- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-26
- Bylos Nr.
- 2SP-28702-886/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-1770-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“, V. K.
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ ir V. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjai UAB „Skolų valdymo sprendimai“ ir V. K. teismui pateikė 2018 m. spalio 3 d. jų sudarytą taikos sutartį ir prašymą ją patvirtinti. Nurodo, kad taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išsprendė kilusį ginčą dėl transporto priemonės F. S., valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo pagal 2009-04-24 Transporto priemonės priverstinio nutempimo aktą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetamas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas taikos sutartį patvirtina tuo atveju, jei nustato, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų.
Pareiškėjai nurodo, kad taikos sutartimi išsprendė tarp jų kilusį ginčą dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo. Iš pateiktos 2018 m. spalio 3 d. taikos sutarties matyti, kad šalių susitarimu V. K. mokėtina suma už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą sudaro 2000 Eur, kurią jis įsipareigoja sumokėti dalimis po 50 Eur/mėn. per 40 mėnesių. Teismas pažymi, kad nei taikos sutartyje, nei reikalavimo perleidimo sutartyje, nei kituose prieduose nenurodyta, kokiu būdu nustatytas skolos dydis, kokio dydžio reikalavimą perleido pradinis kreditorius naujam kreditoriui pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Nepateikta duomenų, kas yra/buvo transporto priemonės savininkas, kokia skolos dalis sudaro už automobilio nuvežimą, kokia už saugojimą, kokie šių paslaugų įkainiai, už kiek dienų buvo paskaičiuota nurodyta skola, nėra jokių duomenų apie sutartus pradinio kreditoriaus įkainius. Taigi, taikos sutarties 2 punkte nurodytam 2000 Eur sumos dydžiui už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą pagrįsti nepateikta jokių duomenų.
Teismas tvirtindamas taikos sutartį privalo įsitikinti, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CK 6.983, 6.985 straipsniai). Pažymėtina, kad taikos sutartyje turi būti aiškiai aptarta taikos sutarties sąlygų vykdymo ir sankcijų už jų pažeidimą taikymo tvarka.
Taikos sutarties 5 punkte numatytos sankcijos pareiškėjui V. K. už taikos sutarties 3 punkto (sumokėti 2000 Eur skolą dalimis po 50 Eur/mėn. per 40 mėnesių) pažeidimą: 1) kreditoriaus teisė reikalauti visos sumos sumokėjimo iš karto ir 2) pareiškėjo V. K. pareiga mokėti 0,1 procento dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo nesumokėtos sumos. Teismas pažymi, kad taikos sutartyje neaptarta, kokiomis aplinkybėmis bus laikoma, kad skolininkas laiku ir tinkamai neįvykdė taikos sutarties 3 punkto įsipareigojimų, ir kokiais atvejais bus pradėtos taikyti taikos sutarties 5 punkte numatytos sankcijos. Iš taikos sutarties turinio neaišku, ar dvigubos sankcijos (reikalavimas iš karto sumokėti visą sumą ir 0,1 proc. dydžio netesybų taikymas) bus taikomos tuo pačiu metu, ar kreditoriaus pasirinkimu atskirai. Teismo vertinimu, taikos sutarties 5 punkte numatytos netesybos pripažintinos neprotingai didelėmis (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) ir prieštaraujančiomis šalių interesų pusiausvyrai.
Teismas daro išvadą, kad šios taikos sutarties sąlygos neužkerta kelio teisminiams ginčams. Pareiškėjui V. K. pažeidus dalinio skolos mokėjimo terminą galimi ginčai ir dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir dėl netesybų skaičiavimo, galimi nauji ginčai dėl materialinių reikalavimų, kreditoriui reikalaujant netesybų.
Įstatymas nesuteikia teismui teisės savo iniciatyva keisti šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygų. Atsižvelgus į CK 6.983 straipsnio 1 dalyje numatytus taikos sutarties sudarymo tikslus, ir remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), taikos sutarties sąlygų turinį gali nustatyti tik pačios taikos sutarties šalys.
Esant šioms aplinkybėms, ir atsižvelgus į tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdomas dokumentas, taikos sutartį patvirtinti atsisakoma (CK 6.895, CPK 42 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjams išaiškinama, kad ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 579–582 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ ir V. K. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.