- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-03
- Bylos Nr.
- 1N-20/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- V. R., V., V. S.
- Advokatai
- Arūnas Koskus
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamųjų V. R. ir V. S. gynėjo advokato Arūno Koskaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarties, kuria buvo atmestas prašymas kaltinamiesiems V. R. ir V. S., kurie kaltinami pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs gynėjo advokato Arūno Koskaus skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. R. kaltinamas laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 6 d. iki 2003 m. liepos 22 d. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 straipsnio 2 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).
V. S. kaltinama laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 9 d. iki 2004 m. kovo 15 d. padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 202 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 straipsnio 2 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).
2010 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu gynėjas Arūnas Koskus pareiškė prašymą kaltinamiesiems V. R. ir V. S., kaltinamiems pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nutraukti baudžiamąją bylą, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
2010 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu prokurorė Sigutė Malinauskienė su tokiu prašymu nesutiko ir pažymėjo, kad kaltinamiesiems dėl atskirų nusikalstamų veikų yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, tačiau tais atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių kitoms padarytoms nusikalstamoms veikoms nėra pasibaigęs senaties terminas, tęsti bylos nagrinėjimo procesą kliūčių nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartimi advokato Arūno Koskaus prašymą atmetė ir nurodė, kad priimant tokį nuosprendį turi būti nustatyta, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio l dalyje 1 – 3 punktuose nurodytos aplinkybės (BPK 303 straipsnio 4 dalis, 305 straipsnio 4 dalis). Nuosprendis, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, skiriasi nuo išteisinamojo nuosprendžio, nes tik išteisinamasis nuosprendis reiškia, kad asmuo yra nekaltas, t. y. arba nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Konstitucinis teisingumo principas suponuoja reikalavimą teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, nes priešingu atveju teisingumas lieka neįvykdytas. Teisingumo vykdymas ir baudžiamojo proceso uždaviniai įgyvendinami priimant konkrečioje byloje baigiamąjį dokumentą (nuosprendį ar nutartį).
Šalies argumentai
Kaltinamųjų V. R. ir V. S. gynėjas advokatas Arūnas Koskus skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartį ir V. R., V. S., kurie kaltinami pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, padarius nusikalstamas veikas laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 4 d. iki 2003 m. liepos 23 d. nutraukti baudžiamąją bylą, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Skunde nurodoma, kad BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 – 9 punktuose numatytos aplinkybes, byla nutraukiama teismo nutartimi. Skunde pažymima, kad šioje byloje yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta aplinkybė dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, t. y. suėję baudžiamosios atsakomybės terminai. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą, bet ne teisę priimti nutartį ir bylą dėl kaltinamųjų V. R., V. S. padarytų nusikalstamų veikų, laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 4 d. iki 2003 m. liepos 23 d., kurios kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, nutraukti.
Skunde gynėjas remiasi teismų praktiką ir nurodo, kad nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas, nes apkaltinamojo nuosprendžio jau nebegalima priimti, todėl nėra prasmės tai daryti (nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93/2007).
Motyvuojamoji dalis
Gynėjo advokato Arūno Koskaus skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartis, kuria buvo atmestas prašymas nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamiesiems V. R. ir V. S. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti nėra pagrindo (BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinis teismas pažymi, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas netrukdo teismui vykdyti teisingumo, t. y. šio įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip įpareigojančios teismą visais atvejais nutraukti procesą remiantis tik formaliu pagrindu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, todėl darytina išvada, kad nepradėjus ar nebaigus bylos nagrinėti iš esmės galutinis teismo sprendimas, kuriuo byla nutraukiama, gali būti priimamas tik tada, kai pagal bylos medžiagą senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės (BK specialiosios dalies straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai, jos baigtumo momentas) yra pakankamai akivaizdžios. Svarbu pažymėti, kad netinkamai taikant ir aiškinant baudžiamąjį įstatymą, ir dėl to nutraukiant procesą neišnagrinėjus bylos, iš esmės pažeidžiami BPK 1 ir 6 straipsnių reikalavimai bei teisingumo vykdymo principai.
