžo į namus, netrukus atvyko pareigūnai ir ją sulaikė. Išėjusi iš areštinės, ketino Žydrūnės atsiprašyti dėl savo netinkamo elgesio ir susitaikyti su kaimyne, tačiau Žydrūnė ją ignoruoja ir su ja visiškai nebendrauja. Supranta, kad jos atsiprašiusi galbūt susitaikytų su ja, tačiau iš principo neketina jos atsiprašyti ir su ja taikytis (b. l. 58-61, 68-70).
Iš nukentėjusiosios Ž. Č. 2019 m. rugpjūčio 7 d. protokole-pareiškime, bei apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Vienu aukštu žemiau, (duomenys neskelbtini) gyvena kaimynė E. R.. 2019 m. rugpjūčio 7 d., apie 18.50 val., išgirdo, kaip kažkas beldžia į duris. Pažiūrėjusi pro durų akutę pamatė Ernestą, todėl atidarė duris. Atidarius duris Ernesta puolė prie jos ir ėmė ją stumti į kambarį. Bestumdama į kambarį, ji pradėjo delnais daužyti per veidą, rankas. Įstūmusi į kambarį, toliau trankė delnais per veidą ir rankas. Sudavė ne mažiau 15 kartų. Mušdama plūdo necenzūriniais žodžiais, sakė surinks visų kaimynų parašus, kad ji neva miega su vyrais. Ji nesuprato, ką kaimynė tuo norėjo pasakyti. Ankščiau su ja jokių konfliktų nebūdavo. Ž. Č. pasakė, kad iškvies policiją, pasiėmė telefoną, o kaimynė tuo tarpu iš buto pasišalino. Apsižiūrėjusi pamatė, kad įdrėksta dešinė ranka bei kairė veido pusė. Civilinio ieškinio nereiškė (b. l. 7-13, 27-29).
Iš 2019 m. rugpjūčio 7 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Butas penktame aukšte. Butas dviejų kambarių. Įėjus į butą dešinėje pusėje virtuvė, prieškambario gale kairėje ir dešinėje pusėse gyvenamieji kambariai. Dešiniau esančiame kambaryje prie dešinės sienos sofa - lova, prie jos medinis staliukas. Tiesiai durys į balkoną. Prie kairės sienos sekcija, rašomasis stalas, kambarys tvarkingas. Nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta. (b.l. 16-20).
Iš 2019 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvados Nr. G 891/2019 (05) matyti, kad Ž. Č. padaryta poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, smakro kairėje, dešiniame žaste, paveikus kietais ribotą paviršių turinčiais daiktais, kuo galėjo būti pirštų nagai, 5 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą (b. l. 24).
Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis smurtavo prieš nukentėjusiąją E. R., savo veiksmais sukeldama jai fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios E. R. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). E. R. yra neteista (b. l. 87), nebaustas administracine tvarka (b. l. 86), priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centro apskaitose neįrašyta (b. l. 73). E. R. prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 89-91), todėl atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – laisvės apribojimas, skiriant atitinkamus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones.
Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. 19.40 val. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. 15.20 val. (1 para) (b. l. 44-47).
Kaltinamajai 2019 m. rugpjūčio 8 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
E. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir E. R. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. 19.40 val. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. 15.20 val. (1 parą), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad E. R. yra atlikusi 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, po to panaikinti.
Išaiškinti E. R., kad ji, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme žodinio proceso tvarka, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios.
Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.