Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-02-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-939-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-02-27
Bylos Nr.
A15.-939-271/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00480-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pažeidėjas
L. V.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Bylos Nr. A15-939-271/2019Proceso Nr.4-68-3-00480-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. vasario 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal protokolą, surašytą

L. V., a.k. (duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. B. 2019 m. sausio 3 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. ANR_P-535-2019 už tai, kad 2019 m. sausio 3 d., apie 07.38 val., Vilniuje, Geležinio Vilko gt. ir Savanorių pr. L. V., vairuodamas automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr.507 „Eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimus. Iš eismo juostos, skirtos sukti į dešinę, nuvažiavo tiesiai. Nepakluso teisėtam, aiškiai išreikštam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 8, 16 p. p. reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 1 d. ir 426 str. 5 d.

Teismo posėdžio metu L. V. nurodė, kad nepripažįsta nei vieno pažeidimo, dėl kurio jam buvo surašytas protokolas. Kelio ženklo reikalavimų, vairuodamas automobilį 2019 m. sausio 3 d., nepažeidė, kadangi įvažiavo į žiedinės sankryžos pirmą juostą, po ko persirikiavo į antrą juostą ir taip pravažiavo sankryžą. Dar prieš įvažiuodamas į žiedinę sankryžą matė pareigūnus, stovinčius po viaduku, ties važiavimu nuo Gariūnų pusės. Tačiau, kad jie būtų stabdę jį, tikrai nematė. Priešingu atveju būtų sustojęs. Priežasčių vengti sustojimo tikrai nebuvo: automobilis tvarkingas, jis blaivus. Apie tariamą ženklo reikalavimo pažeidimą bei nesustojimą pareigūnams to reikalaujant jis sužinojo apie 14 val., kai jam paskambino ir vėliau į darbą atvyko policijos darbuotojai. Kuomet pažiūrėjo „Google maps“ , pamatė, jog kelio ženklas yra ant stulpo, iš dešinės įvažiuojant į žiedą, todėl pareigūnams paaiškino, kad pripažįsta pažeidimą, tačiau neigė matęs stabdymą. Vėliau, grįždamas iš darbo, vietoje įsitikino, kad pats suklydo, nes ženklas 507 buvo perkeltas - jis yra ne ant stulpo prie įvažiavimo, tačiau ant stulpo ties posūkiu ir išvažiavimu iš žiedo link Lazdynų. Todėl jo reikalavimų nepažeidė, į antrą juostą įvažiavo nepažeisdamas KET reikalavimų – kirsdamas brūkšninę liniją, dar iki ženklo 507, kai antrojoje juostoje nebuvo šiam manevrui kliudančios transporto priemonės. Dar nori papildyti, jog sausio 3 dieną, buvo ypatingai prastos eismo sąlygos ir kelio linijos nesimatė, galima buvo vadovautis tik ženklais, o ženklas stovi prie išvažiavimo į dešinę. Jis pateikė prie bylos medžiagos kelis straipsnius iš žiniasklaidos, nuotraukas, schemas. Kad pareigūnai jį būtų stabdę nematė, galimai dėl to, kad persirikiuodamas didelį dėmesį skyrė kairei juostai ir stebėjo, kad iš trečios niekas nesirikiuotų. Buvo rytas, apie 7.30 val., tamsus paros metas, slidi kelio danga ir dar snigo. Tarnybinio automobilio nematė. Negali atsakyti tiksliai, bet nemano, kad tyčia prilėtino greitį ir po to greitai, kaip teigia pareigūnai, nuvažiavo. Tiesiog, kaip jam įprasta, važiavo tiesiai į darbą. Nuo žiedo iki darbo yra 6 km. Niekas jo nesivijo. Pagrindo vengti sustoti nebuvo. Pareigūnų teiginys, kad jis galėjo bėgti todėl, kad jam grėsė atsakomybė už kitą pažeidimą - greičio viršijimą, paneigiamas tuo, kad būtent 2019 m. sausio 3 d. iš atvykusių pareigūnų jis sužinojo apie leistino greičio viršijimą, kadangi nufotografuotas jis buvo iš nugaros pusės ir apie pažeidimą ir jo užfiksavimą iki tos dienos nežinojo. Būtent tą pačią dieną (sausio 3 d.) dėl greičio viršijimo jam pareigūnai surašė protokolą su administraciniu nurodymu. Baudą jis sumokėjo.

Suinteresuotas asmuo, automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas A. V. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l.16).

