Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu – (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) 2007 m. rugsėjo 28 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) bei 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) galutine bausme – laisvės atėmimu 12 metų;

2) 2020 m. lapkričio 6 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 309 straipsnio 1 dalį galutine bausme – viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

3) 2020 m. lapkričio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme – viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui;

4) 2020 m. gruodžio 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, 259 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams. 2021 m. sausio 6 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2020 m. lapkričio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. 2021 m. vasario 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi šio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2020 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu J. N. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams (bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,);

5) 2021 m. liepos 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi J. N. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos pagal BK 140 straipsnio 2 dalies, padarymo;

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

J. N. 2022 m. birželio 7 d., apie 22.30 val., prie namo Nr. 11, esančio adresu – (duomenys neskelbtini), medine lenta sudavė A. B. vieną kartą į kairės rankos plaštaką, vieną kartą į dešinės rankos dilbio sritį, vieną kartą į dešinįjį šoną, vieną kartą į nugarą, taip sukėlė nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

Kaltinamasis J. N. teismo posėdyje kaltu prisipažino pilnai, dėl savo nusikalstamo poelgio gailėjosi, patvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą ir parodė, kad 2022 m. birželio 7 d., nuo 17.00 val., pjovė žolę adresu – (duomenys neskelbtini). Baigus pjauti žolę, apie 22.30 val., pro šalį važiavo su dviračiu A. B., kuris pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais iš pradžių jį (kaltinamąjį), po to ir L. B., kuri buvo kartu kieme. Dėl to, jis pagriebė apdegusią lentą apie 70 cm ilgio ir su ja kelis kartus sudavė A. B. į įvairias kūno vietas. A. B. sudavė 4 smūgius į plaštaką, dilbio sritį, šoną, nugarą. Dėl to, kaltinime nurodytos aplinkybės apie suduotus smūgius ir padarytus sužalojimus yra teisingos. Taip pasielgė, nes A. B. jį koliojo, vadino necenzūriniais žodžiais ir taip išprovokavo muštynėms, nors buvo galima konfliktą baigti ir be smurto veiksmų. Labai gailisi, kad A. B. sukėlė fizinį skausmą, sutinka atlyginti pareikštą civilinį ieškinį. Pažymėjo, kad jam yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas nuo vaikystės, jam šiuo metu taikomas priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, tačiau šiuo metu vartoja tik vaistus nuo miego, kurie neturėjo įtakos jo elgesiui, o tokį elgesį įtakojo būtent nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, kuris tęsiasi senai dėl to, kad kaltinamasis gyvena su jo žmona L. B.. Sutinka atlikti viešuosius darbus sutinka.

Teismo psichiatrė ekspertė Jolanta Didžiokienė teismo posėdyje patvirtino pateikto 2022 m. gruodžio 1-14 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-103/2022 išvadas, jog nusikalstamos veikos padarymo metu J. N. suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Teismo posėdžio apklausa parodė, kad J. N. yra pilnai orientuotas, nuoseklaus mąstymo, yra kritiškas, pripažįsta savo kaltę, nuosekliai pateikė įvykio aplinkybes, gailisi dėl padarytos veikos. Ekspertizės metu įtarimų dėl J. N. psichinės būsenos nekilo. Jis vartoja vaistus nuo nemigos, kurie jo veiksmams įtakos neturi. Asmenys, kurie turi lengvą protinį atsilikimą, jie pilnai supranta savo veiksmų esmę, ir toks sutrikimas nėra medicininis nepakaltinamumo kriterijus, tai nėra lėtinė psichikos liga, todėl nesuprantama pateikta ankstesnė kitų ekspertų išvada apie jo galimą nepakaltinamumą. Vis dėlto, labai dažnai pasitaiko atvejų, kai dėl ankščiau padarytų nusikalstamų veikų asmuo pripažįstamas nepakaltinamu, o vėliau – pakaltinamu.

Kaltinamajam J. N. pilnai pripažinus kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Be kaltinamojo J. N. prisipažinimo, jo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta sekančiai išvardintais duomenimis, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusiojo A. B. parodymai, kad 2022 m. birželio 7 d. buvo namuose, adresu – (duomenys neskelbtini). Netoliese (duomenys neskelbtini) buvo jo žmona L. ir jos sugyventinis J. N.. Apie 22.30 val. su dviračiu važiavo pas draugą. Prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė žmoną L. valančią J. trimerį. Supyko, kad J. taip žemina moterį, liepia jai valyti įrankius, neleidžia jai matytis su vaikais, todėl garsiai pasakė: „Tu tam gaidžiui dar trimerį valai?“. Tarp jo ir J. kilo žodinis konfliktas. J. griebė apdegusią lentą, atbėgo prie jo ir ėmė jį daužyti. Gindamasis rankomis dangstėsi veidą. Sudavė per nugarą, šoną, per rankas. J. smūgiuojant lūžo lenta. J. N. lenta sudavė 4 smūgius: į kairę plaštaką, dešinės rankos dilbio sritį, dešinį šoną ir į nugarą. Visi suduoti smūgiai sukėlė fizinį skausmą. Į gydymo įstaigą nesikreipė, nebuvo būtinumo, randai baigia užgyti. J. N. atlygino padaryta 100 Eur žalą, civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b. l. 26-27, 30-32, 44-46).

