- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-06
- Bylos Nr.
- 1A-204-634/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08429-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- P. M., R. Š.
- Nukentėjusysis
- G. P.
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius, Darius Karabinas, Rimantas Bučma
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2026 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 9 d. nutartimi paskirta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirtas bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės - 8 mėnesius ir P. M. paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 9 d. nutartį.
Nukentėjusiojo G. P. patikslintas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir G. P. priteista solidariai iš P. M. ir R. Š. 800 Eur turtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. Š., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. P. M. Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 22 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad kartu su R. Š., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2024 m. kovo 2 d. apie 12.50 val. iš (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini), išsinuomoti garso įrangos iš anksto žinodami, kad išsinuomotos garso įrangos negrąžins, nukentėjusiajam G. P. prisistatė nuomininkais, tarėsi dėl garso įrangos nuomos, P. M. su G. P. pasirašė garso įrangos nuomos sutartį ir įsipareigoję išsinuomotą garso įrangą grąžinti iki 2024 m. kovo 3 d. 13.00 val., apgaule savo naudai įgijo G. P. priklausantį turtą garso įrangą – 2 garso kolonėles „JBL Party Box“, bendros 1000 Eur vertės, su priedais – 2 maitinimo laidais, bendros 40 Eur vertės, 2 medžiaginiais užvalkalais, bendros 160 Eur vertės, bei sutartu laiku garso įrangos negrąžinę, tikslu ją parduoti 2024 m. kovo 3 d. apie 13.51 val. patalpino skelbimą portale „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavinėjo kaip savo daiktą, šiais bendrais veiksmais apgaule užvaldė nukentėjusiajam G. P. priklausantį turtą bendros 1200 Eur vertės. Veika kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai R. Š. ir P. M. bendrais veiksmais apgaule užvaldžius nukentėjusiojo turtą pasitvirtino. Skiriant bausmę P. M. teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad P. M. padarė vieną nesunkų, tyčinį baigtą nusikaltimą. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad P. M. teisiamas dešimtą kartą, atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl ankstesnių nusikaltimų, teistumas neišnykęs, dalis kaltinamojo padarytų nusikaltimų yra analogiški (sukčiavimas), baustas administracine tvarka, baudų nemoka, nedirbantis, nėra duomenų, kad būtų registruotas dėl psichikos ir priklausomybės ligų. Teismas P. M. vertino kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam už padarytus nusikaltimus švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys, ir už padarytą nusikaltimą skyrė inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį, atsižvelgiant į turto vertę, veikimo būdą ir kitas aptartas aplinkybes, nustatė 1 metams. Teismas sprendė, jog taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nėra pagrindo, nes nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo P. M. gynėjas advokatas prašo skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria P. M. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują, P. M. išteisinantį nuosprendį.
3.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis dalyje pripažįstant P. M. kaltu yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas grindžiant jį ne įrodymais, kategoriškai ir neginčijamai patvirtinančiais apelianto kaltę, o prielaidomis ir spėjimais. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį nesilaikyta teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad ne tik abejonės, bet ir visi neaiškumai ir netikslumai, nepašalinti bylą nagrinėjant teisme, turi būti aiškinami kaltinamojo naudai.
1.1. Teigiama, kad P. M. niekuomet neneigė išsinuomojęs minėtas garso kolonėles, tačiau kategoriškai nesutinka su tuo, kad šiuos daiktus ne tik pasisavino, bet ir turėjo tikslą tai padaryti dar prieš pasirašydamas nuomos sutartį su G. P.. Garso kolonėlės buvo išsinuomotos vakarėliui, kuriame ir jis pats dalyvavo, vakarėlio metu gėrė alkoholį, rytą prabudo sumuštas, minėtų garso kolonėlių neberado, vakarėlio dalyviai teigė nieko nežinantys. Į policiją nesikreipė ir G. P. nepranešė, nes tikėjosi pats savo jėgomis surasti dingusias garso kolonėles. Apie skelbimą portale „(duomenys neskelbtini)” ir kolonėlių pardavinėjimą nieko negali pasakyti, to nedarė. Šie apelianto parodymai skundžiamame nuosprendyje plačiau neišdėstyti, apsiribojant abstrakčiu teiginiu P. M. parodžius, kad garso kolonėlės „buvo pagrobtos vakarėlio metu neaiškiomis aplinkybėmis“. Skundžiamame nuosprendyje niekaip aiškiau neatskleista, kokius objektyvius faktinius duomenis pirmosios instancijos teismas laiko kategoriškai ir neginčijamai paneigiančiais šiuos P. M. parodymus.
