Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Laima Dumskienė Procesinio sprendimo kategorija 2.4.8

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Ričardo Gilio ir Eligijaus Gladučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 178 str. 2 d. ir nubaustas:

- pagal BK 178 str. 2 d. ( I. Š. turto vagystės epizodas ) laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. ( R. G. turto vagystės epizodas) laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. ( D. G. turto vagystės epizodas) laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 178 str. 2d. ( N. G. turto vagystės epizodas) laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmė iš dalies sudedant subendrinta su 2006-01-13 Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Priteista iš E. Ž. D. G. ir A. G. po 991 Lt, R. G. ir K. G. po 345 Lt, N. G. 5850 Lt turtinei žalai atlyginti..

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2007-01-29 tarp 10-11 val., sulaužydamas buto, priklausančio I. Š., esančio V. K. 44-15, Utena, dvigubų durų dvi įleidžiamąsias spynas, įsibrovė į gyvenamąją patalpą ir iš virtuvės, nuo palangės, pagrobė svetimą turtą: CD grotuvą „ Aistar“, kurio vertė 90 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. Š. 90 Lt turtinę žalą.

Be to, jis 2007-01-29 apie 12 val., sulaužydamas buto, priklausančio R. G., esančio (duomenys neskelbtini) Utena, įleidžiamąją durų spyną, įsibrovė į gyvenamąją patalpą ir iš svetainėje buvusios sekcijos baro pagrobė svetimą turtą – auksinius juvelyrinius dirbinius: vyrišką žiedą 400 Lt vertės, dvi grandinėles, kurių bendra vertė 200 Lt, vieną porą auskarų, kurių vertė 70 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. G. 670 Lt turtinę žalą.

Be to, jis 2007-01-29 apie 12.30 val., sulaužydamas buto, priklausančio D. G., esančio (duomenys neskelbtini) Utena, įleidžiamąją durų spyną, įsibrovė į gyvenamąją patalpą ir iš kambario pagrobė svetimą turtą – nuo kambaryje buvusios kėdės - vaizdo kamerą „ Sony “ nr. 1170170 ( su priedais: laidais, nuotolinio valdymo pulteliu, krovikliu) 1470 Lt vertės, iš drabužių spintos lentynos - sidabrinę apyrankę 50 Lt vertės, du vyriškus sidabrinius žiedus, kurių bendra vertė 100 Lt, moterišką rankinį laikrodį 50 Lt vertės, laikrodį - pakabuką, kurio vertė 30 Lt, moterišką rankinį laikrodį 20 Lt vertės, paauksuotą grandinėlę 50 Lt vertės, vieną porą paauksuotų auskarų, kurių vertė 20 Lt, vieną porą auskarų - klipsų, kurių vertė 10 Lt, septynias vaizdajuostes, kurių bendra vertė 105 Lt, beverčius plastmasinius papuošalus siuvinėjimui ir bevertį vaizdo kameros dėklą, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. G. 1905 Lt turtinę žalą.

Be to, jis 2007-01-29 apie 13.30 val., sulaužydamas buto, priklausančio N. G., esančio (duomenys neskelbtini) Utena, įleidžiamąją durų spyną, įsibrovė į gyvenamąją patalpą ir pagrobė svetimą turtą - iš svetainės kambaryje buvusios sekcijos baro - nešiojamąjį kompiuterį “C. P. 1516 US“, 3000 Lt vertės, iš miegamajame, lentynoje buvusios dėžutės auksinius juvelyrinius dirbinius - tris vestuvinius žiedus, kurių bendra vertė 900 Lt, tris žiedus su akutėmis, kurių bendra vertė 700 Lt, keturias grandinėles, kurių bendra vertė 800 Lt, apyrankę 50 Lt vertės, du pakabukus, kurių bendra vertė 300 Lt, paauksuotą žiedą su akute 30 Lt vertės, bevertį diskelį, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. G. 5780 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, E. Ž. pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikaltimus, už kuriuos jis yra nuteistas. Savo kaltės skunde neginčija ir nuteistasis.

Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad apeliantas padarė keturis savarankiškus nusikaltimus. Nors E. Ž. parodė, kad 2007-01-29 į Uteną atvyko turėdamas tikslą padaryti eilę vagysčių iš butų, tačiau išankstinis apsisprendimas padaryti kelias, o ne vieną, nusikalstamas veikas šiuo atveju negali būti pagrindu visų jo per vieną dieną padarytų nusikaltimų laikyti viena nusikalstama veika, t.y. tęstiniu nusikaltimu, kadangi visos vagystės padarytos skirtingu laiku, skirtingose vietose, iš skirtingų šaltinių.

Teismas, nustatydamas apeliantui bausmės rūšis ir dydžius už atskirus nusikaltimus, tinkamai vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 61 str. nustatytomis bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, taisyklėmis. E. Ž. tyčinius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Tai rodo, jog E. Ž. elgesiui ankstesniu nuosprendžiu paskirtoji bausmė jokios teigiamos įtakos nepadarė ir nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti švelninat jam paskirtą bausmę.

Kadangi nuteistasis nusikalto būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą neišnykus teistumui, pagal BK 27 str. 1 d. jis yra recidyvistas ir vadovaujantis BK 56 str. 1 d., jam pagristai už BK 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Nustatydamas bausmių dydį, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: E. Ž. padarė keturis tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei, visi nusikaltimai savanaudiški, padaryti įsibrovus į patalpas ir baigti. Taip pat buvo atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę – mokosi, charakterizuojamas patenkinami, į narkologinio ir psichiatrinio kabinetų įskaitas neįrašytas, anksčiau teistas, teistumai neišnykę, nusikaltimus padarė lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą laikotarpiu, nukentėjusiesiems žalos neatlygino. Teismas visuose nusikalstamų veikų epizoduose nenustatė jokių nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi ir įvertino šios aplinkybės reikšmę bausmės dydžiui, todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Jokių naujų argumentų dėl bausmės dydžio, į kuriuos teismas būtų neatsižvelgęs, apeliantas nenurodė.

Tokiu būdu, nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, mažesnės už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežtos. Šiuo atveju teismas nepažeidė BK 61 str. 4 d. nuostatos asmeniui, savo noru prisipažinusiam padarius nusikaltimus, kuris nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimus ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirti ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantui už jo padarytas veikas galėjo būti skirta maksimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta maksimali galima bausmė už vieno nusikaltimo padarymą. Sutinkamai su BK 63 str. 1 d. ir 7 d. nuostatomis, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos, bausmės skiriamos už kiekvieną iš jų atskirai, o po to skiriama subendrinta bausmė. Skiriant subendrintą bausmę kiekviena už atskirą nusikalstamą veiką paskirtoji bausmė bendrinama visiško ar dalinio bausmių sudėjimo būdu ir tokiu atveju subendrintoji laisvės atėmimo bausmė negali būti didesnė nei 20 metų.

Paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės gali būti bendrinamos apėmimo būdu tik tada, kai yra BK 63 str. 5 d. numatytos sąlygos, t.y. kai veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, kai jos labai skiriasi pagal savo pavojingumą arba kai už vieną nusikaltimą paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šiuo atveju nurodytų sąlygų taikyti bausmių apėmimą nėra.

Subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes bei šią bausmę subendrindamas su Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, teismas taikė palankiausią nuteistajam bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, prie vienos iš paskirtų bausmių pridėdamas tik po mažą dalį- keturis mėnesius iš dviejų metų paskirtų už kitus nusikaltimus bausmių, todėl galutinė bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NU TARĖ:

E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.