- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-05
- Bylos Nr.
- 1-84-76/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00166-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Petras Simėnas
- Kaltinamasis
- J. J., A. D., A. Š.
- Nukentėjusysis
- S. M.
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 11 klasių, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, nevedęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre, autoremontininkas SAM9, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.,
A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 11 klasių, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre, automechanikos skyrius, 2 kursas SAM9, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.,
A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 11 klasių, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre, statybos ir mechanikos skyrius, 2 kursas SAP92, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J., A. D., A. Š. 2011-02-07 apie 20.30 val., ties Statybininkų g. 16-uoju namu, Šiauliuose, bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą ir atimdami nukentėjusiajai S. M. galimybę priešintis, tai yra J. J. išstūmus nukentėjusiąją S. M. iš automobilio „BMW 525“, v/n. (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą, nešiojamąjį kompiuterį „ACER Aspire 5552“ 1798 Lt vertės, priklausantį UAB „Snoro lizingas“, išperkamosios nuomos sutartimi perduotą valdyti ir naudoti S. K..
Kaltinamasis J. J. teisme kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad įvykio dieną susitiko su A. Š. ir A. D.. Su automobiliu stovėjo „BMS“ kieme, kuris yra prieš prekybos centrą „Saulės miestas“. Tuomet jie sugalvojo „pasidaryti“ pinigų. Laikraštyje „Express kontaktas“ rado skelbimą, kad parduodamas kompiuteris. Jie visi aptarė, kad kompiuterį nepirks, o pasisavins. Susitarė su pardavėja susitikti. Parduoti kompiuterį jie atvyko trise, o pas jį atėjo viena mergina. Susitikti su pardavėja jie atvyko A. D. „BMV“ markės automobiliu, pardavėjai pasakė, kokiu automobiliu atvyks. Nukentėjusioji atvykusi įlipo pas juos į automobilį, įjungė kompiuterį. A. Š. apžiūrėjo, ar kompiuteris veikia, o A. D. į jį tik „užmetė akį“. Jie nukentėjusiajai pasakė, kad kompiuterį nori parodyti draugui, todėl kartu su ja nuvyko prie „Monikos“ aikštelės. A. D. sustojo prie namo. Nukentėjusioji atidarė automobilio dureles, išlipo, o jie nuvažiavo su jos kompiuteriu. Kompiuterį jie norėjo parduoti. Nukentėjusiąją jis žinojo iš matymo. Kompiuterį jie nunešė į turgų, kur susitiko M. D. ir jam siūlė pirkti kompiuterį, nes jis buvo su dokumentais, dėže. M. D. dirba turguje, jis jį žino iš matymo. M. D. tuo metu neturėjo pinigų, sakė, kad juos paduos kitą dieną. Kompiuterį padavė jam, sutarė, jog duos 500 Lt. Paskui pradėjo skambint iš policijos, pareigūnai laukė namuose, kur ir buvo sulaikytas. Nežino, kaip sužinojo jo pavardę. Nukentėjusiąją rado norėdami pirkti kompiuterį. Iš pradžių kainos nederino, tačiau skelbime buvo nurodyta maža kaina. Kaip grobs kompiuterį, jie aptarė automobilyje. Automobilyje A. D. sėdėjo vairuotojo vietoje, A. Š. keleivio, jis ant galinės sėdynės už vairuotojo, o S. M. ant galinės automobilio sėdynės už keleivio. Kai jie sustojo prie „Monikos“ aikštelės, jis S. M. sakė: „lipam lauk“, ir parodė, kad nori lipti iš automobilio per dureles iš jos pusės, t. y. per dešiniąsias galines dureles. Taip sakydamas, jis slinkosi link jos neva norėdamas išlipti. Tuomet ji išlipo iš automobilio, o jie nuvažiavo. Norėdamas išlipti, ją stūmė iš automobilio, bet nespyrė. Kai nukentėjusioji išlipinėjo iš automobilio, kompiuteris buvo ant galinės automobilio sėdynės už jo prie durelių, nukentėjusioji prie savęs kompiuterio neturėjo. Kai jai pasakė, jog lipa iš automobilio, ji nesakė, kad paduotų kompiuterį. Nukentėjusioji išsigandusi nebuvo. Neprisimenu, kuris rado skelbimą apie parduodamą kompiuterį, visi skaitėme laikraštį „Express kontaktas“. Neprisimena, kuris sugalvojo pasisavinti kompiuterį, tai sugalvojo žiūrint skelbimus apie parduodamus kompiuterius.
