Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono 2 - ojo notarų biuro notarei B. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei V. A. L. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Šiaulių rajono 2 - ojo notarų biuro notarė B. Š., K. K., E. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas S. K. ir jo atstovė advokatė D. Latotina - Micevičė prašė teismo pripažinti negaliojančiu A. K. 2007 m. rugsėjo 10 d. testamentą, patvirtintą Šiaulių rajono 2 - ojo notarų biuro notarės B. Š., registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad jo mama A. K. dėl savo sveikatos būklės 2007 m. rugsėjo 10 d. testamentą sudarė nesuvokdama savo veiksmų reikšmės ir nesugebėdama jų valdyti, atsakovės, kurios testatorė bijojo ir nuo kurios buvo priklausoma, sąmoningo nesąžiningo elgesio įtakoje, t. y. atsakovė testatorei primetė savo valią, nes tokiu būdu siekė užvaldyti A. K. turtą. Nurodė, jog atsakovė tikslingai iki testamento sudarymo momento testatorės nerodė gydytojams, netyrė jos sveikatos būklės, o pirmąjį psichinės sveikatos patikrinimą suorganizavo prieš testamento sudarymą namuose, kad išvengtų medicininiuose dokumentuose įrašų apie testatorės tikrąją sveikatos būklę iki testamento sudarymo. Ieškovas teigė lankydavęs A. K. laikotarpiu nuo 2003 iki 2015 metų į mėnesį po keletą kartų ir nuo 2005 m. stebėjęs nuolat blogėjančią jos sveikatą, ne kartą stebėjęs atsakovės grubų, elgesį su mama (šaukimą, jeigu ko buityje nepadarydavo), tačiau taip pat patvirtino nematęs, jog atsakovė būtų naudojusi prievartą ar kitaip reikalavusi testatorės, jog ši sudarytų ginčo testamentą. Ieškovo ir jo atstovės teigimu, testatorė: jau nuo 2001 m. skundėsi galvos svaigimu, jai buvo diagnozuotas galvos smegenų sutrikimas; pakito jos elgesys; 2003 – 2005 m. sutriko atmintis (palikdavo įjungtą viryklę be priežiūros, pridengdavo puodai, palikdavo atrakintas namų duris, įjungtus elektros prietaisus), būdavo labai sunku palaikyti pokalbį, sunkiai prisimindavo ką dariusi; 2006 – 2007 m. pradėjo nesiorientuoti aplinkoje, neatsiminė ką darė ar kalbėjo, užduodavo tuos pačius klausimus, tapo nesavarankiška, ją prižiūrėjo atsakovės pasamdyti žmonės, 2007 m. rudenį ieškovą dar pažindavo kaip sūnų; 2008 m. kovo 31 d. psichiatrai nustatė demenciją, vėliau - Alzheimerio ligą, 2008 m. balandžio mėn. vertinta protinės būklės trumpuoju tyrimu MMSE, tuo metu gauti 19 balų atspindintys vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimą. Nurodė, jog 1991 m., kuomet tėvai padovanojo dalį namo ieškovui, tiek šalių tėvas, tiek ir mama buvo išreiškusi valią, jog gyvenamojo namo 1 aukštas po tėvų mirties atitektų atsakovei ir mamos valia jam buvo gerai žinoma. Tvirtino, jog 2007 m. apsilankymų pas mamą metu nežinojo, nei kuo ji sirgo, nei ar lankydavosi pas gydytojus, mamos apie sveikatos būklę neklausdavo ir nebandė aiškintis jos psichinės sveikatos būklės, manė, jog bloga atmintis yra senatvės požymis, nes fiziškai buvo sveika. Manė, jog teismo posėdyje apklaustų liudytojų R. K., E. K., I. S. parodymai ir trečiųjų asmenų E. K. ir K. K. atsiliepimuose į ieškinį pateikti argumentai, medicininiai dokumentai, 2013 m. sausio 14 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto, kuriuo remiantis A. K. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, duomenys parodo tikrąją testatorės sveikatos būklę testamento pasirašymo dienai, t. y. tai, jog ginčo testamento sudarymo metu ji nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, sirgo psichine liga - demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, Alzheimerio ligai esant jau vidutinėje stadijoje, t. y. esant vidutinio sunkumo kognityviniams sutrikimams. Ieškovas ir jo atstovė ginčijo ir prašė nesiremti byloje atlikto pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kaip įrodymu, tvirtindami, jog ekspertizė atlikta išimtinai pasirėmus tik gydytojos psichiatrės V. F. išduota 2017 m. rugsėjo 4 d. medicinine pažyma dėl A. K. psichinės sveikatos būklės, kuri medicinos auditoriaus vertinimu buvo išduota grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir dėl to neteisėta, tačiau nesiremiant visais kitais bylos duomenimis, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais ir byloje apklaustų liudytojų parodymais. Manė, jog pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė yra neobjektyvi, atlikta su trūkumais, minėtą ekspertizę atlikęs ekspertas M. J. yra nekompetentingas ir nesąžiningas, o teisme eksperto duoti paaiškinimai - prieštaringi. Atsakovė V. A. L. ir jos atstovė advokatė E. Povilaitienė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog A. K. ginčo testamento sudarymo dienai buvo aiškaus proto, pažino ją aplankyti atėjusius asmenis, buvo orientuota laike ir erdvėje, ką patvirtina ir byloje esantys įrašai iš medicininių dokumentų, pati paprašė iškviesti notarą testamentui sudaryti, pažino 2007 m. rugsėjo 4 d. į namus atvykusią gydytoją V. F. ir suprato dėl ko ši atvyko, taip pat ir atvykusią notarę B. Š. bei suprato, dėl ko ši atvyko, testamentą sudarė dalyvaujant tik notarei, laisvai išreiškė savo valią dėl testamento turinio ir jį pasirašė savarankiškai. Nurodė, jog 2006 - 2007 m. mama prižiūrėjo ūkį, važiuodavo dviračiu į parduotuvę, susitvarkydavo visus savo reikalus savarankiškai, tuo metu dar prižiūrėjo ne tik save, tačiau ir sunkiai sergantį, nevaikštantį sutuoktinį, ruošė valgį sau, sutuoktiniui, o kartais ir atsakovei, pažino visus artimuosius, kaimynus, pati savarankiškai užsisakydavo laikraščius, skaitydavo, suskaičiuodavo pinigus, pasiimdavo pensiją ir pašalpas, pažino laiką ir datas. A. K. sveikata pašlijo tik po jos sutuoktinio mirties 2009 m. Nuo 2008 m. atsakovė pasamdė kitą asmenį, kad padėtų mamai buityje tvarkytis, kadangi pati įsidarbino Vilniuje ir visą savaitę nebūdavo namuose, tuo pačiu tikslu ir 2008 m. nuvedė mamą į gydymo įstaigą išsamiam sveikatos patikrinimui, jog išvykdama dirbti žinotų realią mamos sveikatos būklę. Paaiškino, jog 2007 m. rudenį abu tėvai pasakė jai, jog nori surašyti testamentus, todėl ji susisiekė su notare B. Š., kuri nurodė, jog dėl tėvų senyvo amžiaus reikia gauti gydytojo psichiatro pažymas apie jų psichinę sveikatos būklę. Kadangi tėvas nevaikščiojo, atsakovė gydytojos psichiatrės V. F. paprašė atvykti sveikatos būklę įvertinti į namus, šiai sutikus ir atvykus į namus 2007 m. rugsėjo 4 d., V. F. įvertino abiejų tėvų psichinę sveikatą ir išdavė medicinines pažymas notarei, o 2007 m. rugsėjo 10 d. į namus atvykusi notarė patvirtino abiejų tėvų pasirašytus testamentus. Teigė, jog ieškovas mamą lankydavo labai retai ir ja nesirūpino, jos neprižiūrėjo ir neslaugė bei, jog, tiek ieškovui, tiek kitiems giminaičiams buvo žinoma mamos išsakyta valia, jog savo turtą paliks atsakovei, nes dalį savo turto dar šalių tėvui esant gyvam