- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-630-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto apylinkės teismo
- Atsakovas
- Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės teismo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-217-808/2009 pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės teismo ieškinį atsakovui Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-08-25 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 4000 Lt nepagrįsto praturtėjimo. Nurodė, kad nuo 2007-01-01 atsakovas padidino iki tol galiojusį savo paties nustatytą įkainį nuo 200 Lt iki 250 Lt už kiekvieną atliktą ekspertizę ir per 2007 metus Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarčių pagrindu atliko 80 ekspertizių civilinėse bylose, už kurias ieškovas sumokėjo atsakovui 20000 Lt pagal pateiktas sąskaitas. Ieškovui pasidomėjus ekspertizių kainodaros principais, Sveikatos apsaugos ministerija 2008-03-07 raštu Nr. 10-(12.4-16)-1349 informavo, kad teismo psichiatrijos ekspertizių kainos nustatomos vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 1999-07-30 įsakymu Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“. Šiuo atveju atsakovas naujas kainas nustatė savavališkai, nesilaikydamas minėtame teisės akte nustatytos tvarkos. Be to, kainą nustatė neįgaliotas tai daryti subjektas – Tarnybos direktorius savo aplinkraščiu, nors Sveikatos apsaugos ministro 2003-07-11 įsakymu Nr. V-425 patvirtintuose Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos nuostatuose nurodyta, kad nustatyti paslaugų kainas ir tarifus bei jų apskaičiavimo taisykles turi teisę tarnybos steigėjas – Sveikatos apsaugos ministerija. Dėl šių aplinkybių atsakovas neturėjo teisės gauti didesnio apmokėjimo. Kadangi ieškovas už 80 ekspertizių sumokėjo 20000 Lt, nors turėjo mokėti 16000 Lt (po 200 Lt už ekspertizę), tai skirtumas 4000 Lt yra atsakovo nepagrįstai gautos pajamos, kurios turi būti grąžintos ieškovui (LR CK 6.242 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas iki 2008-01-01 už teismo psichiatrijos ekspertizių atlikimą civilinėse bylose teikė teismams sąskaitas pagal įkainius, nustatytus 1995 metais. Pagal tuo metu galiojusią tvarką Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, Lietuvos apeliaciniam teismui, visiems apygardų ir apylinkių teismams atsakovas pateikė paskaičiuotus atliekamų psichiatrinių (psichologinių) ekspertizių orientacinius įkainius (už ambulatorines ekspertizes nuo 200 iki 600 Lt). Teisingumo ministerija 1995-12-12 raštu Nr.02-08-298 informavo Lietuvos Respublikos teismus apie atsakovo taikomus įkainius. Iki 2007-01-01 už visų ambulatorinių ekspertizių atlikimą atsakovas nurodydavo minimalią kainą 200 Lt, tačiau ekspertizių atlikimo išlaidos kasmet didėjo, tuo pačiu didėjo ir atlikimo kaina numatytose ribose. Įvertinus žymų išlaidų ekspertizėms atlikti padidėjimą, buvo pradėtas taikyti minimalus įkainis 250 Lt ir apie tai informuoti Lietuvos Respublikos teismai, kurie pateiktas sąskaitas apmokėdavo. Atsakovas dėl to priekaištų negavo. Atsakovas nenustatė naujos kainos, bet taikė 1995 m. numatytose ribose suderintą kainą. Atlikus paskaičiavimus ir nustačius, kad 1995 metų kainų ribos yra per mažos, 2007 metais atsakovas kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir 2007-08-23 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-701 buvo patvirtintos realios ambulatorinių bei stacionarių teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizių paslaugų kainos, įsigaliojusios nuo 2008-01-01 ir ambulatorinės ekspertizės kaina yra 840 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009-02-06 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovas atsakovui už 2007 metais atliktas ambulatorines ekspertizes sumokėjo po 250 Lt. Teismas pažymėjo, jog šį faktą patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai – sąskaitos ir valstybės iždo mokėjimo pavedimo turinio duomenys. Teismas nustatė, kad ieškinys pareikštas, reikalaujant iš atsakovo priteisti 4000 Lt nepagrįsto praturtėjimo, kuris susidarė už 2007 metais atliktas ekspertizes pagal Klaipėdos apylinkės teismo nutartis. Teismas pažymėjo, jog, ieškovui pareiškus ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, atsakovas, pripažįstantis pinigų gavimą, bet ginčijantis neteisėtą praturtėjimą, privalo įrodyti, kad egzistavo koks nors teisėtas pagrindas, kuriuo atsakovas įgijo ieškovo jam perduotą turtą.