Kaltinamasis A. D. teisme kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad kieme susitiko su A. i Š., J. J.. Susirado laikraštyje „Express kontaktas“ skelbimą apie parduodamą kompiuterį. Atvyko su tėvo automobiliu į „BMS“ kiemą kartu su A. Š., o J. J. atėjo, kai susirašė sms žinutėmis. Laikraštis buvo jo, nežino, kuris jį skaitė. Susitarė susitikti su kompiuterio pardavėja, ji atvyko į sutartą vietą, padavė kompiuterį, o jie jai pasakė, kad turi vykti jį parodyti draugui. Visą tai jie sugalvojo bendrai. Kai jie apžiūrinėjo kompiuterį, nukentėjusioji buvo automobilyje. Neprisimena kokia kompiuterio kaina buvo nurodyta skelbime. Jie vyko prie „Monikos“ aikštelės. Automobilyje šalia jo sėdėjo A. Š., o J. J. ant galinės automobilio sėdynės už jo. Važiuojant susitikti su nukentėjusiąja, jie tarėsi, kaip ją paliks pasiėmę kompiuterį. Kai sustojo prie „Monikos“ aikštelės, J. J. sėdėdamas ant galinės sėdynės iš automobilio išstūmė nukentėjusiąją. Kai jie turėjo vykti neva parodyti kompiuterio draugui, nukentėjusioji buvo nuėjusi prie ją atlydėjusių asmenų pasakyti, kad važiuoja su pirkėjais. Jos draugai su jais nevažiavo. Kai nuvažiavęs prie „Monikos“ aikštelės sustojo, J. J. pasakė S. M., kad liptų iš automobilio. Kai ji buvo iškėlusi kojas iš automobilio, J. J. ją išstūmė, ir jie nuvažiavo. Automobilio variklio užgesinęs nebuvo. Po to jie vyko į prekybos centrą „Akropolis“, paskui su A. Š. vyko į namus. Kompiuteris buvo automobilyje. Kitą dieną jie susitiko mokykloje, po to nuvyko į turgų, ten surado M. D. , kurio jis nepažinojo. Jam pirmajam pasiūlė pirkti kompiuterį, jis sutiko. Kompiuterį siūlė pirkti už 500 Lt. Kompiuterį jam padavė, tačiau pinigų negavo iš karto. J. J. sakė, kad jį pažįsta. Sumanymas pasisavinti kompiuterį kilo visiems susitikus „BMS“ kieme. Pasisavinimo detales aptarė automobilyje, t. y. susitarė kompiuterį paimti, o kaip tai padarys nesitarė Viskas gavosi spontaniškai. Kaip nukentėjusioji lipo iš automobilio, nežiūrėjo, nematė, ar ją išstūmė. Jis tiesiog nuvažiavo, kai užsidarė automobilio durelės ir pamatė per veidrodėlį nukentėjusiąją stovinčią lauke. J. J. sakė, kad ją stūmė rankomis, tačiau nežino, į kurią vietą. Per veidrodėlį matė nukentėjusiąją stovinčią toliau nuo automobilio, todėl nuvažiavo. Nepastebėjo, kokios būsenos buvo nukentėjusioji, nežino, ar ji buvo apsvaigusi, tačiau kalbėjo aiškiai. Lapkričio 11 d. akistatos metu patvirtino J. J. parodymus. Teisme davė teisingus parodymus, o anksčiau neteisingus. 100 Lt jis negavo.