testatorė buvo padovanojusi ieškovui. Manė, kad ieškovas dėl reto bendravimo su testatore, jos nelankymo, nepriežiūros, nežinojo tikrosios jos sveikatos būklė, todėl neteisingai nurodo jos sveikatos būklę ginčo testamento sudarymo dienai ir neįrodė, jog testatorės turėtos ligos turėjo įtakos jos socialiniam gyvenimui, turtiniams interesams, jos gebėjimams įvairiose gyvenimo srityse, galėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Savo argumentus grindžia medicininiais duomenimis, pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, 2007 m. rugsėjo 4 d. medicinine pažyma, trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, notarės B. Š. teisme duotais paaiškinimais bei liudytojų B. P., A. M., G. P. ir A. L., V. F. parodymais. Taip pat nurodė, jog ieškovo kviesti ir teisme apklausti liudytojai bei tretieji asmenys E. ir K. K., atsiliepimuose ieškinį, nieko negalėjo paaiškinti apie testamento surašymo aplinkybes, tikrosios testatorės valios bei kaip testatorė suprato testamento turinį, nes neturi specialiųjų psichiatrijos žinių, jog galėtų, ką nors paliudyti apie testatorės psichinę sveikatą, jų teiginiai priešingi gydytojų įrašams testatorės medicininiuose dokumentuose ir nėra pakankami tam, kad iš bylos įrodymų viseto būtų galima padaryti pagrįstą išvadą, jog ginčijame testamente nėra išreikšta tikroji A. K. valia. Prašė nesiremti ieškovo pateiktu MB „Medicinos auditas“ raštu dėl V. F. 2007 m. rugsėjo 4 d. išduotos medicininės pažymos A. K., kadangi raštą pasirašiusio gydytojo kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai rodo, jog jis yra šeimos gydytojas, o ne specialistas – psichiatras, neaiškus raštą pateikusio įstaigos statusas, neaišku, kokia medicininė dokumentacija šiam medikui buvo pateikta (dokumentai nėra išvardyti), privačios įstaigos išduotas raštas negali nuneigti oficialios gydytojo psichiatro pažymos. Pažymėjo, jog pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė patvirtino, jog testatorė 2007 m. rugsėjo 10 d. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, medicininėje dokumentacijoje pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę atlikęs ekspertas nerado jokių duomenų apie A. K. psichines ligas, jų gydymą iki testamento surašymo dienos, aktas išsamus, išvados konkrečios ir aiškios, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, ekspertas akte nurodytas išvadas patvirtino ir išsamiai paaiškino teismo posėdžio metu, todėl prašo šiuo ekspertizės aktu ir eksperto duotais parodymais remtis byloje kaip įrodymu. Nurodė, jog medicininė dokumentacija rodo, jog testatorė testamento sudarymo dienai turėjo sveikatos problemų, bet tai nebuvo psichikos sutrikimai, o vien tos aplinkybės, jog testatorė testamento sudarymo metu turėjo tam tikrų sveikatos problemų, dėl kurių jai svaigo galva, buvo sunku vaikščioti, pamiršdavo verdantį maistą, dėl ko pridegdavo puodai ar neužrakindavo namų durų, neleidžia daryti išvados, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl savo turto palikimo ir nesuprato savo veiksmų surašant testamentą. Tvirtino, jog testatorės valia, nurodyta ginčo testamente, susiformavo nuosekliai ir šią aplinkybę patvirtina testatorės dar 1998 m. ir 2001 m. sudaryti testamentai, kuriais ji išreiškė valią savo turtą palikti atsakovei, be to, laiku logišku bei atspindinčiu tikrąją valią ir tą faktą, jog testatorė ginčo testamentu paliko savo turtą atsakovei, kuri