1.2. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad sudarant sutartį P. M. pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, sutartį pasirašė savo tikru vardu ir pavarde, nurodė tikrą savo asmens kodą, sumokėjo užstatą. Šios aplinkybės aiškiai paneigia prielaidą apie tariamą P. M. išankstinį ketinimą negrąžinti G. P. minėtų garso kolonėlių, kadangi akivaizdu, jog potencialus sukčiautojas tokioje situacijoje negali nesuprasti, kad sukčiavimo atveju minėtų duomenų pagalba bus operatyviai ir neišvengiamai identifikuotas. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pats G. P., sutinkamai su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais jo parodymais, ne tik neneigė minėtų sutarties pasirašymo aplinkybių, bet papildomai nurodė dar ir tai, kad P. M. anketa socialiniame tinkle „Facebook“ buvo su jo tikrais vardu ir pavarde, bei nuotrauka, kaip ir tai, kad nebuvo slepiamas ir automobilis, kuriuo išsivežtos išnuomotos kolonėlės, tai „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
1.3. Skunde atskirai pasisakyta dėl skundžiamo nuosprendžio išvados, jog P. M. ir R. Š. „sutartu laiku garso įrangos negrąžinę, tikslu ją parduoti 2024 m. kovo 3 d., apie 13.51 val. patalpino skelbimą portale „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavinėjo kaip savo daiktą“. Šių veiksmų priskyrimas P. M. yra niekuo nepagrįsta prielaida. Byloje nėra jokių duomenų, kaip nors objektyviai susiejančių P. M. tiek su minėto skelbimo padavimu, tiek su nurodytos garso įrangos pardavinėjimu. Tokios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nepatvirtino nei kaltinamasis R. Š., nei nukentėjusysis G. P., nei kuris nors iš apklaustų liudytojų. Nukentėjusysis G. P. ir liudytoja D. V. aiškiai teigė, kad dėl garso kolonėlių pirkimo - pardavimo jie bendravo vien su R. Š., jų parodymuose dėl šios aplinkybės P. M. neminimas jokiame kontekste.
1.4. Hipotetinė P. M. kaltė skundžiamame nuosprendyje tiesiog deklaruojama visas nepašalintas abejones, neaiškumus ir netikslumus vengiant aiškinti kaltinamojo naudai. Tai atskleidžia visiškai akivaizdus operavimas vien prielaidomis, tiesiog atmetant vieną iš galimų įvykio versijų, net nebandant jos patikrinti: „Kadangi abu kaltinamieji yra pažįstami, versija, kad aptariamas kolonėles R. Š. kažkokiu būdu nežinant kaltinamajam P. M. pasiėmė sau ir pradėjo jas atskirai pardavinėti nežinant kitam kaltinamajam, nebūtų įtikinama ir reali“.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo P. M. gynėjas Rimantas Bučma prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo R. Š. gynėjas Darius Karabinas prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. M. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ginčijama nuteistojo kaltė ir iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad P. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad P. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrė jam teisingą bei proporcingą bausmę. Todėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 22 d. nuosprendį naikinti ar keisti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
8. P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis kartu su R. Š., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš nukentėjusiojo G. P. išsinuomojo garso įrangą - 2 garso kolonėles „JBL Party Box“ su priedais – 2 maitinimo laidais ir 2 medžiaginiais užvalkalais, iš anksto žinodami, kad išsinuomotos garso įrangos negrąžins, bei sutartu laiku garso įrangos negrąžinę, tikslu ją parduoti patalpino skelbimą portale „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavinėjo kaip savo daiktą.
9. Nuteistasis P. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, tačiau nuteistojo kaltę neabejotinai pagrindžia iš dalies jo paties duoti parodymai bei ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, užfiksuoti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymuose, akistatos protokoluose, vaizdo įraše, daiktų apžiūros protokole, specialisto išvadoje, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole, kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.
