Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. D. – K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbanti Vilniaus S.Nėries gimnazijoje ir Vilniaus universitete anglų kalbos dėstytoja, išsituokusi, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. – K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad ji 2015-04-05, apie 16.00 val., Vilniuje, Rinktinės g. 28, vairuodama automobilį Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla Verso, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius; iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

J. D. – K., atvykusi į institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, paskirtą teismo posėdį 2015-05-06, paaiškino, kad supranta, už ką surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, sutinka duoti paaiškinimus, kaltę dėl pažeidimo pripažįsta iš dalies: pripažįsta, jog apgadino svetimą turtą, tačiau nesutinka, kad tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Įvykio dieną vežė buvusio vyro mamą į slaugos ligoninę, sprogo jos automobilio padanga, sesers vyras pakeitė padangą. Nukentėjusiojo mašina buvo pastatyta įstrižai, kieme kanalizacijos dangčiai aukšti ir labai daug duobių. Jos mašinos parkavimosi sistema signalizuoja, kai per daug priartėjama prie kliūties, o tą kartą taip nebuvo, buvo įjungta lengva muzika, bet muzika neturėjo trukdyti išgirsti automobilių kontakto, automobilis techniškai tvarkingas. Su nukentėjusiuoju susitiko policijoje, su tyrėju apžiūrėjo abi mašinas. Nukentėjusysis tada policijoje jai sakė, kad „buvo įlinkę, o nuo saulės ta mašina vėl išsilygino“. J. D. – K. teigė susisiekusi su p.Trimoniu iš Lietuvos draudimo bendrovės, jis žalą įvertino 145 eurais. Pačios jos mašinoje įbrėžimų didelių nebuvo, tačiau žalos dydžio nekvestionavo, 145 eurus nukentėjusiajam sumokėjo. Teigė, kad nesuprato, kad trinktelėjo, lyg pajuto atsirėmimą, bet tą kartą buvo susinervinusi, susijaudinusi. Automobilis buvo draustas, būtų tikrai ėmusis kitų veiksmų, jei būtų supratusi, kad padarė kitam automobiliui žalą. Išvažiavusi iš kiemo sustojo gatvėje, apžiūrėjo savo automobilį, pamačiusi, kad įbrėžimų ant jos mašinos nėra, paprašė svainio, kad kieme surastų tą kitą mašiną, nes norėjo su Kalveliu susisiekti, kadangi sesuo gyvena su vyru Krokuvos g. 2, namas yra priešais Rinktinės g. 28 kiemą. Kitą dieną taip pat buvo atėjusi, tikėjosi kieme rasti stovinčią mašiną. Kadangi mašinų nebuvo, skambino į draudimo bendrovę, pasakė, kas įvyko, norėjo susisiekti su P.P.K., jam atlyginti žalą.

Nukentėjusysis P. P. K. 2015-05-28 teismo posėdyje paaiškino, kad asmeniškai nepažįsta J. D. – K.; vairuoja Toyota Corolla Verso, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo balandžio 5 diena, Velykų pirmoji diena, atvažiavo su žmona į Rinktinės g., pasistatė mašiną šalia 28-o namo iš kiemo pusės, po kiek laiko grįžęs rado įlenktą mašinos galą, matėsi baltų dažų žymės, nubrozdinimai. Dairydamasis atsitiktinai pastebėjo žmogų, žiūrintį pro atidarą langą, kuris jam ir pasakė, kad užsirašė mašinos numerį. Paskambino 112, atvyko policijos ekipažas, įformino protokolą. Po poros dienų draudimui pateikė savo dokumentus, draudimo atstovas apžiūrėjo, nufotografavo ir po kiek laiko jam paskambino, kad nustatyta suma. Pasakė, kad perves pinigus, kai bus gauta pažyma iš policijos. Gal po savaitės tyrėjas paprašė pristatyti mašiną, nuvažiavęs pas tyrėjus susipažino su kito automobilio vairuotoja. Automobiliai buvo sugretinti. Buvo gavęs pasiūlymą iš draudimo pagal J. D. -K. pageidavimą, kad ši nori su juo atsiskaityti, tačiau su tokiu pasiūlymu nesutiko, savo telefono numerį J. D.-K. duoti atsisakė, nes nepasitikėjo jam nepažįstamu žmogumi. Po kiek laiko sutiko, kad J. D. -K apmokėtų draudimo sumą, yra parašęs pakvitavimą, kad gavo 145 eurus. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, aiškino, kad tiesiai pastatė automobilį, lygiagrečiai į namą, statmenai į tvorą, jo automobilis nei pravažiuoti, nei manevruoti netrukdė. Apgadintas dešinės pusės galas, keleivio pusės bamperis ir brėžta į žibinto pusę aukštyn, pavadinimo detalių tiksliai pasakyti negali. Gali būti, kad bamperis yra gaminamas iš specialios medžiagos, po įvykio buvo įlenktas stipriai, o vieną rytą rado, kad tas bamperis atšokęs, todėl įlenkimas atsistatė, liko nubraukimai, tačiau bamperio tvirtinimai nulaužti, nebesueina siūlės su kėbulo dalimis. Mano, kad jo mašina nukentėjo, laikosi pozicijos, kad automobilis turi būti techniškai tvarkingas, nesukelti pavojaus gyvybei, išvaizda normali, nes kitaip mašina nepereina techninės apžiūros. Po įvykio nebaigė tvarkyti mašinos, iš esmės už iš J. D. –K. paimtus pinigus mašiną susitvarkys, nors abejoja, ar tų pinigų užteks, jei teks keisti bamperį, tačiau pretenzijų J. D. –K. neturi.