Kaltinamasis A. Š. teisme kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad su A. D. susitiko susirašius sms žinutėmis, kadangi jis netoli jo gyvena. Jie pabuvo lauke, paskui nuvyko į „BMS“ kiemą, nes ten turėjo susitikti su J. J.. A. D. su juo buvo susitaręs susitikti. Jie pavartė laikraštį ir sumąstė „pasidaryt pinigų“. Susitarus į nurodytą vietą iš Joniškio atvyko nukentėjusioji S. M., įsėdo pas juos į automobilį, siūlė mainyti koksą, pasakė kompiuterio kainą. Jis apžiūrėjo kompiuterį, kurį padėjo ant galinės automobilio sėdynės per vidurį. Jie nuvažiavo prie „Monikos“ aikštelės, sustojo, o nukentėjusioji užsimanė iš automobilio išlipti. Išlipant ją pastūmė rankomis, tačiau ji nenugriuvo. Jai išlipus jie nuvažiavo. Kitos automobilio durelės buvo užšalusios. Jie tarėsi, kad nukentėjusiąją stumtels. Smūgių nebuvo. Po to, kai paliko nukentėjusiąją, jie nuvyko į prekybos centrą „Akropolis“, o paskui namo. Kompiuteris buvo automobilyje. Kitą dieną J. J. ir A. D. susitiko mokykloje, kompiuterį perdavė J. J.. Parduodant kompiuterį jo nebuvo, pinigų negavo, vėliau neklausė, kur yra kompiuteris. Kad nukentėjusiąją stums iš automobilio, nesitarė, nes manė, kad ji pati išlips. J. J. ją vos palietė – nedaug stūmė. Kai išlipus S. M. užsidarė automobilio durelės, jie nuvažiavo. Neprisimena, ar kažkas pasakė: „važiuojam“.
Nukentėjusioji S. M. teismui parodė, kad jos 12 m. dukrai yra problemos su širdimi, reikėjo pinigų vaistams, todėl nusprendė parduoti kompiuterį. Jos įdėjo skelbimą internete. Vieną dieną paskambino „V. “ ir pasakė, kad jo draugas iš Šiaulių nori kompiuterio, liepė atsiųsti duomenis. Paskui jai paskambino ir pasakė, kad susisiekė su tuo asmeniu. Ji klausė, ar tas asmuo atvyks į Joniškį, kadangi ji automobilio nevairuoja ir neturi. Jis jai pasakė, kad jis dar turi ką perduoti pažįstamam iš Joniškio. „V.“ sakė, kad pirkėjai negali atvykti į Joniškį, todėl ji turi važiuoti į Šiaulius. Į Šiaulius ją atvežė draugas G. V.. Jie važiavo į „BMS“ aikštelę, sakė, kad pirkėjai bus atvykę su juodu „BMV“ markės automobiliu, o jie atvažiavo baltos spalvos automobiliu. Ji išlipo iš automobilio, jie apžiūrėjo kompiuterį automobilyje, kur degė blanki šviesa. J. J. kelis kartus kažkam skambino, išlipo ir vėl įlipo į automobilį. Jis pasakė, kad su savimi neturi pinigų, todėl reikia vykti jų pasiimti. Ji padėjo kompiuterį į savo automobilį ir pasakė, kad važiuojam, kad J. J. pasiimtų pinigus. J. J. išlipo iš automobilio, su kažkuo pakalbėjo. Tuomet jai paskambino V. ir pasakė, kad jie yra vaikai ir nedrįsta pasakyti, sakė, kad ji pasiimtų kompiuterį ir važiuotų kartu iki J. J. tėvų, kad apžiūrėtų kompiuterį. Sakė, kad po to ją parveš, o jos draugai kartu su ja tegu nevažiuoja. Kompiuterio dokumentų neėmė, o pasiėmė tik patį kompiuterį. Jie išvažiavo iš aikštelės be šviesų, kad jos draugai nematytų automobilio numerių, išvažiavo dideliu greičiu. Kompiuteris buvo padėtas ant galinės automobilio sėdynės. Kai išvažiavo, ji išsigando, nes įtarė, kad vyksta kažkas negero. Jie nuvažiavo prie daugiaaukščių namų, sakė, kad reikia kompiuterį įdėti į dėžę, kad atrodytų tvarkingai. Tuo metu buvo sniego. Ji pasakė, kad neleis neštis kompiuterio, tai jai pasakė, kad galės jį pati nešti. Važiuodama ji laikė kompiuterio dėžę už rankenos, sustojus automobiliui atidarė dureles. Tuomet J. J. viena ranka įsikibęs į vairuotojo sėdynę, o kita už galinės sėdynės, koja spyrė jai. Kai ją išspyrė, automobilis jau buvo pradėjęs riedėti, ji nugriuvo, automobilis vos neužvažiavo jai ant kojų. Tai pamatė