10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis P. M. neginčija, kad buvo išsinuomojęs garso kolonėles „JBL Party Box“ su priedais, kad sutartu laiku jų negrąžino, tačiau nesutinka su tuo, kad šiuos daiktus ne tik pasisavino, bet ir turėjo tikslą tai padaryti dar prieš pasirašydamas nuomos sutartį su nukentėjusiuoju G. P.. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jis neketino apgauti nukentėjusiojo, sudarant nuomos sutartį pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, sutartį pasirašė savo tikru vardu ir pavarde, nurodė tikrą savo asmens kodą, sumokėjo užstatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad P. M. sudarydamas nuomos sutartį atskleidė savo tikrus asmens duomenis, pateikė asmens tapatybės kortelę, jo anketa socialiniame tinkle „Facebook“ yra jo tikru vardu ir pavarde nėra besąlygiškas pagrindas teigti, kad jis veikė sąžiningai ir kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Pasirašydamas garso įrangos nuomos sutartį nuteistasis P. M. nurodė netikrą, R. Š. padiktuotą kontaktinį telefono numerį, kuriuo nukentėjusiajam nepavyko su juo susisiekti. Apylinkės teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji P. M. ir R. Š. kartu bendrais veiksmais tokiu būdu apgaule iš nukentėjusiojo užvaldė jam priklausančias garso kolonėles.
11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis P. M. neturėjo išankstinio tikslo pasisavinti išsinuomotas garso kolonėles. Jis garso kolonėles išsinuomojo vakarėliui, kuriame pats dalyvavo, vakarėlio metu gėrė alkoholį, rytą prabudo sumuštas, minėtų garso kolonėlių neberado , vakarėlio dalyviai teigė nieko nežinantys. Į policiją nesikreipė ir G. P. nepranešė, nes tikėjosi pats savo jėgomis surasti dingusias garso kolonėles. Teisėjų kolegija šiuos nuteistojo parodymus vertina kritiškai. Išanalizavus nuteistojo P. M. parodymus matyti, kad nuteistojo duoti parodymai apie vakarėlio aplinkybes nebuvo nuoseklūs skirtingu proceso laikotarpiu, t. y. teisminio bylos nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu - ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis teigė, kad į sodybą jį nuvežė K., o teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad į vakarėlį jį vežė T.. Nuteistasis iš esmės jokių konkrečių aplinkybių, kurias būtų galima patikrinti apie vykusį vakarėlį nenurodė - nei kur vakarėlis vyko, nei kas jame dalyvavo, į gydymo įstaigą dėl sumušimo nesikreipė, jokių priemonių ar veiksmų, kad susiektų su nukentėjusiuoju nesiėmė, į policiją nesikreipė, priešingai, byloje nustatyta, kad jau sekančią dieną R. Š. patalpino skelbimą apie šių kolonėlių pardavimą. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus byloje įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog tokie nuteistojo parodymai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai, juos paneigia visuma kitų ištirtų įrodymų, todėl jie laikytini kaltinamųjų gynybine versija siekiant išvengti atsakomybės.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, kaip nors objektyviai susiejančių P. M. tiek su skelbimo portale „(duomenys neskelbtini)“ patalpinimu, tiek su garso įrangos pardavinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. Byloje nustatyta, kad nuteistieji P. M. ir R. Š. kartu atvyko iš (duomenys neskelbtini) pas nukentėjusįjį G. P. į (duomenys neskelbtini) dėl garso kolonėlių nuomos, kartu išsinuomojo garso kolonėles, kaltinamasis P. M. savo vardu pasirašė kolonėlių „JBL Partybox 710“ nuomos sutartį. Liudytojas K. I. patvirtino, jog jiems važiuojant į (duomenys neskelbtini) dėl kolonėlių telefonu kalbėjo abu nuteistieji. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kolonėles iš nukentėjusiojo gauti buvo suinteresuoti abu nuteistieji, nes abu tuo tikslu veikė ir atliko aktyvius veiksmus – R. Š. susitarė telefonu, o sutartis buvo sudaryta P. M. vardu, be to, R. Š. nurodė, kokį kontaktinį telefoną pateikti į sutartį. Tai, kad jau sekančią dieną po to, kai nuteistieji kartu išsinuomojo iš G. P. garso kolonėles, R. Š. patalpino skelbimą apie jų pardavimą rodo, kad abu nuteistieji neketino jų grąžinti, siekė šį turtą įgyti apgaule nuo pat pradžių.
13. P. M. versija apie tai, kad neva jį kažkas sumušė ir pagrobė išsinuomotas kolonėles niekuo neparemta, kadangi jis nepranešė apie jo atžvilgiu įvykdytą apiplėšimą policijai. Sugretinus šią aplinkybę su tuo faktu, kad kitą dieną asmuo, su kuriuo kartu kolonėlės buvo išsinuomotos, tai yra R. Š., per portalą „(duomenys neskelbtini)“ šias kolonėles jau pardavinėjo, galima daryti logišką išvadą, jog P. M. nurodytos aplinkybės yra išgalvotos ir neatitinka tikrovės.