Liudytoja E. Č., policijos pareigūnė, parodė, kad vykdė priežiūrą žiedinėje sankryžoje, kad vyktų sklandus eismas. Tarnybinis automobilis stovėjo toliau, aikštelėje, kad netrukdytų eismo dalyviams. Tuo metu nuo Geležinio Vilko gatvės pusės važiavo automobilis BMW, kurio vairuotojas pažeidė KET ženklo 507 reikalavimus. Minėtas vairuotojas privalėjo persirikiuoti iki ženklo, bet ne už jo. Porininkas (pareigūnas A. B.), pamatęs pažeidimą, stabdė automobilį. Vairuotojas pristabdė ir nuvažiavo. Kadangi jie buvo be tarnybinio automobilio, tai neturėjo galimybės pasivyti, tik užsirašė numerius. Baigę reguliavimą, dar tebebūdami žiede paskambino vairuotojui, nuvyko pas jį į darbą, kur jam ir buvo surašytas protokolas. Buvo žiema. Šiuo metu neatsimena, ar buvo slidi kelio danga ir ar matėsi juostos. Buvo rytas, nebuvo labai šviesu. Ten yra trys juostos. Vairuotojas turėjo matyti juos, jie vilkėjo šviesą atspindinčias liemenes, kolega su krivūle ėjo link vairuotojo į antrą juostą. Nesuprato, ar vairuotojas tyčia, ar nematė, bet buvo pristabdymas ir nuvažiavimas. Kai nuvažiavo pas vairuotoją į darbą, jis buvo blaivus.

Liudytojas A. B., policijos pareigūnas, parodė, kad prižiūrėjo eismą žiedinėje sankryžoje ir pamatė, kaip nuo (monetų) kalyklos pusės bandė važiuoti automobilis BMW. Tuo metu jis stovėjo pirmoje juostoje bei pradėjo jį stabdyti su krivūle, tačiau vairuotojas nereagavo ir nuvažiavo. Užfiksavo automobilio numerius. Mano, kad jis (vairuotojas) negalėjo nematyti, kad yra stabdomas, nes važiavo į priekį, kai pareigūnas su liemene išėjo į važiuojamąją dalį ir stabdė jį. Prieš jį niekas nemanevravo, todėl nereikėjo stebėti kelio. Kas dėl KET važiuojant žiedu pažeidimo, tai „iš karto prie įvažiavimo stovi ženklas ir yra ištisinė linija. Įvažiuojant į žiedą pirma juosta, galima sukti tik į dešinę ir jokio manevro“. Buvo netgi keista, dėl ko vairuotojas nesustojo, įtarimo dėl išgėrimo nebuvo. Gal nenorėjo sustoti, nes jam prieš tai buvo surašytas administracinis nurodymas už greičio viršijimą.

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

ANK 417 str. 1 d. nustato atsakomybę už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.

ANK 426 str. 5 d. nustato atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 6 d. nurodoma, kad: Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų (traukiamo atsakomybėn asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, nuotraukas, įvykio vietos apžiūros rezultatus) daro išvadą, kad vairuotojas L. V. nepadarė ANK 417 str. 1 d. bei 426 str. 5 d. numatytų administracinių nusižengimų:

Vairuotojas L. V. teigia, kad 2019-01-03, vairuodamas automobilį, pirma eismo juosta įvažiavo į žiedinę sankryžą Geležinio Vilko-Savanorių pr. (nuo Geležinio Vilko gt. pusės). Kadangi jam reikėjo vykti link Liepkalnio gatvės, kirsdamas brūkšninę liniją jis persirikiavo į antrą eismo juostą ir taip pravažiavęs sankryžą, nuvyko į darbą. Dar prieš įvažiuodamas į žiedą priekyje, po viaduku jis matė policininkus su šviesą atspindinčiomis liemenėmis, tačiau važiuodamas žiedu jis nesuprato, kad buvo stabdomas policijos pareigūnų naudojant krivūlę. Ar važiavimo metu jis galėjo žiede mažinti greitį ir vėliau greičiau pajudėti, kaip nurodė pareigūnė E. Č., pasakyti negali, tačiau tai tikrai niekaip nesusiję su svarstymu – sustoti ar nesustoti pagal pareigūnų reikalavimą, tai galėjo būti susiję su transporto judėjimu sankryžoje tą akimirką.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad tokiu važiavimu per žiedinę sankryžą vairuotojas KET 8 p. reikalavimų nepažeidė. Iš nuotraukų, įvykio vietos apžiūros rezultatų aiškiai matyti, kad kelio ženklas 507, kuriame nurodyta, jog iš pirmos žiedo juostos galima važiuoti tik į dešinę, yra ne ant stulpo, esančio ties įvažiavimu į žiedą, o 44.6 m atstumu nuo įvažiavimo ir ant stulpo, esančio prie pat įvažiavimo į kelio ruožą link Lazdynų. Tokiu būdu, vairuotojas galėjo iš pirmos juostos persirikiuoti per brūkšninę liniją į antrą juostą ir taip važiuoti žiedu, nes tas manevras buvo padarytas dar iki kelio ženklo 507.

