- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-1491-259/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- L. R.
- Ieškovas
- L. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovei L. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės L. R. 13 720,64 Eur skolą, 15,46 Eur mokėjimo palūkanas, 20,67 Eur kompensacines ikiteismines palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kartu su ieškiniu ieškovė pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės L. R. nekilnojamąjį turtą 13 756,77 Eur sumai, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – taikyti kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje nurodė visas aplinkybes ir pateikė įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus, todėl tenkinama pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga taip pat yra tenkinama, nes atsakovė pasielgė nesąžiningai negrąžinusi paskolos laiku. Atsakovė skolą dalimis grąžinti pradėjo tik 2019 m. lapkričio 9 d., t.y. praėjus daugiau nei metams laiko nuo termino, iki kada skola pilnai turėjo būti grąžinta, ir sumokėjo vos 200 Eur, o iki 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sumokėta vos 400 Eur. Taigi, nors paskola turėjo būti grąžinta per 2 mėnesius, per 2 metus Atsakovė grąžino vos 400 Eur (iki 2020 m. lapkričio 12 d.), o iki pat šiol, t.y. praėjus daugiau nei 2,5 metų nuo dienos, kada paskola pilnai turėjo būti grąžinta, vis dar liko negrąžinta 13 720,64 Eur, t.y. daugiau nei pusė paskolos sumos. Atsakovė vengia grąžinti skolą, nes ieškovei vis skambinant atsakovei, siekiant išsiaiškinti, kada pastaroji grąžins skolą, atsakovė dažniausiai neatsiliepia (buvo atvejis, kai atsakovė net 4 mėnesius neatsiliepė į ieškovės skambučius). Ieškovė ne kartą siūlė atsakovei susitikti ir pasikalbėti dėl skolos ir jos grąžinimo, kadangi ieškovė, būdama geranoriška, siekdama bendradarbiauti būtų sutikusi su daliniu skolos grąžinimu, termino pratęsimu ar pan., tačiau atsakovė su ieškovės siūlymais nesutikdavo, niekada neperskambindavo ir neinformuodavo dėl skolų grąžinimo. Pati ieškovė vis turėdavo ieškoti atsakovės, skambinti jai, kol atsakovė pagaliau atsiliepdavo. Ieškovė, bandydama prisiskambinti atsakovei, buvo net priversta skambinti iš kitų telefono numerių, kad tik atsakovė atsilieptų. Galiausiai prisiskambinant atsakovei, pastaroji vis žada, kad pinigus grąžins, tačiau iki šiol prabėgus jau beveik 3 metams, pinigai, kurie turėjo būti grąžinti per 2 mėnesius, nėra grąžinti. Nurodytos aplinkybės pragrindžia, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, galimai susiduria su ilgalaikiais finansiniais sunkumais, todėl yra rizika, kad sužinojusi apie šią bylą, atsakovė slėps savo turtą, dėl ko būsimas galimai ieškovei palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi tenkino ieškovės L. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės L. R. reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovei L. R. priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ne didesnei kaip 13 720,64 Eur, neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai reikalavimo sumai užtikrinti, areštavo skolininkės pinigines lėšas, uždraudžiant disponuoti skolininkei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant skolininkei iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore, mokėti atlyginimą darbuotojams, mokesčius valstybei ir savivaldybei.
3. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti kreditoriaus interesus, o tuo pačiu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl kreditorius turi pagrindą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko turtui. Taip pat iš pateiktų įrodymų matyti, kad skolininkas į kreditoriaus raginimus atsiskaityti nereaguoja, turi skolinių įsipareigojimų (CPK 197 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, o ir kreditoriaus pateikti įrodymai šias aplinkybes patvirtina (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskirajame skunde atsakovė L. R. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiai argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir neteisingai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, nes neteisingai nustatė jog atsakovas ginče su ieškove L. R. yra L. R.. Ieškovė į bylą pateikė dokumentą paskolos raštelį, kuriame nurodyta, jog E. R. skolinasi dvidešimt penkis tūkstančius eurų pas L. R. 2018-07-03 iki 2018-09-03. Šį dokumentą pagal 2017-10-05 įgaliojimą pasirašė E. R. įgaliota atstovė L. R.. Taigi, ieškinys nepagrįstai pareikštas atsakovei, o turėtų būti pareikštas E. R..