14. Atskirai pažymėtina ir tai, kad toks elgesio modelis yra būdingas P. M.. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį dėl to, kad iš mobiliojo ryšio telefono, jungdamasis prie išgalvoto IP adreso (duomenys neskelbtini), realiai veikiančio Nyderlanduose, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino skelbimą, kad už 255 eurų parduoda kompiuterį „Lenovo Legion 5“, kurio jis iš tikro neturėjo, skelbime nurodydamas išgalvotą savo gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini), ir 2024 metų birželio 9 dieną, 11 val. 23 min. nukentėjusiajam iš savo AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 255 eurų už šį nesamą kompiuterį į P. M. nurodytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią jo motinai M. J., nežinojusiai apie šią nusikalstamą veiką, jis kompiuterio „Lenovo Legion 5“ pirkėjui neišsiuntė ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.
15. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu P. M. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 4 dalį už tai, kad apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent, iš anksto suvokdamas, kad neketina vykdyti įsipareigojimo pirkėjui dėl prekės pardavimo, 2024-06-19, 10.13 val., internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ įdėjo skelbimą apie parduodamą vaizdo plokštę „Asus Tuf Geforce Rtx 3070 Oc 8gb Gddr6“, nurodęs prekės kainą 240 Eur, 2024-06-28 paskambinęs tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su pirkėju sutarė, kad nukentėjusysis šią prekę pirks už 190 Eur, apgaule pažadėjo minėtą vaizdo plokštę pristatyti per UAB „Omniva LT“ paštomatą, po to, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė nukentėjusiajam savo motinos M. J. banko sąskaitą AB Swedbank, Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią nukentėjusysis 2024-06-28 20.33 val. pervedė 190 Eur, tuomet jis 2024-07-01 apie 01.24 val. iš UAB „Omniva“ paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), išsiuntė nukentėjusiajam dėžę su trimis tuščiomis plastikinėmis dėžutėmis, tokiu būdu apgaule įgijo nukentėjusiajam priklausančius pinigus – 190 Eur.
16. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 28 d. nuosprendžiu P. M. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2024-03-02 10.24 val., socialinio tinklapio (duomenys neskelbtini) skelbimų skiltyje patalpino apgaulingą skelbimą apie parduodamą JBL Party box 1000 kolonėlę už 700 eurų, 2024-03-02, apie 09.00 val., nukentėjusiajam susidomėjus skelbimu bei P. M. parašius SMS žinutę dėl kolonėlės pirkimo, P. M. atsiliepė į pageidavimą įsigyti kolonėlę, sutarė dėl 650 eurų dydžio kolonėlės kainos ir pirkimo sąlygų, nurodė nukentėjusiajam pervesti 650 eurų į G. J. priklausančią Luminor banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajam įvykdžius šį nurodymą, 2024-03-02 16.03 val. ir 16.04 val., per du kartus jis išgrynino 650 eurų bankomate MEDUS, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau kolonėlės neišsiuntė ir taip savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą – 650 eurų.
17. Paminėtina, kad yra ir daugiau įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, priimtų P. M. atžvilgiu, kur jis yra nuteistas už analogiškus sukčiavimus. Kaip matyti, darydamas nusikalstamas veikas, P. M. visais atvejais elgėsi įžūliai, pernelyg nesistengdamas nuslėpti savo tapatybės, todėl apeliacinio skundo argumentai kad jis neketino apgauti nukentėjusiojo, nes sudarant nuomos sutartį pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, sutartį pasirašė savo tikru vardu ir pavarde, nurodė tikrą savo asmens kodą, sumokėjo užstatą, atmestini kaip nepagrįsti ir nepaneigiantys nuteistojo kaltės.
18. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados dėl nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, yra teisingos ir paremtos baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma, todėl jį naikinti nuteistojo P. M. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
19. Pasisakydama dėl P. M. paskirtos bausmės, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus bausmės rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytai nusikalstamai veikai, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę ir šiuo pagrindu pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas paskirtą bausmę subendrino su ankstesniais nuosprendžiais paskirta bausme palankiausiu nuteistajam būdu – bausmes iš dalies sudėdamas bei į bausmės laiką įskaitydamas bausmę, atliktą pagal ankstesnius nuosprendžius.
20. Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. kovo 31 d. pirminė pažyma dėl 162,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo valstybės naudai už nuteistajam R. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. kovo 31 d. pirminė pažyma dėl 231,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo P. M., teikiant jam antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka BPK 322 straipsnio 1 dalis numato privalomą gynėjo dalyvavimą. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo apelianto valios. Esant tokioms aplinkybėms, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistųjų valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo P. M. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš P. M. ir R. Š. nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.