- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-26
- Bylos Nr.
- 2-889/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Artūras Driukas, Dalia Vasarienė
- Kreditorius
- R. G.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Dalios Vasarienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jonapolė“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Avere“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas kreditoriaus R. G. skundas, kuriuo jis prašė teismo įpareigoti bankroto administratorių leisti susipažinti su bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jonapolė“ dokumentais ir padaryti jų kopijas, uždarosios akcinės bendrovės „Jonapolė“ bankroto byloje Nr. B2-2922-392/2012.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi UAB ,,Jonapolė“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB ,,Avere“. Teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartimi buvo patvirtintas šios bendrovės kreditorinių reikalavimų sąrašas, kuris teismo nutartimis vėliau buvo tikslinamas, o 2009 m. liepos 1 d. teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pareiškėjas R. G. yra BUAB ,,Jonapolė“ pirmos eilės kreditorius, kurio patikslintas 17 452,26 Lt finansinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. G. kreipėsi į bankroto administratorių, prašydamas leisti susipažinti su BUAB „Jonapolė“ akcininkų susirinkimų protokolais, vienintelio akcininko sprendimais, valdybos nutarimų protokolais, darbuotojų pareiginiais nuostatais, jų darbo sutartimis, sudarytomis 2006 – 2008 metais bei vadovo įsakymais, priimtais 2006 – 2008 metais (b. l. 38).
Bankroto administratorius atsisakė pateikti minėtus dokumentus, motyvuodamas tuo, kad 2009-03-16 vykusiame BUAB „Jonapolė“ kreditorių susirinkime nutarta, jog kreditoriams gali būti teikiama tik su bankroto bylos eiga susijusi informacija, tuo tarpu pareiškėjo nurodyti dokumentai nėra susiję su bankroto bylos eiga (b. l. 31).
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. G. pateikė teismui skundą dėl bankroto administratoriaus veiksmų, prašydamas įpareigoti bankroto administratorių leisti susipažinti ir padaryti BUAB „Jonapolė“ administracijos darbuotojų pareiginių nuostatų ir bendrovės mokėjimų, atliktų laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-09-19, kopijas.
Atsiliepimas
Administratorius su skundu nesutiko ir atsiliepime į jį rėmėsi pirmiau paminėto kreditorių susirinkimo nutarimo nuostatomis. Teigė, jog šis bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimas yra privalomas visiems kreditoriams, įskaitant administratorių bei pareiškėją, kuris minėto nutarimo neskundė. Be to nurodė, jog kreditorius 2011-12-15 administratoriui pateikė prašymą susipažinti su kitais dokumentais, nei nurodyti teismui pateiktame skunde, todėl su prašymu leisti susipažinti su UAB „Jonapolė“ mokėjimais, atliktais iki bankroto bylos iškėlimo, tai yra laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-09-19, pareiškėjas pirmiausia privalėjo kreiptis į administratorių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – įpareigojo bankroto administratorių UAB „Avere“ leisti R. G. susipažinti su BUAB „Jonapolė“ administracijos darbuotojų pareiginiais nuostatais ir padaryti jų kopijas.
Teismas sprendė, kad administratorius, aiškindamas pirmiau paminėtą kreditorių susirinkimo nutarimą, be pagrindo susiaurino pateiktinos informaciją apimtį. Nurodė, kad toks aiškinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, pagal kurią, į sąvoką „informacija, susijusi su bankroto bylos eiga“ įeina ne tik procesiniai dokumentai, priimti bankroto byloje, bet ir kita informacija, susijusi su bankrotu. Tuo remdamasis teismas sprendė, kad bankroto administratorius privalėjo pateikti kreditoriui jo 2011-12-15 prašyme reikalautas BUAB „Jonapolė“ administracijos darbuotojų pareiginių nuostatų kopijas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nėra kreipęsis į administratorių dėl mokėjimus pagrindžiančių dokumentų, todėl šiuo klausimu jis privalo laikytis šios ikiteisminės tvarkos reikalavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas bankroto administratorius UAB „Avere“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus R. G. skundą atmesti. Skunde nurodoma, kad:
Teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, o sąvoką „informacija apie bankroto bylos eigą“ pritaikė pernelyg plačiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011 yra pažymėjęs, kad sąvokos „informacija apie bankroto bylos eigą“ negalima suprasti pernelyg plačiai, todėl teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos formuojamos šiuo klausimu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2011 nurodė, kad asmuo, prašantis suteikti informaciją, privalo konkretizuoti jos pobūdį. Kreditoriaus prašymas buvo nekonkretus, bendro pobūdžio.Administracijos darbuotojų pareiginius nuostatus kreditorius panaudos tik savo asmeniniams tikslams, kadangi nenurodė ir nepaaiškino, kaip darbuotojų pareiginiai nuostatai yra susiję su jo, kaip kreditoriaus interesų gynimu.
