- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-24
- Bylos Nr.
- 2S-1725-392/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01921-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- UAB „Plastita“
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui UAB „Plastita“ dėl darbų kainos sumažinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Plastita“ dėl darbų kainos sumažinimo. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas jį ir/arba pas trečiuosius asmenis, areštą 29 739 Lt sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė tenkinti. Teismas nurodė, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius realią grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams, o tokių įrodymų, pasak pirmos instancijos teismo, ieškovas nepateikė. Ieškovas savo prašymą grindžia ta aplinkybe, kad ieškinio suma yra didelė, tačiau, pasak pirmos instancijos teismo, ar ieškinio suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų teisės klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, publikuota “Teismų praktika” Nr. 34, 2011 m.). Pasak pirmos instancijos teismo, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, todėl nėra galimybių įvertinti ar šiuo atveju atsakovui reikalavimo suma yra didelė. Ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų apie konkrečius atsakovo veiksmus, jo turtinės padėties pasikeitimą ar kitas aplinkybes, galinčias daryti įtaką teismo sprendimo įvykdymo galimybę. Pasak pirmos instancijos teismo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nepateikus arešto būtinumą pagrindžiančių įrodymų, prieštarautų LR CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tvirtinti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas jį ir/arba pas trečiuosius asmenis, areštą 29 739 Lt sumai.
Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neįvertino grėsmės, jog atsakovo atžvilgiu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas nebeabejotinai gali pasunkėti ar netgi pasidaryti neįmanomas. Apeliantas tvirtina, kad prasta atsakovo finansinė būklė neužtikrina galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovo finansinė padėtis, ieškovo manymu, yra labai prasta. Išnagrinėjus atsakovo UAB „Plastita“ pelno (nuostolių) ataskaitą (skundo priedas Nr. 1) matyti, kad atsakovo nuostoliai 2011 m. sudarė net 64 556 Lt, atsakovo 2011 m. balanse (skundo priedas Nr. 2) matyti, kad atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 183 891 Lt. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovo finansinė padėtis yra bloga, todėl egzistuoja neabejotinas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymui, todėl pirmos instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsta, neteisėta ir turėtų būti panaikinta. Ieškovas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-123/2010 ir teigia, kad vien dėl didelės ieškinio sumos egzistuoja pagrindas, jog galimai palankaus ieškovui sprendimo vykdymas bus apsunkintas. O nagrinėjamu atveju, pasak ieškovo, pagrįstai galima teigti, jog 29 736 Lt suma, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus apie atsakovo finansinę padėtį, yra laikytina didele suma. Be to, ieškovo įsitikinimu pirmos instancijos teismas netenkindamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus bei interesų pusiausvyros principą. Pirmos instancijos teismas, atsisakydamas atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės atsižvelgė išimtinai tik į atsakovo interesus ir nesiėmė priemonių užtikrinti, kad tuo pačiu būtų apgintos ir ieškovo teisės ir teisėti interesai, taip teismas pažeidė interesų pusiausvyros principą. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-07-20 nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės atsakovo UAB „Plastita“ atžvilgiu pritaikant nekilnojamojo turto ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas jį ir/arba pas trečiuosius asmenis, areštą 29 739 Lt sumai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nekilnojamojo turto ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas jį ir/arba pas trečiuosius asmenis, areštą 29 739 Lt sumai. Siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo turtą, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal A. B. ieškinį atsakovui UAB „Plastita“ dėl darbų kainos sumažinimo. Ieškovas ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas jį ir/arba pas trečiuosius asmenis, areštą 29 739 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašymo pagrįstumą, 2012 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino. Teismas konstatavo, kad ieškovas savo prašymą grindžia ta aplinkybe, kad ieškinio suma yra didelė, tačiau, pasak pirmos instancijos teismo, ar ieškinio suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką, o ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų apie konkrečius atsakovo veiksmus, jo turtinės padėties pasikeitimą ar kitas aplinkybes, galinčias daryti įtaką teismo sprendimo įvykdymo galimybę. Pasak pirmos atsakovo bloga finansinė padėtis neužtikrina galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo naštą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Ieškovas, siekdamas įrodyti, kad jo pareikštas reikalavimas yra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu turi pateikti teismui atsakovo blogą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Šiuo konkrečiu atveju apeliantas teismui su atskiruoju skundu pateikė atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, kad atsakovo nuostoliai 2011 m. sudarė 64 556 Lt, ir 2011 m. balansą, kuriame atsispindi tai, kad atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 183 891 Lt., o materialaus turto bendrovė turi 186 589 Lt sumai. Taip pat apeliantas teigia, kad didelė ieškinio suma sąlygoja laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymą, o šiuo atveju 29 739 Lt suma atsakovo atžvilgiu yra laikytina didele suma.
Teismas su tokiais apelianto argumentais sutinka ir pažymi, kad teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civ. byloje Nr.2-256/2012). Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant didelei ieškinio sumai, kurią savo nuožiūra nustato ieškovas, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Tuo tarpu teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais, įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.). Nors įprastai 29 736 Lt suma juridiniam asmeniui, kuris yra komercinę veiklą vykdantis ūkio subjektas, dažniausiai nebūtų laikoma didele suma, tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į atsakovo blogą finansinę padėtį (atsakovo nuostoliai daugiau nei du kartu viršija ginčo sumą, o atsakovo skolos net daugiau nei šešis kartus viršija ieškinio sumą), būtų galima daryti išvadą, kad 29 736 Lt suma atsakovo UAB “Plastita” atžvilgiu laikytina pakankamai didele, todėl galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar netgi galėtų tapti neįmanomas atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.
Be to, atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra, neužtikrinamos ieškovo teisės. Tokiu būdu būtų paneigta laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė, galimai ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti realiai neįvykdomas atsakovui bylos nagrinėjimo metu dėl vienokių ar kitokių priežasčių netekus turto, vadinasi, ir byloje įvykdytas teisingumas būtų tik deklaratyvus (Konstitucijos 109 str. 1 d., CPK 6 str.). Tokia situacija neatitiktų teisinėje valstybėje įtvirtintų teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo, realaus pažeistų teisių gynimo ir kitų teisės principų.
Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu. Apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – taikytinos laikinosios apsaugos priemonės nekilnojamojo turto ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas jį ir/arba pas trečiuosius asmenis, areštas 29 739 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LRCPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str. teismas
nutarė:
2011-07-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti.
UAB „Plastita“ (j.a.k. 175002824, Zavišonių k., Šalčininkų raj.) atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas jį ir/arba pas trečiuosius asmenis, areštą 29 739 Lt sumai, leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti darbo užmokestį ir mokesčius valstybei.
Nutarties vykdymą dėl turto arešto pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui CPK nustatyta tvarka.
Nutarties kopijas išsiųsti šalims ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.