pašaliniai žmonės, jie sustojo, moteris prie jos pribėgo, ji šaukė. Jai liepė skambinti į policiją, moteris nurodė, kur nuvažiavo automobilis, nuvežė ją į policiją. J. V. yra jos draugas, o kompiuteris buvo paimtas S. K. vardu. Kompiuterį jie norėjo parduoti už sumą iki tūkstančio litų. Kompiuterio neatgavo, nes nusprendė nemokėti lizingo, o jį atgavus sumokėti visą sumą. Reiškia 2000 Lt civilinį ieškinį, nes jai buvo suplėšyti drabužiai. Jų policijai nepateikė, nes niekas to nesakė. Be to, reikėjo taisyti kompiuterį, kainavo kelionės. Jai buvo suplėšyta striukė, kelnės, kurių vertė apie 300-400 Lt, kadangi odinė striukė buvo neseniai pirkta, džinsai kainavo apie 150 Lt. Taip pat 4-5 kartus važiavo autobusu, samdė automobilį, vežė S. K. duoti parodymų, važiavo pas gydytojus, neteko kompiuterio. Į civilinį ieškinį įeina moralinė ir materialinė žala. Po įvykio gydėsi psichiatrinėje ligoninėje apie savaitę laiko, nors iki tol problemų neturėjo. Pirmiausia gydėsi pas šeimos gydytoją, buvo skirti stiprūs vaistai. Kvitų ji neturi. Po to gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, buvo skirti vaistai nuo depresijos, nervų, raminantys. Pirma įmoka už kompiuterį buvo sumokėta. Kompiuteris buvo paimtas draugui, o draugas jį ėmė ne savo vardu, nes tuo metu niekur nedirbo. Draugas dėjo skelbimą dėl kompiuterio pardavimo, nežino, į kokią svetainę patalpino skelbimą. Kai „V. “ jai skambino, pasakė, kad kai ką turės perduoti joniškiečiui, kurį žino iš matymo. Su pirkėjais kalbėjo, kad kompiuterį parduos už sumą nuo 1000 Lt iki 1500 Lt priklausomai, ką sakys tėvai. Ji sakė, kad jo neparduos už mažesnę nei 1200 Lt sumą. Kai draugams pasakė, kad važiuos su pirkėjais, jie jos klausė, ar važiuoti kartu, tačiau ji pasakė, kad nevažiuotų, nes jai „BMV“ automobilio vairuotojas buvo pasakęs, kad draugai nevažiuotų, nes ją parveš. Smūgis jai buvo padarytas viena koja į nugarą. Po smūgio ji paleido kompiuterio dėžę. Tą dieną vilkėjo juoda striuke ir džinsais. Dėl įvykio buvo sugadinti jos daiktai, tačiau jų policijos pareigūnams nenurodė, kadangi patys matė, kad ji purvina, suplyšusi, nenurodė pateikti rūbus. Apklausos metu atsakė į tai, ko jos klausė, tuo metu buvo pasimetusi, šoke. Ji pirkėjams atnešė tik kompiuterį, tačiau jiems pasakė, kad yra ir dėžė, tai J. J. pasakė, kad ir ją atneštų dėl vaizdo. Prie savo automobilio buvo priėjusi du kartus: vieną kartą paliko kompiuterį, o antrą kartą – pasakė, kad važiuoja pasiimti pinigų. Paskambinęs draugas V. sakė, kad pirkėjas nori kompiuterį parodyti tėvams. Iš namų vežė kompiuterį ir jo dėžę atskirai. Kompiuterio dokumentus buvo palikusi automobilyje, kai vyko parodyti kompiuterio. Per miestą „BMV“ automobiliu važiavo dideliu greičiu, tada draugams neskambino, nes bijojo, kad jos neišmestų iš automobilio. Ji buvo pasimetusi, žiūrėjo į kelią ir vaikinus. Kai sustojo ir jai liepė išlipti, ji atidarė dureles, nes norėjo eiti kartu su J. J. parodyti jo tėvams kompiuterio. Kartu su juo eiti nebijojo, nes jis ruošėsi eiti vienas, o ne visi trys. Ji buvo išsigandusi, drebėjo. Kompiuteris buvo padėtas šalia jos, į dėžę jį įdėjo prieš važiuojant jo parodyti. Kompiuterį vaikinai apžiūrėjo aikštelėje. Draugai matė, kad ima kompiuterį su dėže. Dėl sužalojimų nesikreipė į gydytojus, skausmą juto tą kartą. Jai buvo įspirta į nugarą bei nusibrozdino kelią. Į policiją skambino vasario 7 d. Viską kaip buvo matė moteris ir vyras. Kai atvyko policija, pašaliniai žmonės dar buvo, tačiau jų neapklausė. Policijoje sakė, kad įvykį matė pašaliniai žmonės.
