- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-12
- Bylos Nr.
- 2S-410-71/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-05480-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Agota Gutauskienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- K. B.
- Kategorijos
- 99.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja D. Kregždienė Procesinio sprendimo kategorija 99.10;121.21.
NUTARTIS
2012 m. birželio 12 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. atstovės advokatės L. U. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. pareikštą ieškinį atsakovei K. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Civilinėje byloje Nr. 2-298-237/2012 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei K. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino. Nutraukė santuoką tarp R. B. ir K. B., sudarytą 1989-02-11 Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų kaltės. Pavardes po santuokos nutraukimo paliko – B., B.. Nurodė, kad santuoka nutraukta pripažinus, kad abu sutuoktiniai kalti dėl jos iširimo, todėl atsiranda tokios pat pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (LR CK 3.51 str. – 3.54 str.), nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. (1 b. l.).
Šalies argumentai
Ieškovo R. B. atstovė advokatė L. U. 2012-04-19 pateikė Raseinių rajono apylinkės teismui pareiškimą, kuriuo prašo priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-298-237/2012 ir priteisti iš atsakovės į valstybės pajamas už antrinę teisinę pagalbą (2 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 27 dienos nutartimi (3 b. l.) ieškovo R. B. atstovės advokatės L. U. pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkino. Teismas nurodė, kad sprendime bylinėjimosi išlaidų klausimas yra išspręstas, sprendime nurodoma, jog santuoka nutraukta pripažinus, kad abu sutuoktiniai kalti dėl jos iširimo, todėl atsiranda tokios pat pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 str. – 3.54 str.). Antrą kartą spręsti tą patį klausimą, nėra teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovo atstovė advokatė L. U. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-04-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-298-237/2012 ir priteisti iš atsakovės K. B. į valstybės pajamas 480 litų išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui R. B.. Nurodė, kad ieškovas nuo bylinėjimo išlaidų buvo atleistas, jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, o atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista. Iš atsakovės privalėjo būti priteista 480,00 Lt valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovui. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnyje nenumatyta, kad nėra duomenų, kad atsakovė būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, nes byla išnagrinėta pagal ieškovo ieškinį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Atskiruoju skundu ieškovo atstovė advokatė L. U. prašo pakeisti teismo nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą analizuoja tik šiose atskirojo skundo ribose.
Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas pripažinęs, kad abu sutuoktiniai kalti dėl jos iširimo, santuoką nutraukė, todėl atsiranda tokios pat pasekmės, kaip ir santuoką nutraukus bendru sutuoktinių sutikimu.
Teismas konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal LR CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (LR CPK 99 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nors LR CPK 96 straipsnyje kalbama tik apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių, kai ieškinys yra patenkinamas (patenkinamas iš dalies) arba ieškinys atmetamas, tačiau sistemiškai aiškinant Civilinio proceso kodekso nuostatas, analogiškas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas ir kai byla nutraukiama šalims sudarius taikos sutartį. Teismas sutinka su atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad byloje nėra duomenų ar atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos CPK 99 ir 96 straipsniuose imperatyviai įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2012-04-05 sprendimu teismas nesprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, o tik nurodė sprendime, kad bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
LR CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Antrinė teisinė pagalba apima dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą bylose ir bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, yra priskiriamos ir išlaidos, susijusios su valstybinės teisinės pagalbos skyrimu (LR CPK 88 str. 1 d. 7 p.). Pagal LR CPK 96 straipsnio 4 dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Nagrinėjamu atveju ieškovą atstovavusios advokatės atstovavimo išlaidas apmokėjo valstybė, o ne pats ieškovas. Išlaidų advokatui atlyginimo atžvilgiu tai yra išlaidų atlyginimas valstybei, kadangi valstybė apmokėjo už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas R. B. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistas, o duomenų, ar atsakovės K. B. yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, byloje nėra pateikta.
Pažymėtina, kad nėra pateikta ir dokumentų, patvirtinančių antrinės teisinės pagalbus suteikimą ieškovui R. B., t. y. nėra sprendimo kokiu pagrindu suteikta antrinė teisinė pagalba, nėra iš viešosios advokatų kontoros pateikto paskaičiavimo, kokią konkrečią sumą privalu sumokėti valstybei už suteiktas paslaugas. Todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo į valstybės pajamas už antrinę teisinę pagalbą ir dėl papildomo sprendimo priėmimo negali būti išspręstas iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms, minėtas klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Remiantis išdėstytais argumentais, skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.