Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. V. ir jos atstovui adv. Laimučiui Zaukevičiui, atsakovui D. V. ir jo atstovei adv. S. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui D. V. bei institucijai, teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės ir darbo ministerijos, Panevėžio apskrities VTAS ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo, išlaikymo vaikui ir jo įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VTAS atstovės paaiškinimu, patikrinus abiejų šalių gyvenimo ir buities sąlygas buvo nustatyta, kad jų abiejų gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos gyventi mažamečiui vaikui ir jokių neigiamų duomenų apie tai, kad kažkuris iš jų nesirūpintų ar netinkamai rūpintųsi vaiku, skyrius neturi. Abu tėvai turi galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui vystytis ir augti. Skyriaus nuomone, svarbu, kad vaikas kuo daugiau laiko praleistų su abiem tėvais, o tėvų ginčas kuo mažiau paliestų vaiko socialinę aplinką bei nepakeistų jo įprasto gyvenimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Bylos duomenys rodo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) d. (b.l.7). Santuokoje šalims gimė sūnus A. (duomenys neskelbtini) d. (b.l.8). Šalys sutinka, kad jų santuoka yra iširusi ir prašo ją nutraukti. Tačiau ieškovė nurodo, kad dėl jos iširimo yra kaltas atsakovas, nes buvo neištikimas, nesirūpino šeima, per mažai skyrė lėšų šeimos išlaikymui. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad kaip tik priešingai, jis vienas dirbo, rūpinosi šeima ir vaiku, šeima pragyveno iš jo uždirbamų lėšų, jis savo darbu rengė šeimos būstą, buvo ištikimas, sudarė jai sąlygas baigti mokslus, tačiau ieškovė nei kiek neprisidėjo prie šeimos gerovės kūrimo, nepakankamai dėmesio ir rūpesčio skyrė tiek vaikui, tiek jam, buvo nepagrįstai pavydi, todėl, jo manymu, jų santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės. Kad atsakovas būtų buvęs neištikimas, be pačios ieškovės paaiškinimų, jokių pagrįstų įrodymų ieškovė teismui nepateikė, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta. Tuo tarpu iš pačių šalių paaiškinimų, byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad šalys, gyvendamos kartu ir gimus vaikui, kuomet padaugėjo rūpesčių šeimoje, neberado tarpusavio sutarimo dėl abiejų sutuoktinių pareigų ir buities darbų pasiskirstymo, viršų ėmė imti priekaištų vienas kitam išsakymu, o ne realių problemos sprendimų ieškojimas. Iš visų byloje surinktų duomenų darytina išvada, kad šalys dėl savo jauno amžiaus nesugebėjo rasti kompromisų. Visa tai rodo, kad šalių santuoka yra iširusi ir jos išsaugoti nebėra jokios galimybės, dėl ko ji nutrauktina. Atsižvelgiant į visas virš nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.).

Išlaikymo šalys viena iš kitos nereikalauja.

Santuokoje įgyto nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto neturi.

Po santuokos nutraukimo ieškovė pasilieka santuokinę pavardę.

Šalys turi santuokoje gimusį sūnų A., kuris yra nepilnametis ir kurio gyvenamąją vietą ieškovė prašo nustatyti kartu su ja, o atsakovas priešieškiniu – kartu su juo. Byloje surinkti duomenys rodo, kad prieš 1,5 metų šalims pradėjus gyventi skyrium, iš pradžių vaikas gyveno kartu su motina, o šiai išvykus gyventi ir dirbti į užsienį – kartu su atsakovu, su kuriuo gyvena iki šiol. VTAS šioje byloje pateikė išvadą (b.l.45-47), kad abu tėvai turi galimybes sudaryti tinkamas socialines ir materialines sąlygas vaikui vystytis bei užtikrinti jo teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą, o sprendžiant ginčą siektina, kad jo gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų kuo mažiau paliestų vaiko socialinę aplinką bei nepakeistų jo įprasto gyvenimo. Bylos duomenys patvirtina, kad vaikas nuo 2016-09-13 d. lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, kurį į darželį atveda ir pasiima tėtis D. V., kuris sumoka ir užmokestį už vaiko išlaikymą darželyje, dalyvauja tėvų susirinkimuose, šventiniuose renginiuose, sūnaus pasiekimais, ugdymu, veikla domisi tik tėtis, mama į darželį neateina ir vaiku nesidomi (b.l.35). Iš papildomai darželio 2018-11-12 pateiktos informacijos (b.l.67) matyti, kad darželio darbuotojos iš vaiko pasakojimų supranta, kad vaikas jaučiasi mylimas ir dėmesį gauna iš tėčio. Mama du kartus atvedė ir paėmė vaiką iš darželio, tačiau mokytojos pastebėjo, kad tuo metu pasikeičia berniuko elgesys: būna irzlus, konfliktiškas, jautriai reaguoja į pastabas. Apie mamą berniukas nieko nepasakoja. Kad tėtis daugiau prižiūri ir rūpinasi vaiku, patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojais D. D., A. A., D. V.. Todėl, atsižvelgiant į visas šias byloje nustatytas aplinkybes, kad vaikas jau metus laiko gyvena kartu su tėčiu jam įprastoje ir saugioje aplinkoje, (duomenys neskelbtini) mieste lanko ugdymo įstaigą, tėtis ne tik tinkamai rūpinasi vaiku, tačiau nedaro ir jokių kliūčių jam bendrauti su mama, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, nes tai atitinka jo interesus (LR CK 3.174 str.).