Liudytojas Maksimas D. teismui parodė, kad norėjo pirkti kompiuterį, jis daug bendrauja su žmonėmis. Vieną dieną buvo darbe, parduotuvėje, kai atėjo du vyrukai, kurių vieną šiek tiek žino. Jie pasiūlė pirkti kompiuterį, kurios tikslios sumos nesuderino. Kompiuterį jis paėmė pabandyti, o paskui būtų derinę jo kainą. Neprisimena, kuris pateikė jam kompiuterį. Tą kompiuterį turėjo gal savaitę laiko, o paskui J. J. jį paėmė nuvežti į policiją. J. J. pažįsta apie metus laiko, anksčiau nieko nėra atvežęs parduoti. Jis anksčiau draugavo su J. J. seserimi. Parduotuvė, kurioje dirba, yra centriniame turguje.
Liudytojas J. V. teismui parodė, kad jis yra nukentėjusiosios sugyventinis. Įvykio dieną kartu su nukentėjusiąja vyko parduoti kompiuterio. Skelbimą dėl jo pardavimo įdėjo jis. Kompiuterį išsimokėtinai paėmė pažįstamas S. K. gal prieš Naujuosius metus, o vasario mėnesį sugalvojome jį parduoti. Norėjo pardavę tą kompiuterį pirkti geresnį. Kiek prisimena, planavo parduoti už 1000 Lt. Į Šiaulius jie atvyko draugo automobiliu. Kompiuterį atsivežė su dėže bei dokumentais. Derinti dėl kompiuterio pardavimo su pirkėjais ėjo S. M.. Kai pirkėjai apžiūrėjo kompiuterį, S. M. į automobilį atnešė atgal ir sakė laukti. Paskui ji vėl atėjo ir pasakė, kad reikia kompiuterį apžiūrėti, reikia jį vežti pas tėvus, kad apžiūrėtų ir paduotų pinigus. Kai ji įsėdo pas pirkėjus į automobilį, tas automobilis išvažiavo be šviesų, nors tuo metu buvo tamsu. Išvažiuojant S. M. jiems liepė laukti, o po išvažiavimo praėjus 10-15 min. ji paskambino ir pasakė, kad ją išmetė iš automobilio, sakė kviesti policiją. Skelbimą į „Express kontaktą“ dėl kompiuterio įdėjo jis abiejų susitarimu. Kompiuteriu naudojosi abu, nurodė abiejų telefono numerius. Neprisimena, ar ji ką nors sakė apie V. Jie vykdami į Šiaulius žinojo, kad jų turi laukti juodos spalvos „BMV“ markės automobilis. Jame sėdėjo priekyje du vaikinai ir vienas automobilio gale. Nežino, ar to automobilio langai buvo tamsinti, kadangi tuo metu lauke buvo tamsu. Nei vieno vaikino neįsidėmėjo. Policiją iškvietė pašaliniai žmonės, kurie matė, kaip S. M. išmetė iš automobilio. Iš pradžių S. M. kompiuterį nešė parodyti be dėžės, o paskui su dėže. Ji pasakojo, kad ją išstūmė iš automobilio, tačiau nežino, ar ranka. Ji skundėsi, kad skauda, buvo šoke, jai ant šono buvo mėlynės. Pardavę tą kompiuterį būtų pirkę geresnį ir brangesnį iš pažįstamo asmens už 1400 Lt. Nesakė S. M., kad jai reikia pinigų vaiko vaistams. Prieš išvažiuodama ji nesakė, kad kompiuterį parduos už 500 Lt, jie buvo sutarę parduoti už 1000 Lt. Kai iš aikštelės pirkėjų automobilis išvažiavo be šviesų, jam kilo mintis vykti jiems iš paskos, tačiau greitai S. M. pati jam paskambino.
