- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-13
- Bylos Nr.
- ATP-487-113/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00215-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valentinas Janonis
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto T. Š. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-05-29 nutarimo, kuriuo T. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 4 d. 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Š. nubaustas už tai, kad jis 2012-04-09, apie 4 val. 15 min., Šilalės m., Vasario 16-sios g., vairavo automobilį „AUDI 80 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, dėl chuliganiškų paskatų keldamas pavojų eismo ir kitų žmonių saugumui, aplenkęs kitą automobilį, staiga pradėjo stabdyti, taip sukeldamas avarinę situaciją automobiliui, kurį jis aplenkė, nes aplenktasis automobilis turėjo staiga keisti judėjimo greitį, kad išvengtų susidūrimo. Tokiais veiksmais T. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 14, 28, 105 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 4 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracine tvarka nubaustas T. Š. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-05-29 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – jo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d. ir paskirti sankcijoje numatytą minimalią bausmę. Apeliaciniame skunde T. Š. nurodo, kad pripažįsta savo kaltę tik tiek, kad jis vairavo nurodytą transporto priemonę neblaivus (buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis), tačiau kategoriškai neigia chuliganišką vairavimą. Nutarime nurodyta, kad jis, kai buvo nustatinėjamos įvykio aplinkybės, jokio ginčo dėl pažeidimo nekėlė, teisės pažeidimo padarymo neneigė. Tokia teismo išvada yra neteisinga. Jo paaiškinime yra nurodyta, kad jis chuliganiškai nevairavo ir Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Paaiškinime jis nurodė, kad labai gailisi dėl savo elgesio, turėdamas mintyje tik tai, jog vairavo automobilį neblaivus.
Teiginys, kad, aplenkęs kitą automobilį, staigiai pradėjo stabdyti, taip sukeldamas avarinę situaciją automobiliui, kurį aplenkė, nes aplenktasis automobilis turėjo staiga keisti judėjimo kryptį, paremtas tik liudytojų M. G., J. S., R. S., S. G., važiavusių aplenktame automobilyje, parodymais. Jis ir kartu su juo automobilyje važiavę I. Z., M. A., J. A. teismui paaiškino, kad vairavo automobilį tinkamai, t. y. pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus: lenkdamas automobilį, nekirto ištisinės juostos, nevažiavo prieš eismą kairiąja juosta, rodė posūkio signalus, neviršijo leistino greičio, nevairavo automobilio išjungęs šviesas, staigiai nestabdė. Deja, teismas jo ir kartu su juo važiavusių liudytojų parodymais faktiškai nesirėmė, motyvuodamas tuo, kad jie yra jo draugai, todėl suinteresuoti savo parodymais padėti išvengti jam atsakomybės. Liudytojos M. G., S. G., J. S., R. S. yra artimos giminės, draugės, tačiau teismas jų parodymais rėmėsi be jokių išlygų, nors jų parodymai yra prieštaringi. Liudytoja M. G. 2012-04-09 paaiškinime nurodė, kad jis Nepriklausomybės g. kirto ištisinę liniją, važiavo apie 300 metrų prieš eismą lygiagrečiai su jų automobiliu, po to jį aplenkė, grįžo į dešinės pusės eismo juostą ir kelis kartus staigiai pristabdė automobilį, taip sudarydamas avarinę situaciją. Teisme ši liudytoja nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes, t. y. kad Nepriklausomybės g. iš paskos važiavęs automobilis jų automobilį aplenkė, padidino greitį ir sustabdė, tačiau vairuotoja laiku spėjo sustabdyti vairuojamą automobilį, taip išvengdama pasekmių. Akivaizdu, kad nebeliko šios liudytojos paaiškinime nurodytų aplinkybių, kad jis kirto ištisinę eismo juostą, prieš eismą važiavo apie 300 metrų, o po to aplenkęs kelis kartus stabdė automobilį. Skirtingi M. G. paaiškinimai tik patvirtina, kad jos, S. G., J. S., R. S. parodymai apie tariamai jo chuliganišką vairavimą yra aiškiai prasimanyti, tačiau teismui tai nekėlė jokių abejonių, nutarime net akcentuojama, jog šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir net sutampa su pirminiais paaiškinimais, duotais iš karto po įvykio. Nutarime nurodyta, kad liudytojai M. G., J. S., R. S., S. G., V. P. su juo, T. Š., nepažįstami, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti šių liudytojų parodymais. Toks teismo teiginys neatitinka tikrovės. Tai, kad šių liudytojų parodymai vieni kitiems prieštarauja, kad jų paaiškinimai ir parodymai teismo posėdyje skiriasi, ir sudaro pagrindą suabejoti šių liudytojų parodymų patikimumu. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad liudytojos M. G., S. G., J. S., R. S. Šilalės m. važinėjosi be konkretaus tikslo, kaip jos nurodė, važiavo apie 4 val. nakties į degalinę nusipirkti kavos. Nustatyta, kad liudytoja M. G. dirba Klaipėdos APVK Klaipėdos m. 2 PK VPS tyrėja, todėl neatmetama prielaida, kad ši policijos darbuotoja dėl jam nesuvokiamų priežasčių ir nusprendė pamokyti jį „važiavimo kultūros“. Gal jai atrodė įžūlu, kad jis drįso važiuoti jų automobiliui iš paskos, o vėliau ir aplenkti.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismo nutarimas yra prieštaringas. Nutarime pažymėta, kad jis, T. Š., kaltinamas ir tuo, kad, lenkdamas automobilį, važiavo prieš eismą kairiąja juosta apie 300 metrų, tačiau ši aplinkybė byloje nepasitvirtino, todėl pašalintina iš kaltinimo. Šia išvada teismas tarsi pripažįsta, kad M. G. ir kitų liudytojų, važiavusių tame pačiame automobilyje, parodymai yra neteisingi, tačiau čia pat pažymi, kad jų parodymai yra nuoseklūs.
Pagal šių liudytojų paaiškinimus neteisingai buvo pateikti duomenys ir policijos darbuotojų V. P., N. Š. tarnybiniuose pranešimuose. Pagal nurodytus neteisingus duomenis buvo surašytas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas. Lygiai taip pat, o tai yra akivaizdu iš surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, nepasitvirtino ir nurodytų liudytojų teiginiai, kad jis vairavo automobilį išjungęs šviesas, nerodė posūkių, lenkdamas kirto ištisinę juostą.
Nutarime nurodyta, kad jis pirminiame paaiškinime apie važiavimo tikslo keitimą nebuvo net užsiminęs, todėl teismo posėdyje išsakytą tikslą parvežti draugus namo ir važiuoti į degalinę pavalgyti bei persigalvojimus vos privažiavus norimą vietą teismas vertino kaip pasirinktą gynybinę poziciją. Tokia teismo išvada yra tik samprotavimas, tai negali būti vertinama kaip įrodymas, pagrindžiantis chuliganišką vairavimą. Kartu su juo automobilyje važiavo dar du jo draugai ir draugė, todėl natūralu, kad vieną akimirką jie nusprendė važiuoti nusipirkti pavalgyti, o jau kitą akimirką planai pasikeitė, jie nusprendė važiuoti kitur. Atsitiktinai sutapo, kad kurį laiko jie važiavo tomis pačiomis gatvėmis iš paskos automobiliui, kurį aplenkė Nepriklausomybės g. Tačiau tai neturi nieko bendro su chuliganišku vairavimu. Tai, kad jis pirminiame paaiškinime nenurodė konkretaus judėjimo tikslo, galima paaiškinti logiškai. Paaiškinime jis nurodė, jo supratimu, reikšmingiausias aplinkybes. Teismo posėdžio metu nurodė konkretų važiavimo tikslą, nes teismas pateikė tokius klausimus.
Jeigu Šilalės policijos pareigūnas V. P. būtų buvęs rūpestingesnis ir atidesnis, jeigu jis būtų apklausęs ne tik nurodytas liudytojas, bet būtų paėmęs paaiškinimus ir iš J. A., I. Z., M. A., gal administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl chuliganiško vairavimo nebūtų surašęs. Šiuo konkrečiu atveju minėtas pareigūnas pažeidė ATPK 260 str. 1 d. reikalavimus, nes jį domino tik liudytojai, kurie galėjo patvirtinti administracinį teisės pažeidimą, jam visiškai nebuvo reikalingi paaiškinimai tokių asmenų, kurie paneigtų chuliganišką vairavimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis, aplenkęs automobilį, staigiai pradėjo stabdyti, tačiau pareigūnas, kuris surašė protokolą, net nepatikrino, ar tariamoje stabdymo vietoje neišliko staigaus stabdymo pėdsakų, nenubraižė ir nepridėjo prie bylos stabdymo vietos schemos. Kadangi tai nebuvo padaryta, protokole abstrakčiai ir neteisingai nurodyta, kad pažeidimas buvo padarytas Šilalės m., Vasario 16-osios g., nors tariamas chuliganiškas vairavimas, t. y. staigus stabdymas, turėjo būti Nepriklausomybės g.
T. Š. akivaizdu, kad teismas įrodymus vertino šališkai, vadovavosi tik tais įrodymais, kurie patvirtino kaltę, o jį teisinančius įrodymus teismas traktavo kaip nepatikimus, neturinčius įrodomosios galios. Teismas visus nepašalintus prieštaravimus vertino kaltinimo, o ne jo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, naudai. Todėl šis nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas T. Š., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl T. Š. kaltės pagal ATPK 124² str. 4 d. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apelianto versija, kad jis chuliganiškai automobilio nevairavo, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu, vertintina kaip jo gynybinė taktika, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas kaip tik teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nutarime rėmėsi liudytojų M. G., S. G., J. S., R. S. parodymais, nes jie aiškūs, išsamūs, patvirtina, papildo vieni kitus, iš esmės atitinka šių liudytojų pirminiuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo pagrindo. Byloje nėra jokių objektyvių galimą šių liudytojų suinteresuotumą nepagrįstai apkaltinti T. Š. pažeidimo padarymu patvirtinančių duomenų, juolab, kad jos ir T. Š. nebuvo pažįstami. Apeliantas pats klaidingai interpretuoja šių liudytojų parodymus, neatsižvelgdamas į bendrą įrodomosios medžiagos kontekstą, dėsto niekuo nepagrįstas prielaidas, daro sau naudingas, tikrovės neatitinkančias išvadas. Teismas pagrįstai kritiškai įvertino teisme kaip liudytojai apklaustų I. Z., M. A., J. A. parodymus. Šie liudytojai yra T. Š. draugai, kartu su juo važiavo, todėl jie suinteresuoti jam padėti išvengti administracinės atsakomybės.
Išanalizavus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio T. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą, objektyvumo ar nešališkumo, priešingai, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, apklausė visus asmenis (tiek palaikančius kaltinimą, tiek jį neigiančius), kurių parodymai yra reikšmingi šios bylos aplinkybių nustatymui, bei jų parodymus užfiksavo teismo posėdžio protokole. Be to, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad T. Š. turėjo nesuvaržytą galimybę naudotis visomis ATPK 272 str. įtvirtintomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis ir aktyviai jomis naudojosi. Todėl visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas buvo šališkas, tyrė tik jį kaltinančius įrodymus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog T. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų įvykio aplinkybių ir išvados, kad T. Š. chuliganiškai vairavo automobilį būdamas neblaivus. T. Š. veikoje yra nustatyti visi ATPK 124² str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-05-29 nutarimą ir T. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.