Liudytoju apklaustas V. K. paaiškino, kad įvykis buvo balandžio 5 dieną. Gyvena to namo, prie kurio stovėjo Toyota, trečiame aukšte, langas buvo atidarytas kambary prie kampo, kur stovėjo Toyota. Buvo laisva diena, kieme buvo tylu, kai jis išgirdo plastmasės traškesį, atidaręs langą pamatė manevruojantį Fiat automobilį. Kas buvo prie vairo, nepastebėjo, bet pamatė, kad jis ruošiasi išvažiuoti ir užsirašė mašinos numerį. Stebėjo, kai prie Toyotos priėjo grupė žmonių, jiems padavė raštelį su numeriu. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, patikslino, kad girdėjo plastmasinės detalės, kai įsiremia automobilis į automobilį, garsą; tai buvo duslus traškesys, kitų automobilių šalia nebuvo. Po garso praėjo keletas sekundžių, ir kai jis pažiūrėjo per langą, Fiat pradėjo važiuoti. Nesiėmė veiksmų Fiat vairuotojui sustabdyti. Nematė atbulo Fiat manevravimo, bet matė Fiat pastatytą, kadangi pats vairuoja nuo 1989 m., įsitikinęs, kad Fiat automobilis iš parkavimo vietos galėjo išvažiuoti tik atbuline eiga. Patvirtino, kad įvykio nematė, tik girdėjo garsą, nematė išlipusio vairuotojo, atidarytų Fiat automobilio langų, nebuvo taip, kad vairuotojas, prieš išvažiuodamas, stoviniavo, galvojo. Negali tvirtinti, kad vairuotojas pasišalino tyčia, mano, kad jei jo paties buto langai būtų buvę uždaryti, garso būtų negirdėjęs. Iš karto po įvykio nebuvo išėjęs apžiūrėti, kokie apgadinimai padaryti Toyota automobiliui, po langus iš buto apgadinimai nebuvo matomi. Negali tvirtinti, kad visą laiką buvo tame pačiame kambaryje, žmonės prie Toyotos pasirodė gal po valandos, žymę pamatė, kai priėjo paduoti raštelį su numeriu.

Dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo

J. D. – K. tiek duodama paaiškinimus teisme, tiek savo rašytiniame paaiškinime policijos pareigūnams (b.l.13) pripažino, kad ji 2015-04-05 Rinktinės g. 28 namo kieme, vairuodama automobilį Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla Verso, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio vietos schemoje (b.l.5) pažymėta Toyota Corolla Verso automobilio apgadinimų vieta. Automobilių apgadinimo faktą patvirtina ir į įvykio vietą iškviestų policijos pareigūnų darytos nuotraukos (b.l.7), kuriose aiškiai matyti, kad automobilio Toyota Corolla Verso, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) įlenkta ir apibraižyta dešinėje galinio bamperio pusėje, fotolentelėje (b.l.14) užfiksuota, kad tyrimo metu sugretinus automobilius abiejų automobilių apgadinimų lokacija ir aukštis sutampa. Transporto priemonių apgadinimo dėl susidūrimo faktą taip pat patvirtina byloje esanti papildomų duomenų apie eismo įvykį pažyma (b.l.5A), kurioje nurodoma, kad įvykio metu buvo apgadintas Toyota Corolla Verso, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinės dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje pažymoje klaidingai nurodyta Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų vieta: nurodomas, kad buvo apgadintas priekinis bamperis, šią aplinkybę paneigia automobilių sugretinimų metu darytų fotonuotraukų duomenys, kad Fiat automobiliui įbrėžtas ir įskilęs galinis kairės pusės (vairuotojo pusės) bamperis (b.l.14), taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamos J. D. – K., liudytojo V. K. parodymai, kad automobilis Fiat Punto iš parkavimosi vietos judėjo atbuline eiga. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuotraukose, darytose įvykio dieną, matyti Toyota Corolla Verso, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) galinio dešinės pusės sparno įlenkimas (b.l.7), kuris akivaizdžiai yra išnykęs automobilių sugretinimo metu (b.l.14), kas iš esmės leidžia teismui daryti išvadą, kad didelė ar ilgalaikes pasekmes sukelianti žala, galinti turėti ženklios reikšmės techninei transporto priemonės būklei, automobiliui Toyota Corolla Verso, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) kontakto su Fiat Punto automobiliu metu nebuvo padaryta. Teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad tiek pati J. D. – K., tiek nukentėjusysis P.P. K. kreipėsi į savo draudimo kompaniją UAB „Lietuvos draudimas“, kurio specialistai automobiliui Toyota Corolla Verso, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą įvertino 145 eurais, šią sumą J. D. – K., nekvestionuodama jos dydžio ir/ar pagrįstumo, P.P. K. sumokėjo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad J. D. – K. veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo

ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. J. D. – K. inkriminuojamas ATPK 130 str. 1 d. pažeidus Kelių eismo taisyklių 101 ir 222 punktus. Kelių eismo taisyklių 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o 222 punktas - jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Vairuotojo kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia: asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įstatymas teismui numato pareigą kiekvienu atveju nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Kelių eismo taisyklių 222 punktas, kurio pažeidimas, kaip minėta inkriminuojamas J. D. – K., numato pareigą vairuotojui nedelsiant ieškoti apgadintos transporto priemonės vairuotojo, t.y., nedelsiant jį informuoti apie eismo įvykį. Nei ši konkreti teisės norma, nei kitos ATPK normos nepateikia imperatyvaus išaiškinimo, koks laikotarpis (terminas) laikomas nedelsiant, todėl sąvoka nedelsiant aiškintina vadovaujantis protingumo principu. J. D. – K. teismo posėdžio metu pasakytas teiginys, kad ji iš karto po įvykio prašė giminaičių, gyvenančių tame pačiame kieme, apžiūrėti mašiną ir paieškoti jos vairuotojo, nebuvo paneigtas. Faktą, kad J. D. – K. kreipėsi į draudimo bendrovę, informavo jos darbuotojus apie įvykį, per draudimo įmonės darbuotoją prašė nukentėjusiojo telefono numerio, tačiau pats nukentėjusysis savo kontaktinius duomenis pateikti atsisakė, kas neabejotinai prailgino terminą, per kurį J. D. – K. ketinimas susisiekti su nukentėjusiuoju buvo realizuotas, patvirtina tiek nukentėjusysis P.P. K., tiek byloje esanti AB „Lietuvos draudimas“ Transporto žalų skyriaus vadovo pažyma (b.l.18). Pripažintina, kad J. D. – K. aktyviais savo veiksmais ėmėsi priemonių nukentėjusiajam surasti ir jos jam padarytą žalą atlyginti, o terminas, per kurį J. D.– K. šiuos savo veiksmus atliko, nebuvo neprotingai ilgas. Teismas pripažįsta, kad J. D. – K. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimų, kadangi ėmėsi veiksmų nukentėjusiajam surasti, kreipėsi į draudimo bendrovę, galiausiai atlygino savo veiksmais nukentėjusiajam padarytą žalą, konstatuotina, kad J. D. – K. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, su kuriuo ji buvo susijusi, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, todėl J. D. – K. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas pažeidėjos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad J. D. – K. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) bei savanorišką žalos atlyginimą (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.). J. D. – K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad pakartotinai per vienerius metus asmuo padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (nesilaikė Kelių eismo taisyklių), už kuriuos jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.): J. D. – K. turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už pažeidimus transporto ir kelių ūkio srityje (ATPK dešimtasis skirsnis), 2015-03-02 buvo bausta už ATPK 124¹ str. 4 d. pažeidimą, o 2015-04-10 – už ATPK 131 str. 1 d. (b.l.16).

Teismas, J. D. – K. skirdamas nuobaudą už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat į pažeidėjos asmenybę – J. D. – K. yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, darbdavio yra itin teigiamai charakterizuojama kaip kruopšti, sąžininga, principinga pedagogė, iki pirmosios administracinės nuobaudos paskyrimo 2015-03-02 apskritai nebuvo bausta, neteista, todėl teismo vertinimu, J. D.- K. atžvilgiu ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti nukrypstant nuo ATPK 30 ir 30² straipsniuose įtvirtintų nuobaudos skyrimo taisyklių ir už padarytą administracinį teisės pažeidimą skiriant nuobaudą, artimą ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytam nuobaudos minimumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30² str., 31-33 str., 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 256 str., 257 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutarė:

pripažinti J. D. – K., a. k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 35 (trisdešimt penkių) eurų baudą;

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos J. D. – K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, paskirtą baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.