Teismo nuomone kaltinamųjų J. J., A. D., A. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d. be nukentėjusios ir liudytojų parodymų, grindžiama baudžiamosios bylos medžiaga:
2011-02-17 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu J. J. atpažino A. Š., kaip asmenį pravarde „Sraigius“, kuris dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme (I t., b.l. 120-123).
2011-02-17 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu J. J. parodė vietą, kurioje iš A. D. vairuojamo automobilio „BMW 525“ buvo išstumta nukentėjusioji, parodė krypti kur link nuvažiavo po to, kai jis išstūmė nukentėjusiąją, taip pat nurodė vietą kur stovėjo nukentėjusiąją atvežęs automobilis „Audi 100“ bei kur stovėjo A. D. vairuojamas automobilis. Taip pat parodė, kur nunešė pagrobtą kompiuterį (I t., b.l. 124-127).
2011-05-23 akistatos tarp įtariamųjų J. J. ir A. D. metu J. J. nurodė, kad 2011 metų vasario mėnesį, tiksliai datos neprisimena, jis susitiko su savo draugais A. D. ir A. Š.. Bekalbėdami sušneko, kad reikia pasidaryti pinigų. Pas A. mašinoje buvo „Express kontaktas“. Kažkuriam iš jų kilo mintis paskambinti pagal skelbimą laikraštyje dėl parduodamo kompiuterio. Skambino iš jo telefono, bet kalbėjo pakaitomis. Prieš skambinant visi aptarė kaip darys, tai yra, kad pasikvies kompiuterio pardavėją pas save, o kai jis atvažiuos, jie jį įsisodins į savo automobilį. Paskui atsieit važiuos pas draugą, kuris nori apžiūrėti kompiuterį. Paskui nuvežę ir sustoję prie tariamo draugo namo, išstums pardavėją iš automobilio, o patys su tuo kompiuteriu ir nuvažiuos. Paskambinus skelbime rastu telefono numeriu, atsiliepė moteris. Su ja kalbėjo jis. Jie sutarė susitikti BMS kieme. Moters jie pralaukė apie 2 valandas. Visi trys sėdėjo Aivaro automobilyje. Dar kalbant telefonu jis moteriai už kompiuterį pasiūlė narkotikų, nors nei jis, nei jo draugai, jų ir neturėjo. Ką į tą pasiūlymą atsakė moteris nebeprisimena. Kai moteris įlipo į automobilį, kalbos apie narkotikus nebebuvo. Jie padarė taip, kaip buvo sutarę. Aivaro vairuojamu automobiliu nuvažiavo į „Monikos“ aikštelę (tiksliau šiek tiek toliau), kur Aivaras sustabdė automobilį, o jis moteriai pasakė lipti lauk, o jis lips paskui ją, nes neatsidaro jo pusės durelės. Kai moteris lipo lauk, jis ją pastūmė ir jie greitai nuvažiavo. Tokiu būdu kompiuteris liko pas jį. Į Klausimą kodėl akistatos metu nurodo kitokias veikos padarymo aplinkybes J. J. paaiškino, kad pirmos apklausos metu kai kurias aplinkybes jis sugalvojo pats, tai yra apie tai, kad moteris gali būti narkomanė, jis suprato tada, kai su ja kalbant telefonu pasiūlė jai narkotikų (nors realiai jų neturėjo). Į tai ji atsakė, kad atvažiuos susitikti. Kai atvažiavo, ji pradėjo jiems aiškinti, kad ji ne narkomanė, bet išbandyti narkotikų norėtų. Įtariamasis A. D. akistatos metu paaiškino, kad su šiais parodymais visiškai sutinka, taip pat nurodė, jog gautus pinigus už parduotą kompiuterį būtų pasidalinę į tris dalis, tačiau pinigų negavo (I t., b.l.145-147).
2011-05-23 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu A. D. parodė vietą, kur jis sustabdė automobilį bei J. J. iš automobilio išstūmė nukentėjusiąją, taip pat parodė kur link nuvažiavo po nusikalstamos veikos padarymo, bei parodė, kur stovėjo jo automobilis „BMS megapolis“ kieme, kai į jį įsėdo nukentėjusioji (I t., b.l. 148-150).