Apeliacinis teismas nurodo, kad pagal BK 95 straipsnio 4 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga už pirmą nusikalstama veiką nutrūksta ir pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padaryta nauja nusikalstama veika. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento. Todėl tais atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių antroji padaryta nepasibaigus senaties terminui dėl pirmosios nusikalstamos veikos ir, skaičiuojant pagal BK 95 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, senaties terminas dėl jos nėra pasibaigęs, baudžiamasis procesas turi būti tęsiamas, ir tik išsamiai bei nešališkai išnagrinėjus bylą, turi būti konstatuojama, ar asmuo padarė, ar nepadarė nusikalstamas veikas, nutraukiančias senaties eigą dėl ankstesnių veikų, ir tik tada sprendžiama dėl proceso baigties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. sausio 15 d. nutartis Nr. 2K-P-100/2008).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. be skunde paminėtų BK 25 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, padarytų nuo 2003 m. balandžio 9 d. iki 2003 m. liepos 22 d. (t. 69, b. l. 192-214), kaltinama padariusi ir kitas nusikalstamas veikas, t. y.: nuo 2003 m. balandžio 9 d. iki 2003 m. liepos 22 d. padarė BK 202 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (t. 69, b. l. 188-192); nuo 2003 m. spalio 27 d. iki 2003 m. gruodžio 30 d. padarė BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (t. 69, b. l. 215-216); nuo 2003 m. gegužės 26 d. iki 2003 m. birželio 6 d. padarė BK 25 straipsnio 2 dalyje ir BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (t. 69, b. l. 214-215); nuo 2003 m. spalio 31 d. iki 2004 m. kovo 15 d. padarė BK 25 straipsnio 2 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (t. 69, b. l. 216-217); nuo 2003 m. spalio mėnesio iki 2004 m. sausio mėnesio padarė BK 25 straipsnio 2 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (t. 69, b. l. 218-219); nuo 2003 m. spalio 31 d. iki 2003 m. lapkričio 4 d., ir nuo 2004 m. sausio 26 d. iki 2004 m. kovo 15 d. padarė BK 25 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (t. 69, b. l. 219-222); nuo 2003 m. lapkričio 25 d. iki 2003 m. lapkričio 27 d. padarė BK 25 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (t. 69, b. l. 220-221).
Tuo tarpu kaltinamasis V. R. be skunde paminėtų BK 25 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, padarytų nuo 2003 m. balandžio 9 d. iki 2003 m. liepos 22 d., kaltinamas padaręs ir kitas nusikalstamas veikas, t. y.: nuo 2003 m. balandžio 9 d. iki 2003 m. liepos 22 d. padarė BK 25 straipsnio 2 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (t. 69, b. l. 280-285); 2003 m. gegužės 26 d. padarė BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (t. 69, b. l. 285-286); nuo 2003 m. gegužės 26 d. iki 2003 m. birželio 6 d. padarė BK 25 straipsnio 2 dalyje ir BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (t. 69, b. l. 286). Apeliacinis teismas pažymi, kad tais atvejais, kada dėl vienų nusikalstamų veikų kaltininkas gali būti pripažįstamas kaltu ir paskiriama bausmė, o dėl kitų yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, teismas pirmiausia nuosprendyje turi konstatuoti visų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ir jų atitikimą baudžiamajame įstatyme numatytos atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, o tada priimti atitinkamą procesinį sprendimą, t. y. dėl vienų nuskalstamų veikų kaltininką pripažinti kaltu pagal atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnį ir paskirti bausmę, o dėl kitų, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąjį procesą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Pirmosios instancijos teismas byloje priimdamas galutinį sprendimą (nuosprendį ar nutartį) konstatuoja baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir nurodo baudžiamąjį įstatymą, kurį atitinka padaryta veika, t. y. kvalifikuoja padarytą veiką. Šiuo atveju remiantis tik kaltinamuoju aktu ir konstatuojant, jog V. R. ir V. S. padarė nusikalstamas veikas, nutraukiančią senaties eigą, negalima, nes taip būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas (dėl šių veikų kaltinamieji gali būti ir išteisinti). Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje teisingai konstatavo, kad Konstitucinis teisingumo principas suponuoja reikalavimą teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, nes priešingu atveju teisingumas gali būti neįvykdytas. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nepažeidžia kaltinamųjų V. R. ir V. S. teisių ir teisėtų interesų, nes padarytos nusikalstamos veikos juridiniai padariniai atsiranda tik įsiteisėjus priimtam sprendimui (BPK 335 straipsnis).
Apeliacinio teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamųjų V. R. ir V. S. gynėjo advokato Arūno Koskaus skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.