LR CK 3.192 str. 2 d. reglamentuoja, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. Šis principas įtvirtintas ir Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d., numatančioje, kad tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Šalys nei viena nei nekilnojamojo, nei registruoto kilnojamo turto neturi. Šalys šiuo metu abu dirba, yra sveiki ir darbingi, daugiau išlaikytinių neturi. Abu, reikalaudami priteisti išlaikymą vaikui, sutinka, kad reikalinga vaikui teikti po 150 eurų dydžio sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ginčų dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio tarp šalių nėra. Todėl dėl visų šių byloje nustatytų aplinkybių atsakovo priešieškinio prašymas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkinamas visiškai, priteisiant iš ieškovės sūnaus išlaikymui po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Išlaikymas priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3. 196 str. 1 d. 1 p., 3.208 str.).

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti ir išlaikymo vaikui įsiskolinimą už metus laiko nuo 2017-08-22 d. 1800 eurų teigdamas, kad tą laikotarpį ieškovė prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo, nes buvo išvykusi į užsienį. Pripažino, kad vieną kartą iš jos gavo vaiko išlaikymui 70 eurų bei kad per tą laikotarpį panašiai apie vieną mėnesį laiko vaikas buvo pas ieškovės motiną, kuri tuo metu A. ir išlaikydavo, t.y. maitindavo, prižiūrėdavo, sergantį slaugydavo. Tuo tarpu ieškovė teigia išvykusi dirbti į užsienį tik 2017 m. gruodžio mėnesį. Šią jos nurodytą aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir apklaustos liudytojomis N. J. bei I. Ž.. Pagrįstų įrodymų, kurie paneigtų šias ieškovės ir liudytojų nurodytas aplinkybes, atsakovas teismui nepateikė. Taip pat ir ieškovė teismui nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad nuo to laiko, be jos vieną kartą atsiųstų 70 eurų, būtų prisidėjusi prie sūnaus išlaikymo. Todėl, atsižvelgiant į visas šias byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant išlaikymo vaikui įsiskolinimą už 6 mėn. laikotarpį - 900 eurų.

Kadangi šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šioje dalyje žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas lygiomis dalimis valstybei turi mokėti abi šalys. Kadangi priešieškinio reikalavimai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu ir priteisti išlaikymą vaikui iš ieškovės buvo patenkinti visiškai, šioje dalyje žyminį mokestį valstybei turi sumokėti ieškovė. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sumokėjo kiekvienas po 100 eurų žyminio mokesčio valstybei, santuokos nutraukimo dalyje kiekvienam tektų po 50 eurų, teismas patyrė 10,80 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurių kiekvienam tektų po 5,40 eurų (likusi nepanaudota abiejų šalių sumokėta žyminio dalis - 89,20 eurų), reikalavimams dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo žyminis mokestis sudaro 154 eurus, kuriuos valstybei turi sumokėti ieškovė, todėl, atėmus jau sumokėtą abiejų šalių žyminį mokestį valstybei, vadovaujantis koncentracijos ir ekonomiškumo principu, iš ieškovės valstybei priteistina likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 64,80 eurų, o atsakovui priteistina iš ieškovės 44,60 eurų jo sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės, o visi kiti reikalavimai privalo būti išspręsti nutraukiant santuoką, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, abiejų šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti paliekamos šalims (LR CPK 93 str. 1,2,4 d., 96 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 282 str. 2 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Santuoką tarp D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir D. V., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) rajono sav. administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalys pasilieka santuokines pavardes.

Nustatyti vaiko A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su D. V., a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš D. V., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. V., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-08-22 d. iki jo pilnametystės, šias lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš D. V., a.k(duomenys neskelbtini) 900 eurų išlaikymo vaikui įsiskolinimą.

Paskirti D. V., a.k(duomenys neskelbtini) vaikui skirtų lėšų tvarkytoju.

Priteisti iš D. V., a.k(duomenys neskelbtini) 64,80 eurų žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš D. V., a.k(duomenys neskelbtini) D. V., a.k(duomenys neskelbtini) 44,60 eurų jo sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.