Liudytojos L. B. parodymai, kad ji gyvena su J. N. (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 7 d. po pietų J. N. trimeriu pjovė žolę (duomenys neskelbtini). Ji tai pat buvo kartu. Po darbų, apie 22.30 val., namo (duomenys neskelbtini) kieme ji valė trimerį. Tuo metu gatve dviračiu važiavo jos buvęs vyras A. B.. Pamatęs, kad ji valo trimerį pasakė: „Gaidžio pakalikui valai dar trimerį“. Tai užgirdo J. N.. Jam nepatiko, kad A. B. jį kolioja necenzūriniais žodžiais. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. J. N. nubėgo link gatvės, griebė apdegusį pagalį, kuris buvo krūvoje prie gatvės. A. B. į kiemą nėjo, jis stovėjo su dviračiu ir koliojo J. Būdama kieme matė, kad J. s mosikuoja pagaliu. Ar pataikė A. B. nežino. Matė, kad J. N.pagalys lūžo, tikriausiai nuo suduoto smūgio A. B.. Matė, kad dalis pagalio liko A. B. rankoje. Kai pamatė, kad ir A. B. mosikuoja pagaliu, bėgo jų skirti. Dar A. B. stūmė J. N. ir šis parkrito ant žemės. Kai juos išskyrė, ji su J. N. parėjo namo. J. N. buvo blaivus, jis jau metai kaip negeria. Ar buvo A. B. sužalotas nežino, tuo nesidomėjo (t. 1, b. l. 49-52).

Liudytojo D. B. parodymai, kad 2022 m. birželio 7 d., vakare buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme ir matė, kad tėtis A. B. dviračiu išvažiavo iš namų pas draugą. Matė, kad tėtis prie geltono apdegusio namo, esančio toje pačioje gatvėje, stabtelėjo. Prieš tai matė, kad apdegusio namo kieme J. N. pjovė žolę, kartu buvo jo mama L. B.. Būdamas savo kieme negirdėjo ar tėtis sakė kažką mamai ir J. N.. Tik matė, kad iš kiemo išbėgo J. N. nešinas pagaliu, bėgo link tėčio ir kelis kartus jam sudavė. Po to tėtis sugriebė pagalį, kurį turėjo J. N. ir nustūmė J. N. ant žemės. Po to atbėgo mama ir išskyrė tėtį su J. N.. Kai tėtis grįžo namo matė atsiradusias žymes jo kairėje plaštakoje, dešinėje rankoje, ant nugaros. Tėtis sakė, kad jam skauda rankas (t. 1, b. l. 55-58).

2022 m. birželio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas nuotraukos, kuriame nurodyta, kad apžiūrima vieta yra kelias šalia R(duomenys neskelbtini) namo. Kelias yra asfaltuotas, ant kelio matyti juodos spalvos dėmės, ant žemės guli apdegusios medienos atplaišos. Šalia kelio (duomenys neskelbtini) namas yra apdegęs, prie namo ant žemės guli krūvose sukrauta apdegusi mediena. Žiūrint nuo kelio į (duomenys neskelbtini), kiemo kairėje yra perlaužta, apdegusi lenta, dešinėje pusėje prie apdegusios medienos krūvos arčiau kelio guli kita perlaužta, apdegusi lenta. Abi šios perlaužtos, apdegusios lentos paimamos iš įvykio vietos ir supakuojamos į pakuotę Nr. 1. Apžiūrėjus įvykio vietą ant šalia esančių pastatų vaizdo kamerų nepastebėta (t. 1, b. l. 15-23).

2023 m. sausio 25 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedas nuotraukos, kuriame nurodyta, kad apdegusios lentos yra dvi, viršus lentų stipriai apdegęs, apanglėjęs, apatinė dalis yra vietomis neapdegusi. Vienos lentos ilgis 55 cm, plotis 9 cm, lentos galai nelygūs. Kita lenta yra siaurėjanti, lentos ilgis 73 cm, plotis plačiausioje vietoje 9 cm, ties nusiaurėjimu 1 cm. Lentų kraštuose matyti laužymo žymės (t. 1, b. l. 64-68).

2023 m. sausio 26 d. nutarimo dėl daiktų perdavimo saugoti kvitas, kuriame užfiksuota, kad dvi apdegusios lentos perduotos saugoti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklai (t. 1, b. l. 73-74).

2022 m. birželio 8 d. asmens apžiūros protokolas ir jo priedas nuotraukos, kuriame nurodyta, kad, apžiūrint A. B. kūną, ant kairės rankos plaštakos matyti nubrozdinimas, ant dešinės rankos dilbio matyti nubrozdinimas, ant nugaros matyti įbrėžimas ir nubrozdinimas, ant dešiniojo šono matyti nubrozdinimas ir paraudimas (t. 1, b. l. 59-63).