Atsiliepimas
Kreditorius R. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog kreditoriaus prašymas yra nekonkretus ir bendro pobūdžio. Kreditorius nežino, kas yra bendrovės administracijos darbuotojai, nes šią informaciją turi tik įmonės administratorius. Be to, pareiginiai nuostatai dažniausiai būna tipiniai, jų kiekis nėra neapibrėžtas, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad reikalavimo neįmanoma įvykdyti dėl jo neapibrėžtumo.Iš administracijos darbuotojų pareiginių nuostatų galima spręsti apie atskirų darbuotojų priimamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą arba apie neteisėtą neveikimą, todėl apelianto argumentas, kad nėra aišku, kaip administracijos darbuotojų pareiginiai nuostatai yra susiję su kreditoriaus interesų gynimu, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjama, ar teisėta ir pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria bankroto administratorius įpareigotas leisti kreditoriui R. G. susipažinti su BUAB „Jonapolė“ administracijos darbuotojų pareiginiais nuostatais ir padaryti jų kopijas.
Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, BUAB „Jonapolė“ kreditorių 2009-03-16 susirinkime nutarta, kad kreditoriams gali būti teikiama tik su bankroto bylos eiga susijusi informacija. Bankroto administratorius atsisakė apeliantui suteikti jo prašomą informaciją, vadovaudamasis minėtu nutarimu ir motyvuodamas tuo, kad ji nėra susijusi su bankroto bylos eiga. Nesutikdamas su teismo nutartimi pripažinti šį atsisakymą nepagrįstu, apeliantas nurodo, jog teismas pernelyg plačiai aiškinta sąvoka „informacija apie bankroto bylos eigą“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
Kaip žinoma, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnį, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkte nurodyta, kad įmonės administratorius teikia informaciją kreditoriams, savininkui (savininkams) kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Tokios informacijos teikimas yra viena iš bankroto administratoriaus funkcijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vertinant sąvoką „informacija apie bankroto bylos eigą“ siaurąja prasme, tokia informacija būtų galima laikyti procesinius sprendimus, priimtus bankroto byloje, tačiau toks supratimas būtų per siauras. Kasacinis teismas konstatavo, jog kreditorių teisė gauti informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą turėtų būti aiškinama teisės normų, reglamentuojančių bankroto tikslus, kreditorių teisių apimtį bei jų reikalavimų gynimo būdus, kontekste, todėl turėtų apimti ne tik tiesioginę informaciją, susijusią su bankroto bylos procesine eiga, bet ir kitą teisiškai reikšmingą informaciją, susijusią su nagrinėjama bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pats apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011, kurioje nurodyta, jog kreditorių teisė gauti informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą turėtų apimti ne tik tiesioginę informaciją, susijusią su bankroto bylos procesine eiga, bet ir kitą teisiškai reikšmingą informaciją, susijusią su nagrinėjama bankroto byla. Minėtoje nutartyje šis teismas pažymėjo, jog pagrindinis bankroto procesui keliamas tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus. Šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Būtent tinkamas kreditorių teisės gauti informaciją apie įmonės bankroto eigą užtikrinimas yra svarbi šių kreditorių teisių įgyvendinimo prielaida, nes kreditorius, laiku negavęs tikslios ir išsamios informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo dėl savo reikalavimų. Nurodė, jog kreditoriams turi būti suteikiama galimybė susipažinti su dokumentais, kad jie galėtų susidaryti teisingą vaizdą apie įmonės būklę ir priimti sprendimus dėl savo tolimesnių veiksmų, kurie turėtų įtakos ir tolimesnei bankroto eigai. Informacija apie įmonės iki bankroto bylos pradžios vykdytą veiklą ir su ta veikla susijusios apskaitos ir kiti dokumentai turėtų patekti į informacijos, kuria bankroto administratorius turėtų pateikti kreditoriams, sąrašą, nes tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų paveikti kreditorių veiksmus, kartu ir bankroto bylos eigą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją, nėra pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką aiškinant sąvokos „informacija apie bankroto bylos eigą“ turinį.
Kaip minėta, kreditorius prašė pateikti administracijos darbuotojų nuostatus. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad, priešingai nei teigia apeliantas, darbuotojų pareiginiai nuostatai atskleidžia jiems priskirtas funkcijas bei pareigas, kurias jie privalėjo vykdyti, kad šių duomenų pagrindu galima spręsti apie tų pareigų tinkamą ar netinkamą vykdymą, atskirų darbuotojų veiksmus, galėjusius sąlygoti bendrovės bankrotą. Taigi teismas teisingai sprendė, jog minimi duomenys atitinka sąvoką „informacija apie bankroto bylos eigą“. Atmetami kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad darbuotojų pareiginiuose nuostatuose esanti informacija negali būti atskleista, kad prašymas nėra apibrėžtas. Visų pirma, pareiškėjas neprašė atskleisti įmonės komercinės paslapties, ar susipažinti su kitais dokumentais, kurių turinio atskleidimas prieštarautų bankroto tikslams. Antra, prašymas leisti susipažinti su administracijos darbuotojų pareiginiais nuostatais yra aiškus, kadangi administratoriui turi būti žinoma, kas yra administracijos darbuotojai ir kokios jų funkcijos (CPK 185 str.).
Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o ši teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.