Teismas konstatavo, kad buvo teisinis pagrindas perduoti lėšas, kadangi įkainiai buvo nustatyti 1992-01-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 38, nes kito norminio akto tuo metu nebuvo priimta. Nuo 1999-08-01 pagal LR Sveikatos apsaugos ministro 1999-07-30 įsakymą Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo, tvarkos, viešųjų paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ buvo nustatyti nauji ambulatorinių ekspertizių įkainiai, kurių dydis nurodytas ribose nuo 200 Lt iki 600 Lt.
Teismas atsižvelgė į tai, kad apie įkainius, suderintus su Teisingumo ministerija, 1995-10-11 raštu Nr. 132 ir Teisingumo ministerijos raštu 1995-12-12 Nr. 02-08-298 buvo pranešta Lietuvos Respublikos teismams. Teismas konstatavo, jog formaliu požiūriu atsakovas pateikė sąskaitas pagal didesnius įkainius nei įprastai, tačiau tam realiai egzistavo teisinis pagrindas, nes ginčytini įkainiai buvo nustatyti, remiantis 1992-01-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 38, o nauji įkainiai, įtvirtinti nuo 1999-08-01 buvo nustatyti Sveikatos apsaugos ministro 1999-07-30 įsakymu Nr. 357. Teismas padarė išvadą, kad už ekspertizes Klaipėdos apylinkės teismo sumokėti įkainiai realiai neviršijo nustatytų normų ribų ir buvo nurodyti artimesni žemesnei kainos ribai – 250 Lt. Teismas atsižvelgė ir į atsakovo pateiktą argumentą, jog 2007 metais nurodyta 250 Lt kaina jau buvo iš esmės neatitinkanti realios ekspertizės atlikimo vertės, t.y. ji buvo akivaizdžiai per maža. Teismas pažymėjo, kad 2007-08-23 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V701 patvirtintos realios Teismo psichiatrijos ambulatorinių, stacionarių bei teismo psichologijos ekspertizių atlikimo paslaugų kainos, įsigaliojusios nuo 2008-01-01, kuriomis nustatyta, kad ambulatorinės ekspertizės kaina yra 840 Lt patvirtina, jog 200 Lt kaina buvo akivaizdžiai per maža ir visiškai neatitinkanti realios padėties. Teismas atsakovo gautų lėšų nevertino kaip nepagrįsto praturtėjimo ir padarė išvadą, kad tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti (CK 6.242 str., CPK 83 str., 96 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-02-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti Klaipėdos miesto apylinkės teismui iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 4000 Lt nepagrįsto praturtėjimo. Teismo sprendimas nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismo psichiatrijos centro direktorius K. D. 1995-10-11 rašte Nr. 132 LR teismams nurodė, kad jis nustato ekspertizių įkainius, kurie nurodyti aplinkraščio priede, kad, vadovaujantis 1992-01-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 38 patvirtinta Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams, vertėjams, kviestiniams ir kitiems šaukiamiems asmenims išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo tvarka, Teismo psichiatrijos centras nustatė tokią atliekamų civilinėse bylose ekspertizių apmokėjimo tvarką: nustato ekspertizės kainą ir pateikia teismui sąskaitą, prieš nagrinėjant bylą teisme, šalis nurodytą sumą sumoka. Minėtas Vyriausybės nutarimas Nr. 38 reglamentuoja