2011-02-10 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu S. M. atpažino J. J., kaip asmenį, kuris ją išstūmė iš automobilio ir pagrobė kompiuterį (I t., b.l. 59-62).
2011-06-08 asmenų parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu S. M. neatpažino įtariamųjų A. D. ir A. Š. (I t., b.l.67-74).
2011-02-07 įvykio vietos apžiūros protokolu įvykio vieta prie Statybininkų g. 16-ojo namo, Šiauliuose (I t., b.l. 5-7).
2011-02-23 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog įtariamasis J. J. pateikė nešiojamą kompiuterį „ACER“, kuris buvo pagrobtas iš S. M. (I t., b.l. 12).
2011-02-28 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kompiuterio „ACER“ kaip daikto turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti apžiūra (I t., b.l. 13-18).
2011-02-10 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog įtariamasis A. D. pateikė automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus, mobiliojo ryšio telefoną, SIM korteles (I t., b.l. 32).
2011-02-10 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog įtariamasis J. J. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną, SIM kortelę (I t., b.l. 33).
2011-02-24 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti telefonai, automobilio dokumentai paimti iš įtariamųjų J. J. ir A. D. (I t., 34-48).
Teismo nuomone ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų J. J., A. D., A. Š. nusikalstami veiksmai pagal LR BK 180 str.1 d kvalifikuoti tinkamai. Tais atvejais, kai kaltininkai turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jų veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Šiuo atveju yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą, plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkai užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdami svetimą turtą, kaltininkai suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, grobia svetimą turtą plėšimo būdu, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Nusikaltimas yra baigtas. Darydami nusikalstamą veiką J. J., A. D., A. Š., suvokė savo veikos pavojingumą, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir šių padarinių norėjo.
Kaltinamųjų J. J., A. D., A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jie padarė bendrininkų grupėje.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką visumai. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Spręsdamas J. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis J. J. teismui pateikė prašymą pripažinti jo motiną R. J. vertu pasitikėjimo asmeniu ir perduoti jos atsakomybėn J. J. pagal laidavimą. Kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino visiškai, su nukentėjusiąja susitaikė, baudžiamojoje byloje nukentėjusioji buvo pareiškusi civilinį ieškinį 1500 Lt, nukentėjusiajai turtinė ir neturinė žala atlyginta, nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi. Kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą, kuris yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, atsiprašė nukentėjusios, kas rodo jo gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas atsižvelgia į tai, kad J. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (I t., b.l. 169), po nusikaltimo padarymo naujų nusikalstamų veikų neįvykdė, nevedęs, nedirba (I t., b.l. 177), darbo biržoje neregistruotas (I t., b.l. 178), mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre, autoremontininkas SAM9, psichiatrijos įstaigų registruose neįrašytas (I t., b.l. 171-173), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK VTS PP nurodo, jog artimieji ir aplinkiniai J. J. charakterizuoja teigiamai, prevencijos poskyryje nėra žinomas kaip linkęs daryti teisės pažeidimus, administracine tvarka nebaustas (I t., b.l. 176). Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog J. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – R. J., kuri turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti J. J. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 str. 2 d., todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas R. J. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.
Siekiant J. J. pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam J. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 20 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 4 mėnesius.
Spręsdamas A. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. D. teismui pateikė prašymą pripažinti jo tėvą A. D. vertu pasitikėjimo asmeniu ir perduoti jo atsakomybėn A. D. pagal laidavimą. Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai, su nukentėjusiaja susitaikė, baudžiamojoje byloje nukentėjusioji buvo pareiškusi civilinį ieškinį 1500 Lt, nukentėjusiajai turtinė ir neturinė žala atlyginta, nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi. Kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą, kuris yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, atsiprašė nukentėjusios, kas rodo jo gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (I t., b.l. 181), nevedęs, nedirba (I t., b.l. 188), darbo biržoje neregistruotas (I t., b.l. 190), mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre, automechanikos skyrius, 2 kursas SAM9, psichiatrijos įstaigų registruose neįrašytas (I t., b.l. 183-185), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Pietinė PN nurodo, jog dėl netinkamo elgesio skundų ir pareiškimų negauta, jis 2010-04-14 yra baustas už viešosios tvarkos pažeidimą, į profilaktinę įskaitą neįrašytas (I t., b.l. 187).Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. D. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – A. D., kuris turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti A. D. jo atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 str. 2 d., todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas A. D. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.