4.2. Ieškovė nepagrįstai jau skaičiuoja ir priskiria susidariusiai skolai palūkanas, dėl kurių susitarta nebuvo, o ieškovė niekada jų nereikalavo. Negražinta paskolos dalis yra 8 000 Eur, kuri sudaro tik 1/3 visos skolos sumos. Negalima teigti, kad asmuo, sugrąžinęs 2/3 skolos, t.y. 17 000 Eur, iš kurių nuo 20200404 iki 20201217, t.y. per 8 mėnesius sugrąžino 13 600 Eur, vėliau laikotarpiu kas mėnesį grąžina po 500 Eur kelia grėsmę savo mokumui ir/ar teismo sprendimo įvykdymui.
4.3. Ieškovės pateikti dokumentai nėra informatyvūs ir negali patvirtinti atsakovės nemokumo bei nereagavimo į ieškovės raginimus grąžinti skolą.
Atsiliepimas
5. Ieškovė L. R. atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atsakovė skųsdama pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirajame skunde visų pirma ginčija ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, o netinkamą atsakovo nustatymą, tačiau, ieškovė apie E. R. jokių duomenų neturi, Atsakovės minimo 2017-10-05 įgaliojimo nėra mačiusi, visą skolos sumą yra pervedusi Atsakovei ir visą laiką dėl skolos grąžinimo, kaip matoma iš prie ieškinio pateiktų priedų, buvo bendrauta su pačia atsakove, kuri neneigė savo skolos egzistavimo ieškovei, o taip pat ir yra jau grąžinusi dalį pinigų iš L. R. priklausančios banko sąskaitos
5.2. Taip pat atsakovė ginčija priskaičiuotų palūkanų teisėtumą, teigia jog dėl jų nebuvo susitarta ir niekada ieškovė iš jos jų neprašė. Ieškovė nesutinka su šiais teiginiais, kadangi palūkanų paskaičiavimo pagrįstumą, pagrindą joms paskaičiuoti reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis; 6.872 straipsnis; 6.874 straipsnis). Ieškovė 2018 m. liepos 3 d. L. R. paskolino 25 000 Eur, paskola turėjo būti grąžinta iki 2018 m. rugsėjo 3 d., tačiau nei iki tos dienos, nei paskolos grąžinimo dieną paskola net nebuvo pradėta grąžinti. Skolą atsakovė pradėjo grąžinti tik 2019 m. lapkričio 9 d. pervesdama 200 Eur, t.y, praėjus daugiau nei metams laiko.
5.3. Atsakovės teigimas, jog jos skolos grąžinimo eiga nekelia grėsmės jos mokumui ir/ar teismo sprendimo įvykdymui, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos neteisėtai, visiškai prieštarauja realybei. Atsakovė argumentuoja, kad laikotarpiu 2020-04-04 iki 2020-12-17 t.y. per 8 mėnesius sugrąžino 13 600 Eur, todėl tai įrodo jos mokumą ir nėra jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, jog atsakovės skolos grąžinimo termino paskutinė diena buvo 2018 m. rugsėjo 3 d., o atsakovė savo mokumą grindžia mokėjimais po skolos grąžinimo termino praėjus daugiau nei pusantrų metų laikui. Be to, šiai dienai praėjus daugiau nei dviem su puse metų vis dar nėra grąžinta 13 756,77 Eur skolos, t.y. daugiau nei pusė paskolos sumos.
5.4. Ieškovė prie ieškinio pateikė kaip įrodymus susirašinėjimus žinutėmis ir skambučių išrašus, kuriuose aiškiai matyti, jog atsakovė dažnai ignoruoja L. R., neatrašo į SMS žinutes, buvo laikotarpis kai atsakovė net keturis mėnesius neatsiliepė į ieškovės skambučius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
7. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovės nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštą 13 720,64 Eur.
8. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Atsakovei ginčijant abiejų sąlygų egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas žemiau pasisako tiek dėl tikėtinai pagrįsto ieškinio reikalavimo, tiek dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui.