bylinėjimosi ir joms prilygintų išlaidų priteisimą, paėmimą ir paskirstymą tarp šalių teismo procese, tačiau nieko nesako apie valstybės reguliuojamų kainų nustatymą, t.y. reglamentuoja ne ieškinyje keliamus klausimus. Šioje byloje reikšminga (ir yra ginčo dalykas) kainos nustatymo teisėtumas ir pagrįstumas, o šiais klausimais teismas sprendime nepasisakė. Teismo išvada, jog be 1992-01-23 Vyriausybės nutarimo Nr. 38 nebuvo kitų norminių dokumentų, nustatančių kainos sudarymo tvarką, neatitinka tikrovės. Tuo metu, kai atsakovas nustatė ekspertizių kainas (tiek 1995 m., tiek 2007 m.), jų nustatymą reglamentuojantys norminiai aktai egzistavo. T.y. Vyriausybės 1994-10-06 nutarimu Nr. 945 patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 6.9 p., Kainų įstatymo (Žin., 1990, Nr. 22-542) 2 str. ir 13 str., bei Sveikatos apsaugos ministro 2003-07-11 įsakymu Nr. V-425 patvirtintų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos nuostatų 8.3.p., kurių atsakovas nesilaikė, todėl mokestis už ekspertizes buvo mokamas be įstatyminio pagrindo ir atsakovo gautas neteisėtai.
2) Aplinkybė, kad ieškovas nereiškė ieškinio dėl sumų, išmokėtų per 10 metų, nereiškia, kad buvę mokėjimai įgijo teisėtą statusą. Iki 2007 m. sausio mėn. ambulatorinei ekspertizei faktiškai atsakovo nustatytas ir taikomas 200 Lt vienos ekspertizės įkainis taip pat buvo nustatytas netinkamo subjekto ir ne pagal galiojusią tvarką. Tai, kad iki 2007 m. sausio mėn. buvo taikomas 200 Lt įkainis, kuris vėliau buvo neteisėtai padidintas, patvirtina ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos direktoriaus 2007-02-08 rašto Nr. 1S-39 ir 2007-03-08 rašto Nr. 1S-62 turinys, kuriame nurodyta, kad tarnyba nuo 2007-01-02 pradėjo taikyti minimalią ambulatorinės pirminės teismo psichiatrijos ekspertizės (veiksnumo) kainą – 250 Lt.
3) Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nauji įkainiai, įtvirtinti nuo 1999-08-01 buvo nustatyti Sveikatos apsaugos ministro 1999-07-30 įsakymu Nr. 357, yra nesusipratimas, kadangi šiuo įsakymu jokie įkainiai ginčo santykiams nebuvo nustatomi. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad ambulatorinių ekspertizių kainos buvo nustatytos 1995 m. ir 2007 m. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos direktoriaus aplinkraščiais, tai patvirtino ir tarnybos direktorius teismo posėdžio metu.
4) Teisėtu norminiu aktu gauti atlygį už paslaugą būtų buvęs Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, priimtas prieš tai suderinus su Valstybine kainų ir konkurencijos tarnyba prie LR Vyriausybės. Kadangi tokio norminio akto ieškinio pateikimo dienai nebuvo, todėl atsakovas ginčijamą sumą gavo be teisinio pagrindo, t.y. nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-02-06 sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Kolegija pažymi, kad ieškovas, būdamas kvalifikuotu civilinių teisinių santykių dalyviu, teikdamas ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, parodo, kad siekia nepagrįstai sutaupyti atsakovo sąskaita, susigrąžinant dalį pinigų už atliktas ekspertizės paslaugas išnagrinėtose civilinėse bylose.