Siekiant A. D. pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 20 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 4 mėnesius.
Spręsdamas A. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. Š. teismui pateikė prašymą pripažinti jo motiną Z. Š. verta pasitikėjimo asmeniu ir perduoti A. Š. jos atsakomybėn pagal laidavimą. Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai, su nukentėjusiaja susitaikė, baudžiamojoje byloje nukentėjusioji buvo pareiškusi civilinį ieškinį 1500 Lt, nukentėjusiajai turtinė ir neturinė žala atlyginta, nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi. Kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą, kuris yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, atsiprašė nukentėjusios, kas rodo jo gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (II t., b.l. 1), nevedęs, nedirba (II t., b.l. 2), darbo biržoje neregistruotas (I t., b.l. 200), mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre, statybos ir mechanikos skyrius, 2 kursas SAP92, psichiatrijos įstaigų registruose neįrašytas (I t., b.l. 193-195), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Pietinė PN nurodo, jog dėl netinkamo elgesio skundų ir pareiškimų negauta, administracine tvarka nebaustas, į profilaktinę įskaitą neįrašytas, charakterizuojamas teigiamai (I t., b.l. 198). Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. Š. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – Z. Š., kuri turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti A. Š. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 str. 2 d., todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas Z. Š. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.
Siekiant A. Š. pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 20 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 4 mėnesius.
Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas nukentėjusios S. M. civilinis ieškinys (I t., b.l. 140). 2012-02-17 teismui pateiktas susitarimas kad kaltinamieji J. J., A. D., A. Š. visiškai atlygino nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalą 1500 Lt, todėl procesas dėl nukentėjusios S. M. pareikšto civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutrauktinas.
UAB „Snoro lizingas“ pareiškė 1517.98 Lt civilinį ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Snoro lizingas“ buvo grąžintas nešiojamas kompiuteris ACER ASPIRE 5552 (I t., b.l. 27). UAB „Snoro lizingas“ teismo posėdyje nedalyvavo, todėl teismas neturėjo galimybės išsiaiškinti civilinio ieškinio pagrįstumo, todėl pripažintina teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą ieškovui UAB „Snoro lizingas“ civilinio proceso tvarka. (LR BPK 115 str. 2 d.).
Daiktiniai įrodymai – 2011-02-24 nutarimu automobilio „BMW 525“, v/n. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros talonas ir automobilio registracijos liudijimas grąžintini A. D. - paliktini neribotai jo nuosavybei. Nešiojamas kompiuteris „ACER“ 2011-07-29 nutartimi perduotas saugoti UAB „Snoro lizingas“ - paliktinas neribotai UAB „Snoro lizingas“ nuosavybei. Mobilaus ryšio telefonai paimti iš kaltinamųjų perduoti saugoti Šiaulių m. PK archyvui - grąžintini kaltinamiesiems ir paliktini jų asmeniniam naudojimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos L R BK 180 str. 1 d. padarymą ir bylą nutraukti.
J. J. perduoti R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.J. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 20 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos L R BK 180 str. 1 d. padarymą ir bylą nutraukti.
A. D. perduoti A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 20 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. D. paskirtą kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
A. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos L R BK 180 str. 1 d. padarymą ir bylą nutraukti.
A. Š. perduoti Z. Š., gim.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 20 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti J. J., A. D., A. Š., kad būdami atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Procesą dėl nukentėjusios S. M. pareikšto civilinio ieškinio atlyginimo baudžiamojoje byloje nutraukti.
Pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą civilinėje byloje ieškovui UAB „Snoro lizingas“ civilinio proceso tvarka.
Daiktinius įrodymus – 2011-02-24 nutarimu automobilio „BMW 525“, v/n. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros taloną ir automobilio registracijos liudijimą grąžintus A. D. - palikti neribotai jo nuosavybei. Nešiojamą kompiuterį „ACER“ 2011-07-29 nutartimi perduotą saugoti UAB „Snoro lizingas“ - paliktina neribotai UAB „Snoro lizingas“ nuosavybei. Mobilaus ryšio telefonus paimtus iš kaltinamųjų – palikti jų asmeninei nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.