Įvertinęs išdėstytą, teismas daro išvadą, kad vairuotojas nepažeidė KET 8 p. reikalavimo ir todėl administracinio nusižengimo byla L. V. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose administracinio nusižengimo pagal ANK 417 str. 1 d. sudėties.

Vairuotojui L. V. inkriminuojama buvo ir tai, kad jis nepakluso pareigūno aiškiai išreikštam, naudojant krivūlę, reikalavimui sustoti.

L. V. teigia, kad įvažiuodamas į žiedą matė pareigūnus su liemenėmis po viaduku, tačiau nesuprato, kad buvo stabdomas. Priešingu atveju, būtų sustojęs, nes jokių motyvų nepaklusti neturėjo: automobilio dokumentai ir stovis buvo tvarkingi, jis pats blaivus. Pažymi, kad įvykis buvo sausio 3 d., apie 7.30 val. ryto, pakankamai tamsu. Oro sąlygos taip pat blogos - snigo. Tarnybinio automobilio su švyturėliais nematė. Niekas jo pravažiavus žiedą nestabdė, todėl apie stabdymą sužinojo tik atvykus pas jį į darbą pareigūnams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje išreikšta nekaltumo prezumpcija, kuri savo turiniu apima in dubio pro reo principą, kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant administracinę bylą, būtų vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismo nutarimas , administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą ir kitas svarbias aplinkybes. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai turi būti patikimi ir savarankiški, o jų įrodomoji vertė aiški ir nedviprasmiška. Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, kad vairuotojas L. V. 2019-01-03 suprato, kad yra stabdomas policijos pareigūnų ir tyčia nepakluso jų reikalavimui:

Yra nustatyta, kad pareigūnai A. B. ir E. Č. kontroliavo eismą žiedinėje sankryžoje. Tarnybinis automobilis buvo paliktas toliau nuo pareigūnų buvimo vietos - aikštelėje, vairuotojas jo nematė. Pareigūnas A. B. nurodo, kad buvo pirmojoje juostoje ir ėjo su krivūle link KET reikalavimus pažeidusio ir į antrą juostą įvažiavusio vairuotojo. Jo bei pareigūnės E. Č. manymu, vairuotojas negalėjo nematyti, jog yra stabdomas. Tačiau, vertinant vairuotojo veiksmus ir aiškinimų pagrįstumą, reikia atsižvelgti ir į kitas aplinkybes: pakankamai blogą matomumą sausio 3 d. 07.38 val. (žiemos metu tai tamsus paros metas), blogas oro sąlygas, tarnybinio automobilio nebuvimą pareigūnų stovėjimo vietoje, tai, kad ir pravažiavus žiedą niekas vairuotojo nesivijo ir nestabdė. Pažymėtina ir tai, kad ir pareigūnai nebuvo tvirtai įsitikinę, kad vairuotojas tyčia ignoravo reikalavimą sustoti. Taip teismo posėdyje liudytoja E. Č. parodė apie šią situaciją: „Nesuprato, ar tyčia, ar nematė?“. Nepaneigti vairuotojo aiškinimai ir dėl to, kad motyvų nesustoti jis neturėjo, nes automobilis - tvarkingas, pats jis blaivus ir tuo įsitikino pareigūnai tą pačią dieną atvykę pas jį į darbą. Pareigūnai kėlė versiją, jo galimai vairuotojas nenorėjo, kad būtų užfiksuotas padarytas naujas KET pažeidimas, nes jam buvo surašytas administracinis nurodymas už prieš tai padarytą greičio viršijimą. Tačiau tai nepasitvirtino: nustatyta, kad vairuotojo 2018-11-04 padarytas greičio viršijimas buvo užfiksuotas iš nugaros pusės ir apie tai jis sužinojo tik iš pačių pareigūnų, atvykusių pas jį į darbą 2019-01-03, jam būtent 2019-01-03 ir buvo surašytas administracinis nurodymas dėl minėto greičio viršijimo (b.l. 4).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad byloje esančių įrodymų nepakanka vairuotojo kaltei pažeidus KET 16 p. reikalavimus pagrįsti, ir visas abejones aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinė nusižengimo byla L. V. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės nusižeidimo pagal ANK 426 str. 5 d. sudėties.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį L. V. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose šių administracinių nusižengimų sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski