Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniajai specialistei Rūtai Janulienei,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, LR pilietis, lietuvis, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, yra kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. 2013 m. vasario 26 d. apie 20⁰⁰ val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, šeštos laiptinės, turėdamas tikslą nebegrąžinti, paprašė K. A. leisti pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu, o, K. A. davus mobiliojo ryšio telefoną „LG E610“, kurio vertė 560 Lt, su jame buvusia 10 Lt vertės atminties kortele „Micro SD 1 GB“ ir 6 Lt vertės „Labas“ SIM kortele, šių daiktų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydamas 576 Lt vertės svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu (48-50, 53-54 b. l.) D. A. paaiškino, kad 2013 m. vasario 26 d. apie 20⁰⁰ val. (duomenys neskelbtini) namo kieme susitiko su K. A., kuris buvo su dar dviem savo draugais. Namo laiptinėje paprašė K. A. duoti telefoną, nes norėjo parašyti žinutę, o savo telefono neturėjo. K. A. telefonas buvo juodos spalvos korpusu, „LG“, liečiamu ekranu. Paėmus K. A. telefoną, kilo mintis jį pasisavinti, užstatyti lombarde, gauti pinigų ir tą pačią dieną užstatytą telefoną atsiimti. Pinigų reikėjo grąžinti skolą. Nutaikęs momentą, kai žaidė su telefonu, pasakė K. A., kad eina į lauką parūkyti. K. A. matė, kad jis eina į lauką su jo telefonu rankose, lauke iš karto pasišalino. T. g., prie parduotuvės „K.“, pamatė iš parduotuvės išeinantį apie 25 m. amžiaus vyrą, užkalbino ir pasiūlė 20 Lt už telefono užstatymą. Pasakė, kad telefonas jo, bet jis yra nepilnametis. Vyras su pasiūlymu sutiko ir jie nuėjo iki Lyros g. esančio lombardo. Iš telefono ištraukė K. A. SIM kortelę „Labas“. Lombarde anas vyras pateikė savo asmens dokumentą, sudarė sutartį savo vardu, už telefoną gavo 200 Lt. Sutartis buvo sudaryta vienai dienai. Sutartyje numatyta, kad telefoną galės atsiimti ir jis (kaltinamasis). Už paslaugą davė vyrui 20 Lt. Likusius 180 Lt grąžino kaip skolą. Tą pačią dieną telefono iš lombardo neatsiėmė, nes pažįstamas negrąžino skolos jam. Įvykio metu buvo blaivus. Vėliau K. A. atsiprašė, davė pinigų nusipirkti naują SIM kortelę.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis pripažino kaltę, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, duoti juos teisme atsisakė.

Ikiteisminio tyrimo metu (8, 23-24, 31-32 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis K. A. parodė, kad 2013 m. vasario mėnesį iš parduotuvės „M. l.“ už 560 Lt pirko telefoną „LG E-610“. Į telefoną įsidėjo 10 Lt vertės atminties kortelę „micro SD 1 GB“ ir 6 Lt vertės SIM kortelę „Labas“. 2013 m. vasario 26 d. su pažįstamais D. ir E. B. atėjo į (duomenys neskelbtini) namo paskutinės laiptinės 1 aukšto aikštelę susitikti su draugu M. P.. Einant D. paprašė jo duoti minėtą telefoną, kad parašytų SMS žinutę, nes žinojo, kad jis turi telefoną. Davė D. telefoną, o pats nuėjo pasikalbėti su M.. Būnant laiptinėje, į telefoną, kurį tuo metu D. laikė rankose, kažkas paskambino. D. nuėjo pasikalbėti į lauką. Pro laiptinės langą matė, kaip D. vaikšto po kiemą ir jo telefonu šnekasi. Po kurio laiko pasigedęs D. nuėjo jo ieškoti, bet nerado. Skambino į savo telefoną. Iš pradžių D. atsiliepė ir pasakė ateiti iki šalia esančios A. mokyklos, kur žadėjo atiduoti telefoną. Su E. atėjęs prie mokyklos D. nerado. Iš E. telefono vėl skambino į savo telefoną, bet telefonas buvo išjungtas. Suprato, kad prarado telefoną su abiem kortelėm. Sužinojęs, kur gyvena D., nuėjo pas jį į namus, tačiau vis nieko nerasdavo. Vieną sykį duris atidarė jo močiutė, jai pasakė, kad D. paėmė jo telefoną ir nebegrąžina. Negalėdamas atgauti telefono, suprato, kad buvo padaryta nusikalstama veika, todėl kreipėsi į policiją. Paskui D. jo atsiprašė, davė 10 Lt nusipirkti naują SIM kortelę “Labas”. Nukentėjusysis pretenzijų D. neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu (33-34 b. l.) apklaustas nepilnametis liudytojas E. B. parodė, kad 2013 m. vasario mėnesį apie 19³⁰ val. su K. A. nuėjo pas pažįstamą M. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, paskutinėje laiptinėje. Laiptinėje sutiko M. P. ir iš matymo pažįstamą D. A.. Jie kalbėjosi ir po 10 min. D. pasakė, kad neturi savo telefono, kad nori parašyti žinutę, paklausė, kas galėtų duoti telefoną. K. davė D. juodos spalvos korpusu, „LG“, liečiamu ekranu telefoną. D. parašė žinutę ir grąžino telefoną atgal. Netrukus į K. telefoną kažkas paskambino. D. pasakė, kad skambina jam. K. davė D. savo telefoną ir šis nuėjo prie laiptinės durų pasikalbėti, po to dingo, telefono negrąžino. Liudytojas iš savo telefono skambino į K. telefono numerį, signalas buvo geras, tačiau niekas neatsiliepė, o maždaug už valandos telefonas buvo išjungtas. K. sakė, kad telefono D. jam negrąžino.