Tai, kad atsakovas už atliktas ekspertizės paslaugas išnagrinėtose civilinėse bylose gavo pinigus, negali būti laikoma nepagrįstu praturtėjimu, o ieškovo sumokėtos sumos negali būti laikomos jo nuostoliais, kadangi pagrindas šioms sumoms gauti ir mokėti yra atitinkamos sąskaitos, sudarytos tarp šalių (b.l. 3-82). Šie sandoriai dėl paslaugų pirkimo-pardavimo nėra nuginčyti nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo šiomis sąskaitomis abejoti ir remiasi. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šias sąskaitas ieškovas, kaip pinigus sumokėjusi šalis, gavo atitinkamą paslaugą iš atsakovo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš šalių veiksmų matyti, kad šalys sąskaitų pagrindu įformino susitarimus dėl konkrečių atsakovo paslaugų ir kainų ir vykdė šiais susitarimais prisiimtus įsipareigojimus. Pats ieškovas, įvykdęs pareigą atsiskaityti už gautas paslaugas (apmokėdamas sąskaitas pagal teismo pirmininko rezoliuciją), neturi teisės reikalauti už gautas paslaugas sumokėtas pinigų sumas LR CK 6.242 str. 1 d. pagrindu. Ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų ir šalių susitarimo dėl mažesnių kainų.
Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingas yra 2007 metų laikotarpis, nes ieškinys pareikštas dėl 2007 metais Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarčių pagrindu atliktų 80 ekspertizių civilinėse bylose apmokėjimo, todėl teisėjų kolegija nevertina argumentų dėl ekspertizių kainodaros iki ginčo laikotarpio. Tai teisiškai nereikšminga bylos nagrinėjimo dalykui. Šioje byloje nėra atliekamas atsakovo, kaip juridinio asmens veiklos tyrimas, todėl kolegija nevertina Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos nuostatų 8.3. p. vykdymo, nes byloje nebuvo pareikšti su juridinio asmens veiklos tyrimu susiję reikalavimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad negalima nepagrįsto parturtėjimo institutu užpildyti teisės norminių aktų spragas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo 2007-02-08 raštuose (b.l. 113, 114) nurodyti duomenys dėl ekspertizių kainos 200-600 litų ribose nėra nuginčyti nustatyta tvarka (LR viešojo administravimo įstatymas). Šie raštai yra išduoti valstybės institucijos ir laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią, nes juose nurodytos aplinkybės dėl kainų dydžio laikomos visiškai įrodytomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių raštų duomenimis ir jais remiais, nes jie nėra nuginčyti nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus dėl to, kad nauji įkainiai nuo 1999-08-01 buvo nustatyti Sveikatos apsaugos ministro 1999-07-30 įsakymu Nr. 357, nes šiuo įsakymu nebuvo nustatytos ekspertizių paslaugų kainos. Tai, kad yra šalinama dalis teismo sprendimo argumentų, nesudaro teisinio pagrindo naikinti visą sprendimą, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 str.).
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis sąskaitomis ir nustatydamas tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, nes pagal pateiktas sąskaitas ir pagal šalių veiksmus ir prievolių pagal šias sąskaitas vykdymą akivaizdu, kad nėra visų būtinų sąlygų konstatuoti nepagrįstą praturtėjimą, kadangi šalių teisės ir pareigos atsiranda iš sandorių, kurie gali būti sudaryti žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (LR CK 1.63 str. 1 d. 1.71 str. 1 d.). Pats ieškovas, gaudamas iš atsakovo paslaugas dėl ekspertizių atlikimo, veikė išimtinai vykdydamas teisingumo funkcijas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes ieškovas nepagrįstai sutaupytų (LR CK 6.720 str. 3 d.). Aplinkybės, kad byloje esančios sąskaitos buvo išrašytos ieškovo, vizuotos atsakovo (teismo pirmininko vardu) ir apmokėtos, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes nėra visų būtinų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų. Kolegija konstatuoja, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo teisėtų veiksmų ir ieškovo prašomų priteisti iš atsakovo 4000 Lt sumos, ieškovo įvardijamos nepagrįstu praturtėjimu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d., 7 str., 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimą nepakeistą.