Dėl preliminaraus ieškinio reikalavimo pagrįstumo
9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo formuojama pozicija, jog teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020). Kartu pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014), todėl ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-205-370/2017, 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-471-943/2020).
10. Atsakovė atskirajame skunde neigdama pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos egzistavimą pateikia ieškovės pateiktų argumentų ir įrodymų vertinimą, ypač akcentuodama aplinkybę, kad pinigai buvo paskolinti E. R., o ne L. R., todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos atsakovės argumentus, pažymi, kad pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Nagrinėjamu atveju, ieškovė su ieškiniu pateikė įrodymus, kad pinigai buvo pervesti į atsakovės L. R. sąskaitą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, jog ieškovė reiškia reikalavimą netinkamam atsakovui ar nepateikė ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Ieškovės reikalavimų priteisti skolą ir palūkanas pagrįstumas, taip pat įrodymų ieškinio reikalavimams pagrįsti pakankamumas bus vertinami išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl sprendžiant klausimą dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo taikant laikinąsias apsaugos priemones su tuo susiję atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės.
11. Kadangi pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas toliau vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju.
Dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o šių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti asmens, kuriam inicijuotas teismo procesas, turtą iki šio proceso pabaigos, jeigu kyla bent menkiausia grėsmė ar galimybė, kad jis gali būti perleistas, įkeistas ar apsunkintas kitomis prievolėmis, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su bylą inicijavusiu asmeniu. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018).
13. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, iš kokių aplinkybių teismas gali spręsti apie grėsmę neapsunkintam sprendimo įvykdymui. Pirmiausia tokia grėsmė nustatoma iš atsakovo elgesio, kuris gali demonstruoti jo aiškius ketinimus atlikti konkrečius veiksmus arba polinkį apskritai elgtis nesąžiningai – tiek santykyje su ieškovu, tiek santykiuose su kitais asmenimis. Atsakovo veiksmai, iš kurių gali būti nustatytas jo nesąžiningumas, sudarantis pagrindą spręsti, kad gali būti pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, t. y., jog egzistuoja būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nustatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje, gali būti atlikti tiek po ieškinio pareiškimo ir civilinės bylos iškėlimo, tiek prieš pat ieškinio pareiškimą, tiek ir ankstesniu laikotarpiu, ypač jeigu tokie veiksmai atlikti ieškiniu nurodomų santykių su ieškovu laikotarpiu ir tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų tokiame santykyje įgyvendinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020). Sprendžiant ar egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jei jis būtų palankus ieškovui, turi būti įvertintos kiekvienos atskiros situacijos faktinės aplinkybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1075-516/2020; 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-790/2020).
14. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovės pateikti įrodymai dėl atsakovės nebendradarbiavimo su ieškove tuo grindžiant atsakovės nesąžiningumą, nėra pakankamai informatyvūs, t. y. atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą grindžiant antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktų įrodymų turiniu atsakovės nesąžiningumui pagrįsti, neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai juos įvertino. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, kad atsakovė į ieškovės žinutes nereagavo, jokių paaiškinimų dėl aplinkybių, kliudančių susisiekti su ieškove neteikė, nors paskolos gavimo faktą pripažįsta. Atsakovė atskirajame skunde taip pat nenurodė, kokios aplinkybės kliudė atsakyti ieškovei, juo labiau, kad iš žinučių turinio galima spręsti, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiformavę ne tik teisiniai paskolos santykiai, bet ir tam tikras bičiulystės ryšys. Šios aplinkybės patvirtina, kad būtent atsakovė yra pažeidusi bendro pobūdžio pareigą civiliniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 1.137 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad atsakovė atskirajame nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie leistų spręsti, jog gautos paskolos negrąžinimą sutartu laiku lėmė atsakovės sunki finansinė padėtis, t. y. neišgalėjimas grąžinti paskolos, nes tik asmens nesąžiningumo atveju gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-853-516/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019). Todėl ieškovei pateikus įrodymus, patvirtinančius atsakovės nesąžiningumą, ir atsakovei nepaneigus ieškovės nurodytų aplinkybių dėl atsakovės nesąžiningumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą - grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Papildomai pažymėtina, kad aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog atsakovės atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ar neekonomiškos, atsakovė atskirajame skunde taip pat nenurodė.
16. Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.