2013 m. kovo 6 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad UAB „A.“ lombardo kasininkas M. P. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „LG E610“ ir 2013 m. vasario 26 d. sutarties Nr. 4529 kopiją, pagal kurią M. S. už 200 Lt užstatė telefoną LG E610 (16-17 b. l.).

2013 m. kovo 6 d. apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „LG E610“ IMEI (duomenys neskelbtini) ir atminties kortelės apžiūra (18-22 b. l.).

2013 m. kovo 7 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole pažymėta, kad nukentėjusysis K. A. pateikė mobiliojo ryšio telefono „LG E 610“ dėžutę (25 b. l.).

2013 m. kovo 7 d. daikto apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „LG E 610“ dėžutės apžiūra (26-27 b. l.).

2013 m. kovo 7 d. mobiliojo ryšio telefonas „LG E610“ IMEI 3 (duomenys neskelbtini), atminties kortelė ir telefono dėžutė grąžinta nukentėjusiajam (28-30 b. l.).

Įrodymų analizė ir vertinimas, teismo išvados, juridinė veikos kvalifikacija

Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą. Slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau apsimeta, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pvz., girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-415/2008).

Kitaip nei nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartyje Nr. 2K-415/2008, aptariamu atveju nei nukentėjusysis, nei liudytojai (jo draugai) veikos darymo metu nesuprato, kad kaltinamasis jų akivaizdoje pasisavino svetimą telefoną, t.y. nesuvokė neteisėto turto pagrobimo fakto, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika buvo kvalifikuota ydingai.

Sprendžiant klausimą, kaip – pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ar 182 straipsnio 1 dalį - turėtų būti perkvalifikuota kaltinamojo padaryta veika, reikia įvertinti jo tyčios susiformavimo momentą.

Teismas atmeta kaltinamojo paaiškinimų dalį, kad mintis pasisavinti nukentėjusiojo telefoną jam kilo, kai gavo telefoną. Kaltinamasis ir nukentėjusysis yra draugai, mokėsi vienoje mokykloje, tik skirtingose klasėse (atitinkamai 10 ir 9 klasėje), taigi jis žinojo, ar nukentėjusysis yra atsargus, įžvalgus, ar, priešingai, naivus, patiklus, t. y. toks, kurį būtų galima apgauti. Nukentėjusysis teigė, kad kaltinamasis žinojo, jog jis turi telefoną, nes jis prieš tai buvo išsitraukęs telefoną. Kaip nurodė kaltinamasis, jam trūko lėšų grąžinti skolą, kurios mokėjimo terminas buvo suėjęs ar besibaigiantis. Esant tokiai situacijai, kaltinamasis kreipėsi į nukentėjusįjį prašydamas leisti pasinaudoti telefonu, jį paėmęs stengėsi sudaryti įspūdį, jog žaidžia, rašo SMS žinutes, kalbasi, o, atitraukęs nukentėjusiojo ir dviejų šalia buvusių draugų dėmesį, su telefonu pasišalino. Visa tai byloja, kad kaltinamasis prašė nukentėjusiojo leisti pasinaudoti telefonu, turėdamas išankstinį tikslą jo nebegrąžinti. Tokią išvadą netiesiogiai patvirtina 2013 m. spalio 7 d. pranešimas kaltinamajam apie įtarimą 2013 m. vasario 13-27 d. padarius nusikalstamas veikas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį prieš tą patį asmenį – K. A., greitųjų kreditų bendrovę „4finance“ ir kitus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 9 punkte sakoma, kad jei daikto pagrobimas yra susijęs su nukentėjusiojo apgaule, kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį, svarbu įvertinti apgaulės įtaką pagrobiant daiktą. Vagystės ar plėšimo atveju apgaulė yra priemonė prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina pagrobti (pvz., pateikiamas suklastotas leidimas patekti į saugomą teritoriją, kurioje tas turtas yra).

Šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam nereikėjo kažkaip specialiai prieiti prie nukentėjusiojo telefono, kurį ketino pagrobti, nes nukentėjusiojo telefonas ir taip fiziškai buvo toje pačioje vietoje, kaip ir jis.

Iš to, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad, siekdamas iš nukentėjusiojo išvilioti jo telefoną, t. y. turėdamas tikslą jo negrąžinti, kaltinamasis panaudojo apgaulę, gavo iš nukentėjusiojo telefoną ir vėliau juo savo nuožiūra disponavo. Kadangi kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, atitinkančią BK 182 straipsnio 1 dalies visus būtinuosius objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, jam inkriminuota sunkesnė nusikalstame veika teismo iniciatyva perkvalifikuojama į lengvesnę (BPK 256 str.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje, su BK 90-91 straipsniuose įtvirtintais ypatumais. Kaltinamojo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimo sudėtis materiali, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs neteisėtus veiksmus ir, juos padaręs, gailisi; kiek galėjo, atlygino turtinę žalą (davė nukentėjusiajam pinigų įsigyti naują SIM kortelę), atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį padarymo ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punkto ir 212 straipsnio 8 punkto pagrindais (74-75 b. l.). D. A. taikytos dvi auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas ir įpareigojimas išdirbti 40 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, juo atliekant per 4 mėn. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

2013 m. balandžio 4 d. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 131 straipsnio 1 dalį (82 b. l.). Į profilaktinę įskaitą neįrašytas, bet nuolatos gaunama skundų dėl jo elgesio, t. y. pakliūna į teisėsaugos akiratį (78-79, 86 b. l.). Į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registrą neįtrauktas, VšĮ Dainų PSPC Psichikos sveikatos centre, psichiatrijos ir priklausomybės ligų pacientų registre nėra (88-89 b. l.). Šiaulių N. V. j. mokykla kaltinamąjį apibūdino kaip nekonfliktišką, tačiau nuolat gaunantį pastabų iš mokytojų, nepažangų, hiperaktyvų mokinį (94 b. l.).

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Abu tėvai gyvi, bet sūnumi nesirūpina. Tėvas R. A. didesniąją sūnaus gyvenimo dalį praleido atlikdamas laisvės atėmimo bausmes, paskutiniu Norvegijos karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2010 m. birželio 24 d. sprendimu nuteistas 12 m. laisvės atėmimo; ryšį su sūnumi palaiko laiškais ir per pasimatymus. Motina su sugyventiniu dažnai darbo reikalais išvyksta į užsienį, todėl D. gyvena su močiute. Šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. D. treniruojasi, nors motyvacijos mokytis stokoja (39-40, 57, 59-60, 93-94 b. l.).

Anot kaltinamojo, jis neseniai laikinai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku.

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 m. (BK 182 str. 1 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka (BK 46 str. 1 d.). Kaltinamasis nedavė sutikimo dirbti viešuosius darbus, taigi ši bausmės rūšis negali būti svarstoma. Pirmą kartą už nesunkų tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.), todėl tiek laisvės atėmimas, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų per griežta bausmė. Kaltinamasis neseniai dirba, todėl skirti baudą taip pat būtų netikslinga. Teismo manymu, adekvati bausmė galėtų būti vidutinio sunkumo bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio trukmė parenkama šiek kiek didesnė už sankcijos minimumą (BK 48 str. 2 d.), įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės atlikimo laiką dirbti (tęsti darbą) arba per 1 mėn. nuo darbo teisinių santykių pabaigos užsiregistruoti darbo biržoje ir per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 3 ir 5 p.).

Daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: mobiliojo ryšio telefoną „LG E610“ IMEI (duomenys neskelbtini), atminties kortelę, telefono dėžutę, kurie Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos J. I. 2013 m. kovo 7 d. nutarimu yra grąžinti nukentėjusiajam, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti nukentėjusiajam.

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (55-56 b. l.) – taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 94, 297-298, 301-302, 304-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per bausmės atlikimo laiką dirbti (tęsti darbą) ar per 1 (vieną) mėnesį nuo darbo teisinių santykių pabaigos užsiregistruoti darbo biržoje bei per 6 (šešis) mėnesius skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: mobiliojo ryšio telefoną „LG E610“ IMEI (duomenys neskelbtini), atminties kortelę, telefono dėžutę, kurie Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos J. I. 2013 m. kovo 7 d. nutarimu yra grąžinti K. A., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti K. A..

D. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.