2022 m. gruodžio 1-14 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-103/2022 kuriame nurodyta, kad J. N. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas (duomenys neskelbtini), kas nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J. N. šiuo metu dėl psichikos būsenos gali būti apklausiamas, su juo galima atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje. J. N. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. J. N. gydytas nuo priklausomybės ligų, dgn. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 171-178).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. N. pasitvirtino. Bylos įrodymai visiškai pagrindžia, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku kaltinamasis medine lenta sudavė nukentėjusiajam A. B. vieną kartą į kairės rankos plaštaką, vieną kartą į dešinės rankos dilbio sritį, vieną kartą į dešinįjį šoną, vieną kartą į nugarą, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi pats kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, o jo kaltę pagrindžia prieš tai išvardinti ir teismo įvertinti rašytiniai bylos įrodymai. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamojo J. N. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo J. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažįsta savo kaltę dėl nagrinėjamo nusikaltimo padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, t. y. kaltinamojo įžeidinėjimai, ką patvirtino ne tik kaltinamasis, bet ir nukentėjusysis per baigiamąsias kalbas bei liudytojos L. B. parodymai (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tuo tarpu kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Sprendžiant kaltinamojo J. N. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant skirtinos bausmės rūšį ir dydį už padarytą nusikalstamą veiką, teismas vertina tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika yra baigta, tyčinė, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, smurtine veika sukeltas nukentėjusiajam tik fizinis skausmas. Taip pat jo atžvilgiu nustatyta trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Vis dėlto, teismas taip pat vertina ir itin neigiamai apibrėžiamą kaltinamojo asmenybę, kadangi kaltinamasis teisiamas jau penktą kartą, turi galiojančius neišnykusius teistumus už įvairius nusikaltimus, įskaitant ir galiojantį teistumą už labai sunkų smurtinį nusikaltimą, po kurio padarymo jis dar tris kartus smurtavo prieš kitus asmenis, jo atžvilgiu taikyta net ir laisvės apribojimo bausmė, jo elgesio esmingai nepakeitė ir net nepraėjus metams laiko po ankstesnės bausmės atliko vėl nusikalto, smurtaujant prieš kitus asmenis (t. 1, b. l. 80-88), juolab jam iki šiol yra taikoma priverčiamoji medicinos priemonė dėl jo pavojingo smurtinio elgesio (t. 1, 89-92, 93-94). Tuo tarpu administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 95-96), Rokiškio psichikos sveikatos centre jis stebimas nuo 2003 m., jam nustatytos diagnozės pagal TLK – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 89), Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydytas 3 kartus: 2017 m. gegužės 17 d. – 2017 m. gegužės 22 d., 2018 m. sausio 27 d. – 2018 m. vasario 2 d., dgn.: (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 20 d. – 2020 m. balandžio 29 d., dgn.: (duomenys neskelbtini) (t. 1, 100-101). Tuo tarpu 2022 m. gruodžio 1-14 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-103/2022 nurodyta, kad J. N. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (t. 1, b. l. 171-178). Taip pat kaltinamasis nedirbantis ir registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, 102-103). Taigi, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teisingumo bei protingumo principais, taip pat atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, turinčias reikšminės bausmės skyrimui, ir ypatingai neigiamai apibrėžiamą kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių gausą, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus griežtesnės rūšies bausmę nei siūlo prokurorė – laisvės apribojimą, kurio trukmė parinktina gerokai trumpesnė nei baudžiamojo įstatymo numatytas šio bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Taip pat vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam kartu su bausme skirtina ir intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei įpareigojimai ir draudimas, kurie padės pasiekti numatytus bausmės tikslus (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 dalies 1, 2, 4 punktais, 5 dalies 2 punktas). Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė su šiais įpareigojimas pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Švelnesnės bausmės rūšies skyrimas, kaip yra prašoma prokurorės, kaltinamajam nagrinėjamu atveju formuotų nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, bylos nagrinėjimo procese buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam J. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 18-21), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – ši kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstai veikai tirti ir nagrinėti – paketas, kuriame 2 vnt. apdegusių lentų, saugomas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal 2023 m. sausio 27 d. kvitą B Serija BBB Nr. 0011023, – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas kaip menkavertis daiktas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina 13,28 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, J. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, J. N. visos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nustatyti šias intensyvios priežiūros sąlygas: laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dėvėti elektronini? stebėjimo įtaisą?, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, taip pat nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, 5 dalies 2 punktu, įpareigoti J. N. per visą laisvės apribojimo laikotarpį:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų per laisvės apribojimo laikotarpį sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis

- dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju A. B..

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti J. N., kad jeigu vengiama atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išieškoti iš J. N. 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas (valstybei priteistos proceso išlaidos turi būti sumokėtos, jas pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų pavedime nurodant juridinio asmens kodą -188659752, ir įmokos kodą – 5662).

J. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – šią kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstai veikai tirti ir nagrinėti – paketą, kuriame 2 vnt. apdegusių lentų, saugomą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, 2023 m. sausio 27 d. kvitas B Serija BBB Nr. 0011023, – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.