su ja gyveno ir betarpiškai ja rūpinosi, prižiūrėjo. Tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono 2 - ojo notarų biuro notarė B. Š. nurodė su ieškiniu nesutinkanti ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog nepamenanti kieno kvietimu iš anksto suderintu laiku, iš anksto patikrinus Neveiksnių asmenų ir turto registrų duomenis, 2007 m. rugsėjo 10 d. atvyko į testatorių – A. K. ir jos sutuoktinio, kurie pageidavo surašyti testamentus, namus su parengtais testamentų projektais, gavusi psichiatro pažymas apie jų psichinės sveikatos būklę, kurioje buvo nurodyta, jog A. K. ir jos sutuoktinis yra psichiškai sveiki, pasikalbėjo su testatoriais, įsitikino, jog jie yra aiškiai mąstantys, suprantantys testamento sudarymo pasekmes, pokalbio metu nekilus jokių abejonių, jog jie supranta savo veiksmus ir jų pasekmes išklausė testatorių valią ir patvirtino testamentus. Nurodė, jog kalbantis su testatoriais ir tvirtinant testamentą kambaryje be jos ir testatorių daugiau nieko nebuvo. Tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, K. K. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visą vaikystę praleido A. K. namuose, yra jos anūkas, apie 2007 – 2008 m. grįžęs iš studijų aukštojoje mokykloje pas mamą R. K., kuri gyveno to paties namo 2 aukšte, aplankydavo močiutę A. K. ir matė, jog tuo metu ja buvo pilnai rūpinamasi, kadangi pati savęs nebeapsitarnavo, buvo paduodamas maistas ir kontroliuojama, ar pavalgė, aprengiama, palydima į kiemą, pokalbiai su močiute apsiribodavo tais pačiais klausimais ir atsakymais, daugiau prasmingo pokalbio nebūdavo, girdėdavo kaip atsakovė supykusi bardavo močiutę, pastebėjo, jog dėl grubaus elgesio A. K. atsakovės bijojo, nes buvo nuo atsakovės visiškai priklausoma.Tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, E. K. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra A. K. anūkas, su ja tame pačiame name gyveno nuo vaikystės iki 2007 m. rudens, apie 2006 – 2007 m. dar mokėsi mokykloje ir matė, jog močiutė jokių darbų už gyvenamojo namo ribų nebedirbo, kažką veikdavo namo rūsyje arba pirmame aukšte, pamiršdavo ką veikianti, ne kartą parėjęs iš mokyklos rasdavo dūmų prirūkusius namus ir ne kartą pats nukėlė pridegusius puodus nuo viryklės. Nors 2007 m. rudenį įstojo į universitetą, tačiau grįžus namo močiutė vis tiek klausdavo kaip sekėsi mokykloje, pasitaikydavo, jog močiutė nebeatsimindavo kur einanti, apsisukdavo ir vėl grįždavo į pirmą aukštą, atrodė kiek dezorientuota laike ir situacijoje, būdavo sutrikusi ir dėl to jautėsi labai nepatogiai. 2007 m. pabaigoje – 2008 m. A. K. jau buvo intensyviai rūpinamasi, pati savęs neapsitarnaudavo, rasdavo ją sėdinčią ar gulinčią ant lovos, jai buvo paduodamas maistas ir kontroliuojama, kad jį suvalgytų, prasmingų pokalbių su močiute nebuvo, apsiribodavo tais pačiais klausimais ir atsakymais. Pastebėjo, jog atsakovė, bendraudama su močiute, nevengė pakelto balso tono.Tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, K. K. ir E. K. į teismo posėdžius, o tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono 2 - ojo notarų biuro notarė B. Š. į 2017 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdį, neatvyko, jiems apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama iš esmės teismo posėdyje tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankikų reikalavimų, notarei B. Š., K. K. ir E. K. nedalyvaujant.